CP v2

Tag: Pinigų plovimo prevencija

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gente įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Harmoney“ pranešė pritraukusi 10 mln. eurų strateginę mažumos investiciją. Lėšas skyrė „Smile Sail“ – nuolatinio kapitalo privataus kapitalo fondas, orientuotas į Europos programinės įrangos ir DI lyderius.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus nukreiptas į darbą su esamais klientais, tarptautinės plėtros komandos stiprinimą ir tolesnes DI paremtas produkto inovacijas. „Harmoney“ platforma skirta partnerių rizikos valdymui, apimančiam tiek klientų, tiek trečiųjų šalių patikrų ir stebėsenos procesus.

    Kas yra „Harmoney“ platforma

    „Harmoney“ įkurta 2016 metais ir siūlo modulinę platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti sudėtingus klientų priėmimo, atitikties ir rizikos darbo srautus per visą santykių su partneriais ciklą. Tai apima procesus nuo pradinės patikros iki nuolatinio stebėjimo ir vidinių sprendimų dokumentavimo.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimą naudoja bankai, draudikai, turto valdytojai, investiciniai fondai, turto nuomos bendrovės ir profesionalių paslaugų teikėjai. Praktikoje tokios platformos dažniausiai padeda suvaldyti reikalavimus, susijusius su KYC ir AML procedūromis, naudos gavėjų nustatymu, politiškai pažeidžiamų asmenų patikra, tvarumo rodiklių vertinimu ir trečiųjų šalių rizika.

    Kodėl rinka keičiasi dabar

    Bendrovė akcentuoja, kad Europos atitikties aplinka pereina į struktūrinių pokyčių etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams patikrinimams, o nuolatinei, viso ciklo rizikos kontrolei. Finansų įstaigos ir reguliuojamos įmonės vis dažniau siekia vienoje vietoje matyti sprendimų logiką, rizikos signalus ir auditui reikalingus įrodymus.

    Šį poslinkį stiprina ir ES reguliavimas. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas DORA, taikomas nuo 2025 metų sausio, išplėtė atsakomybes už rizikas, kylančias tiekimo grandinėse ir išorinių paslaugų teikėjų ekosistemose, todėl trečiųjų šalių rizikos valdymas tapo praktiškai neišvengiama kasdienybės dalimi.

    Tuo pačiu ES kovos su pinigų plovimu sistema juda link didesnio suvienodinimo: bendras taisyklių rinkinys numatomas pagal AMLR, o naujoji Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, pradėjusi veiklą 2025 metais, rengia techninius standartus, kurie turėtų pakeisti klientų patikros, tikrųjų savininkų nustatymo ir nuolatinės stebėsenos praktiką visoje ES.

    Investuotojų ir vadovų žinutės

    „Įkūrėme „Harmoney“, kad nuimtume naštą nuo atitikties ir rizikos valdymo procesų, jog mūsų klientai galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – patikimų santykių kūrimą su klientais ir partneriais“, – sakė „Harmoney“ bendraįkūrėjas ir vadovas Thomas Van Maele.

    „Rinka aiškiai tolsta nuo atskirų, fragmentuotų sprendimų ir juda į integruotas orkestravimo platformas. Kai AMLR, DORA ir platesnė partnerių rizikos valdymo darbotvarkė spartina paklausą Europoje, „Harmoney“ yra šio pokyčio centre“, – sakė „Smile Sail“ partneris Ronald Kemmeren.

    „Harmoney“ teigia šiuo metu dirbanti su daugiau nei 70 finansų institucijų 7 šalyse ir kasdien stebinti milijonus partnerių. „Smile Sail“ nurodo investuojanti per apie 275 mln. eurų vertės nuolatinį fondą, orientuotą į programinę įrangą, DI ir IT paslaugas, o „Smile“ fondų grupės valdomas turtas artėja prie 1 mlrd. eurų.

  • „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    Jungtinėje Karalystėje įkurta ofšorinės bankininkystės platforma „nsave“ paskelbė pradedanti teikti finansines paslaugas Sirijos gyventojams, kurie ilgą laiką buvo atskirti nuo tarptautinės bankų sistemos. Startas numatytas dviem etapais: pirmiausia perlaidos į Siriją, vėliau tarptautinės sąskaitos žmonėms, gyvenantiems šalies viduje.

    Bendrovė teigia, kad pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę laikyti lėšas stabilesne užsienio valiuta ir taip sumažinti vietos ekonominio nestabilumo bei infliacijos riziką. Tokia prieiga daugeliui sirų reikšminga ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir santaupoms, šeimų paramai iš diasporos bei smulkiam verslui.

    „Ne dėl to, ką dariau, o dėl to, iš kur esu kilęs. „nsave“ atsirado, nes žinau, kiek kainuoja būti atstumtam: orumu, galimybėmis ir nuolatiniu nuovargiu naršant sistemą, kur pilietybė tampa diskvalifikuojančiu veiksniu“, – sakė „nsave“ įkūrėjas ir vadovas Ameras Baroudi.

    Pasak jo, tradiciniai bankai dažnai taiko „viską apimantį“ atitikties modelį, kai rizika vertinama ne individualiai, o pagal šalį ar pasą. Praktikoje tai reiškia, kad net studijuojant ar dirbant tarptautinėje aplinkoje žmonės iš didesnės rizikos valstybių gali likti be bazinių paslaugų: sąskaitų, kortelių, perlaidų ar taupymo produktų.

    „nsave“ akcentuoja, kad šiuo atveju statoma ant atitikties ir rizikos valdymo nuo pirmos dienos: sustiprinto klientų identifikavimo, sankcijų patikrų, pinigų plovimo prevencijos stebėsenos ir papildomų kontrolės priemonių. Bendrovė taip pat nurodo sukūrusi perlaidų į Siriją koridorių taip, kad jis būtų atskirtas nuo partnerių finansų institucijų, taip mažinant vadinamąją šalies riziką.

    „Mes sukūrėme technologiją, kuri leidžia tiksliau vertinti individualią riziką, o ne nurašyti ištisas visuomenes vien dėl paso. Trūksta ne įrankių, o noro atlikti darbą, reikalingą žmonėms aptarnauti atsakingai“, – teigė A. Baroudi.

    Platforma žada tarptautines sąskaitas keliomis valiutomis, mokėjimo korteles, tarptautinius pervedimus ir taupymo produktus. Tokie sprendimai ypač aktualūs šalims, kuriose bankinė infrastruktūra silpna, o prieigą apsunkina sankcijų režimų sudėtingumas, politinis nestabilumas ar ilgalaikė ekonominė krizė.

    „nsave“ žingsnį sieja ir su platesniu kontekstu: augančiu dėmesiu Sirijos ekonomikos atsigavimui, finansinei įtraukčiai ir patikimos finansų infrastruktūros atkūrimui. Bendrovė tikisi, kad paslaugos padės saugiau sujungti šeimas, diasporą ir verslus, kuriems tarptautiniai atsiskaitymai iki šiol buvo komplikuoti arba neįmanomi.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad 2025 metais pritraukė apie 16 600 000 eurų investiciją, kuri, kaip teigiama, turėtų paspartinti plėtrą ir naujų perlaidų krypčių bei produktų vystymą. „nsave“ skelbia tęsianti plėtrą ir kitose rinkose Šiaurės Afrikoje bei Azijoje, orientuodamasi į bendruomenes, kurios istoriškai buvo „nebankuojamos“ tarptautiniu mastu.

  • Kriptovaliutų reguliavimas griežtėja: ką naujos taisyklės reiškia biržoms, investuotojams ir rinkai?

    Kriptovaliutų reguliavimas griežtėja: ką naujos taisyklės reiškia biržoms, investuotojams ir rinkai?

    Skaitmeninio turto rinkoje reguliavimas tampa viena svarbiausių temų, nes nuo jo priklauso, kaip veiks kriptovaliutų biržos, kokios bus investuotojų apsaugos priemonės ir kiek skaidriai bus valdomos rizikos. Pastaraisiais metais daugėja taisyklių, skirtų kovai su pinigų plovimu, sukčiavimu ir interesų konfliktais, o kartu stiprėja priežiūros institucijų įgaliojimai.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reglamentas, nustatantis vieningas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams ir tam tikrų rūšių žetonų leidėjams. Jo esmė paprasta: daugiau aiškumo, licencijavimo ir atsakomybės, kad rinka būtų patikimesnė tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams.

    Ko gali tikėtis biržos?

    Biržoms ir kitiems kriptoturto paslaugų teikėjams daugelyje jurisdikcijų tenka prisitaikyti prie griežtesnių klientų pažinimo ir sandorių stebėsenos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia detalesnį tapatybės patvirtinimą, didesnį dėmesį lėšų kilmei ir aiškesnes procedūras, kaip identifikuojami įtartini pervedimai.

    Kartu daugėja reikalavimų dėl vartotojų lėšų atskyrimo, veiklos tęstinumo planų ir informacijos atskleidimo. Reguliuotojai vis dažniau tikisi, kad platformos turės aiškią rizikų valdymo struktūrą, o incidentų atvejais galės greitai informuoti klientus ir imtis veiksmų.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Investuotojams griežtesnis reguliavimas paprastai reiškia daugiau skaidrumo ir aiškesnes taisykles, kaip platformos tvarko klientų turtą, kokius mokesčius taiko ir kaip vykdo pavedimus. Tai gali sumažinti dalį sisteminių rizikų, ypač susijusių su neaiškiu rezervų valdymu ar nepakankama vidaus kontrole.

    Vis dėlto didesnė priežiūra gali reikšti ir mažesnį anonimiškumą bei daugiau apribojimų tam tikroms paslaugoms ar produktams. Kai kuriose rinkose griežčiau vertinami didelio sverto produktai, o reklamos ir rizikos atskleidimo taisyklės suvienodinamos, kad mažėtų klaidinimo tikimybė.

    Kur juda rinka?

    Reguliavimo kryptis pasaulyje tampa nuoseklesnė: siekiama suartinti kriptoturto veiklos standartus su tradicinėmis finansų rinkomis. Dėl to auga institucinių dalyvių susidomėjimas, tačiau kartu didėja spaudimas mažesnėms platformoms, kurios turi investuoti į atitiktį, saugumą ir vidaus procesus.

    Ryškėja ir technologinė tendencija: priežiūros stiprinimas skatina automatizuotą rizikų stebėseną, duomenų analizę ir DI sprendimų taikymą kovai su sukčiavimu bei pinigų plovimu. Tai padeda greičiau aptikti įtartinus modelius, tačiau kelia klausimų dėl privatumo, duomenų kokybės ir klaidingų signalų valdymo.

    Galutinis rezultatas greičiausiai bus labiau segmentuota rinka, kurioje aiškiai licencijuoti ir reguliuojami paslaugų teikėjai konkuruos patikimumu, o ne vien agresyviais pažadais ar rizikingais produktais. Investuotojams tai reiškia paprastesnį palyginimą ir daugiau informacijos, bet taip pat ir pareigą suprasti, kokia apsauga taikoma konkrečioje šalyje bei pasirinktoje platformoje.