CP v2

Tag: Pinigų plovimo prevencija

  • Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiuje įsikūrusi „Marble“, kuri kuria atvirojo kodo sukčiavimo prevencijos ir pinigų plovimo prevencijos (AML) atitikties sprendimą, pritraukė 6,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas gilesnei DI integracijai į atitikties procesus ir greitesniam diegimui finansų sektoriuje.

    Investicijų raundui vadovavo „Smartfin“, prisidėjo „ADNEXUS“ ir anksčiau investavusios „Passion“, 42Capital bei „Hexa“. Po šio etapo „Marble“ nurodo iš viso pritraukusi 9 mln. eurų finansavimą.

    Kas yra FRAML ir kodėl tai aktualu?

    „Marble“ taikosi į vadinamąją FRAML sritį, kurioje sujungiami sukčiavimo prevencijos ir AML reikalavimai. Šis derinys daugeliui finansų įstaigų tampa vienu sudėtingiausių procesų, nes reikia ne tik aptikti įtartinas operacijas, bet ir pagrįsti sprendimus auditui.

    Reguliacinė kartelė Europoje kyla, o atitikties komandoms dažnai tenka daryti daugiau su tuo pačiu žmonių skaičiumi. Dėl to rinkoje auga poreikis automatizacijai, aiškinamam sprendimų priėmimui ir greitam taisyklių pritaikymui, kai keičiasi rizikos modeliai ar sankcijų sąrašai.

    No-code, atvirojo kodo ir diegimas įmonės aplinkoje

    Bendrovė teigia sukūrusi no-code platformą, leidžiančią atitikties ir rizikos komandoms pačioms kurti operacijų stebėsenos taisykles nelaukiant tiekėjo ar IT skyriaus. Sprendimas apima sankcijų ir stebėsenos sąrašų patikrą, tyrimų eigą, ataskaitų rengimą, klientų rizikos vertinimą ir taisyklių A/B testavimą su realiais duomenimis.

    „Marble“ pabrėžia, kad platformą galima diegti kliento infrastruktūroje arba naudoti kaip debesijos paslaugą. Atvirojo kodo branduolys, pasak bendrovės, suteikia galimybę auditoriams peržiūrėti, kaip priimami sprendimai, o tai yra jautri ir praktiškai svarbi tema finansų įstaigoms.

    Ką žada investuotojai ir pati įmonė?

    „Marble“ skelbia, kad jos sprendimas per metus apsaugo daugiau nei 3 mlrd. operacijų, o rankinio peržiūrėjimo apimtis sumažina iki 90 proc. Taip pat teigiama, kad platforma jau veikia gamybinėje aplinkoje daugiau nei 100 institucijų daugiau nei 25 šalyse.

    „Atitikties komandos neturėtų rinktis tarp reikalavimų laikymosi ir greičio. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad sudėtingumą sugertų „Marble“, o ne mūsų klientai“, – sakė „Marble“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Schwartz.

    Įmonė nurodo, kad apie 70 proc. klientų yra už Prancūzijos ribų, o panaši dalis pasirenka „Marble“ pakeisti jau turėtą sprendimą. Artimiausiu laikotarpiu „Marble“ siekia stiprinti DI taikymą taisyklių generavime, įspėjimų pirminėje atrankoje ir bylų tyrimuose, taip pat plėtoti agentinį atitikties modelį, kai DI agentai pasiekia tik leidžiamus duomenis.

  • JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas pristatė siūlymus, kurie nustatytų aiškesnes stabilkoinų leidėjų rezervo turto ir kapitalo taisykles. Pokyčiai siejami su GENIUS Act įgyvendinimu ir turėtų suvienodinti reikalavimus rinkos dalyviams, ypač tiems, kurie leidžia vadinamuosius mokėjimo stabilkoinus.

    Pagal pasiūlymą stabilkoinai turėtų būti visiškai padengiami labai likvidžiu turtu, tokiu kaip trumpo termino JAV iždo vertybiniai popieriai ar panašios rizikos priemonės. Tokia kryptis reikštų griežtesnę rezervo kokybės kartelę ir mažesnę erdvę investuoti į rizikingesnį ar mažiau likvidų turtą.

    Federalinis rezervas taip pat kalba apie standartizuotus kapitalo reikalavimus ir rizikos valdymo gaires, kurios turėtų sumažinti staigių išpirkimų bei likvidumo krizės tikimybę. Tuo pačiu numatomas ir atskiras paraiškų procesas Federalinio rezervo prižiūrimoms bankų grupėms, norinčioms pačioms leisti stabilkoinus.

    GENIUS Act numato federalinį reguliavimo pagrindą stabilkoinams, įskaitant reikalavimą turėti pilną padengimą likvidžiu turtu ir atlikti privalomus auditus. Nors įstatyme buvo numatytas pradinis terminų grafikas, praktikoje galutinių taisyklių derinimas dažnai užtrunka, o kai kurios nuostatos įsigalioja tik vėliau.

    Federalinio rezervo valdytojas Michaelas Barras teigė pritariantis bendrai siūlomų taisyklių krypčiai, tačiau pabrėžė poreikį stiprinti pinigų plovimo prevencijos priežiūrą. Jo vertinimu, formuluotės, ribojančios priežiūros veiksmus tik iki reikšmingų ar sisteminių pažeidimų, gali susilpninti reguliuotojo galimybes laiku užkirsti kelią spragoms.

    Jei siūlymai bus patvirtinti, stabilkoinų leidėjams tai gali reikšti didesnes atitikties sąnaudas, bet kartu ir didesnį pasitikėjimą rinka. Investuotojams bei stabilkoinų naudotojams griežtesni rezervų ir kapitalo standartai paprastai reiškia mažesnę riziką, kad didesnio streso metu emitentas nesugebės įvykdyti išpirkimų.

  • „Polymarket“ stabdė 10 mln. eurų sukčiavimo bandymą: tyrimas kelia klausimų dėl atitikties kultūros

    „Polymarket“ stabdė 10 mln. eurų sukčiavimo bandymą: tyrimas kelia klausimų dėl atitikties kultūros

    Prognozių rinkų platforma „Polymarket“ 2026 metų pradžioje susidūrė su mažiausiai 10 mln. eurų vertės sukčiavimo bandymu, kai nusikaltėliai, kaip teigiama tyrime, bandė panaudoti vogtas debeto korteles įnešimams ir vėlesniems išėmimams. Apie incidentą plačiau paskelbė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais bendrovėje ir su ja dirbusiose organizacijose.

    Pasak tyrimo, ataka suintensyvėjo vasario mėnesį, kai į JAV vartotojams skirtą, labiau reguliuojamą platformos versiją ėmė patekti daugiau naudotojų. Schema buvo gana tipiška mokėjimų sukčiavimui: iš pradžių atliekami įnešimai iš pavogtų kortelių, tuomet sudaromi statymai, o laimėjimai mėginami išsiimti į nusikaltėlių kontroliuojamas, vadinamąsias švarias sąskaitas ar mokėjimo priemones.

    Vienas svarbiausių signalų, kad problema tapo sisteminė, buvo mokėjimų partnerio reakcija. Tyrime teigiama, jog mokėjimų apdorotojas „Checkout.com“ tam tikru metu atmesdavo daugiau nei 80 proc. „Polymarket“ įnešimų, kuriuos laikė sukčiavimu, nors pramonėje įprastu atskaitos tašku dažnai laikomas maždaug 1 proc. lygis.

    Kaip sukčiavimas paveikė operacijas

    Nors tyrime neįvardijama, kiek iš planuotos sumos realiai buvo prarasta, cituojamas šaltinis teigė, kad dauguma bandymų buvo sustabdyti dar mokėjimų grandinėje. Taip pat minima, kad pagrindinę srauto dalį generavo keli naudotojai, o vienas jų esą bandė atlikti apie 4 000 atskirų įnešimų.

    Incidentas sutapo su išaugusia teisėtų vartotojų išėmimų užklausų apimtimi, kuri, kaip teigiama, perkrovė vidines atitikties ir patikrų komandas. Tokiose situacijose platformoms kritiškai svarbu suderinti greitą klientų aptarnavimą su pinigų plovimo prevencijos ir sukčiavimo kontrolės mechanizmais.

    Tyrime rašoma, kad vėliau buvo atsisakyta taisyklės, kuri riboja išėmimą į kitą mokėjimo šaltinį nei tas, iš kurio buvo atliktas įnešimas. Nors tokia taisyklė ne visada yra formaliai privaloma prognozių rinkoms, ji plačiai taikoma finansų sektoriuje, nes mažina riziką, kad įnešimai iš pavogtų kortelių bus paversti išgryninamomis lėšomis.

    Vadovybės sprendimai ir atitikties klausimai

    „The Wall Street Journal“ teigimu, dalis atitikties komandos darbuotojų buvo nustebę, kaip į incidentą reagavo vadovybė: esą buvo raginama pirmiausia išlaikyti augimo tempą, o galimas reguliacines pasekmes spręsti vėliau. Tokia nuostata finansinių paslaugų ir mokėjimų ekosistemoje paprastai vertinama kaip reikšminga reputacinė rizika, nes partneriai ir reguliuotojai daug dėmesio skiria vadinamajam tonui iš viršaus.

    „Mūsų rinkos integralumo sistema apima procesus, skirtus aptikti, peržiūrėti ir reaguoti į įtartiną veiklą“, – sakė „Polymarket“ atstovas spaudai.

    Tyrime taip pat minima vadovų ir aukšto lygio specialistų kaita JAV padalinyje, įskaitant atitikties vadovo pasitraukimą bei kitus pokyčius, kurie dažnai sutampa su bandymais pertvarkyti kontrolės aplinką. Kartu nurodoma, kad vėlesnėmis priemonėmis, įskaitant kortelių susiejimo ribojimus, sukčiavimo lygiai esą grįžo arčiau įprastų rinkos normų.

    Platesnis kontekstas: reguliavimas ir investuotojų dėmesys

    Incidentas išryškina tendenciją, su kuria susiduria daugelis sparčiai augančių finansinių technologijų ir kriptoekosistemos įmonių: plečiantis vartotojų bazei, mokėjimų sukčiavimas ir tapatybės klastojimas tampa vienu brangiausių operacinių iššūkių. Kuo daugiau mokėjimų kanalų ir kuo greitesnis pinigų judėjimas, tuo didesnis spaudimas turėti aiškias rizikos ribas, automatizuotas patikras ir pakankamus atitikties resursus.

    „The Wall Street Journal“ rašo, kad platforma tuo pat metu siekė pritraukti didelį finansavimą ir svarstė viešo akcijų siūlymo perspektyvą. Tokiu laikotarpiu sukčiavimo incidentai tampa ypač jautrūs, nes investuotojai ir partneriai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar rizikų valdymas yra pakankamai brandus.

    „Polymarket“ nurodė, kad bendrovė toliau stiprina infrastruktūrą, rizikos valdymą ir atitikties procesus. Rinkoje tai dažnai reiškia griežtesnes klientų patikras, lėšų kilmės kontrolę, operacijų stebėseną realiuoju laiku ir aiškesnes taisykles, kada sąskaitos ar mokėjimo priemonės turi būti blokuojamos.

  • Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi regtech bendrovė „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų strateginę investiciją, kuri turėtų paspartinti jos debesijos pagrindu veikiančios atitikties platformos komercinį diegimą Pietų Afrikoje. Investicijai vadovavo HFO Investments, o sandorį konsultavo Athena Capital ir Option 3 Capital.

    Bendrovė kuria atitikties infrastruktūrą reguliuojamoms finansų įstaigoms ir kitoms organizacijoms, kurioms taikomi griežti pinigų plovimo ir klientų pažinimo reikalavimai. Pirmasis taikinys pasirinktas Pietų Afrikoje, kur įmonės privalo laikytis Financial Intelligence Centre Act, dažniau vadinamo FICA.

    „Instarc“ platforma apima skaitmeninį klientų priėmimą, tapatybės ir nuosavybės struktūros patikrą, kliento deramo patikrinimo procedūras, atitikties patikras ir dokumentų valdymą. Taip pat siūlomi bylų nagrinėjimo darbo srautai, reguliacinės ataskaitos ir audito įrašai.

    Svarbi dalis yra programavimo sąsajos, leidžiančios šias funkcijas integruoti su esamomis bankų ar kitų institucijų sistemomis. Tokia architektūra dažnai laikoma praktiškesne nei atskira, nuo kasdienių procesų atskirta atitikties sistema.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas kuriamas taip, jog atitikties procesai būtų įpinami į organizacijos veiklos modelį ir galėtų keistis kartu su reguliavimu. Įstaigos gali konfigūruoti klientų keliones ir darbo eigą pagal produktus, rizikos lygius ir vidines kontrolės taisykles.

    „Įkūrėme „Instarc“ tikėdami, kad atitiktis neturi tapti siaurąja vieta. Suderinę pažangias technologijas su išmania duomenų architektūra, sukūrėme platformą, kuri padeda reguliuojamoms organizacijoms greičiau priimti klientus, anksčiau pasiekti pajamas, sumažinti operacinę trintį ir augti užtikrintai“, – sakė „Instarc“ vadovas Jonathan Revell.

    Naujas finansavimas bus skirtas spartinti komercinį platformos diegimą Pietų Afrikos finansų įstaigose ir kitose organizacijose, kurioms taikomi atitikties reikalavimai. „Instarc“ teigia, kad pagrindinė sistema sukurta taip, kad būtų plečiama ir pritaikoma skirtingiems reguliavimo režimams, todėl ateityje tai gali tapti pagrindu plėtrai į kitas rinkas.

  • Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    JAV kriptovaliutų sektoriaus lobistinė organizacija Blockchain Association pateikė pastabas, kuriomis iš esmės palaiko iždo institucijų siūlomas taisykles stabiliosioms monetoms pagal GENIUS Act. Siūlomos nuostatos apibrėžia, kokių klientų tapatybės nustatymo procedūrų turėtų laikytis mokėjimo stabiliosios monetos emitentai.

    Dokumentas pateiktas reaguojant į kelias institucijas apimantį bendrą projektą, kurį rengė Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN), Valiutos kontrolieriaus tarnyba (OCC), Federalinė rezervų sistema, Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) ir Nacionalinė kredito unijų administracija (NCUA). Pastabų teikimo terminas baigėsi rugpjūčio 21 dieną.

    Kas numatyta GENIUS Act

    GENIUS Act suformuoja pagrindinį mokėjimo stabiliųjų monetų reguliavimo karkasą: kas gali jas leisti, kokiu turtu jos turi būti padengtos ir kaip žetonų turėtojai gali juos išsipirkti. Viena svarbiausių dalių yra reikalavimas leidžiamiems mokėjimo stabiliųjų monetų emitentams turėti veiksmingą klientų identifikavimo programą.

    Blockchain Association teigia, kad klientų patikros pareiga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai emitentas tiesiogiai bendrauja su klientu pirminėje rinkoje. Tai reikštų, kad kasdieniai pervedimai tarp vartotojų antrinėje rinkoje nepatektų į emitento klientų identifikavimo programos taikymo ribas.

    „Blockchain Association taip pat tvirtai pritaria siūlymui klientų identifikavimo pareigas riboti pirminės rinkos santykiais, kai emitentas tiesiogiai sąveikauja su klientu, o ne bandyti taikyti tapatybės nustatymo reikalavimus visai tolesnei antrinės rinkos veiklai“, – sakoma organizacijos pozicijoje.

    Ko prašoma iš reguliuotojų

    Asociacija taip pat ragina aiškiau apibrėžti sąvokas, kurios praktikoje lems, kada ir kam atsiranda prievolės. Tarp jų minimi terminai sąskaita, klientas ir skaitmeninio turto paslaugų teikėjas, nes skirtingas aiškinimas gali išplėsti arba susiaurinti reikalavimų taikymą.

    Konkrečiai siūloma, kad vienkartiniai išpirkimai ar veiksmai, nesusiję su stabiliosiomis monetomis, nebūtų automatiškai priskiriami prie santykių, kuriems taikomos pilnos klientų patikros procedūros. Organizacijos vertinimu, per platus apibrėžimas galėtų sukurti neapibrėžtumo ir bereikalingų atitikties kaštų.

    Kita svarbi tema yra reikalavimų dubliavimas. Blockchain Association prašo, kad taisyklės būtų suderintos taip, jog emitentai nebūtų verčiami vykdyti kelių iš esmės tą patį tikslą turinčių procedūrų skirtinguose režimuose, o taip pat turėtų pakankamai lankstumo pasirinkti, kaip tikrinti klientų informaciją.

    Organizacija taip pat siūlo suderinti planuojamų klientų identifikavimo taisyklių įsigaliojimo datą su kitais pagal GENIUS Act diegiamais pinigų plovimo prevencijos reikalavimais. Tokiu būdu, jos teigimu, būtų lengviau įgyvendinti pokyčius ir sumažėtų rizika, kad įmonės turės kelis kartus per trumpą laiką perkurti atitikties procesus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Rinkai šios diskusijos reikšmingos dėl pusiausvyros tarp finansinių nusikaltimų prevencijos ir mokėjimo technologijų patogumo. Jei emitentams būtų nustatyta pareiga identifikuoti vartotojus ir antrinėje rinkoje, tai praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama, nes daug operacijų vyksta tarp piniginių ir paslaugų teikėjų, su kuriais emitentas neturi tiesioginio ryšio.

    Blockchain Association argumentuoja, kad pirminės rinkos ribojimas leistų išlaikyti reguliavimo tikslus, bet kartu išvengtų perteklinių pareigų, kurios galėtų stabdyti inovacijas ir didinti sąnaudas. Galutinė taisyklių formuluotė parodys, kiek reguliuotojai bus linkę atskirti emitentų atsakomybę nuo kitų ekosistemos dalyvių, pavyzdžiui, biržų ar skaitmeninio turto paslaugų teikėjų.

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gente įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Harmoney“ pranešė pritraukusi 10 mln. eurų strateginę mažumos investiciją. Lėšas skyrė „Smile Sail“ – nuolatinio kapitalo privataus kapitalo fondas, orientuotas į Europos programinės įrangos ir DI lyderius.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus nukreiptas į darbą su esamais klientais, tarptautinės plėtros komandos stiprinimą ir tolesnes DI paremtas produkto inovacijas. „Harmoney“ platforma skirta partnerių rizikos valdymui, apimančiam tiek klientų, tiek trečiųjų šalių patikrų ir stebėsenos procesus.

    Kas yra „Harmoney“ platforma

    „Harmoney“ įkurta 2016 metais ir siūlo modulinę platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti sudėtingus klientų priėmimo, atitikties ir rizikos darbo srautus per visą santykių su partneriais ciklą. Tai apima procesus nuo pradinės patikros iki nuolatinio stebėjimo ir vidinių sprendimų dokumentavimo.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimą naudoja bankai, draudikai, turto valdytojai, investiciniai fondai, turto nuomos bendrovės ir profesionalių paslaugų teikėjai. Praktikoje tokios platformos dažniausiai padeda suvaldyti reikalavimus, susijusius su KYC ir AML procedūromis, naudos gavėjų nustatymu, politiškai pažeidžiamų asmenų patikra, tvarumo rodiklių vertinimu ir trečiųjų šalių rizika.

    Kodėl rinka keičiasi dabar

    Bendrovė akcentuoja, kad Europos atitikties aplinka pereina į struktūrinių pokyčių etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams patikrinimams, o nuolatinei, viso ciklo rizikos kontrolei. Finansų įstaigos ir reguliuojamos įmonės vis dažniau siekia vienoje vietoje matyti sprendimų logiką, rizikos signalus ir auditui reikalingus įrodymus.

    Šį poslinkį stiprina ir ES reguliavimas. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas DORA, taikomas nuo 2025 metų sausio, išplėtė atsakomybes už rizikas, kylančias tiekimo grandinėse ir išorinių paslaugų teikėjų ekosistemose, todėl trečiųjų šalių rizikos valdymas tapo praktiškai neišvengiama kasdienybės dalimi.

    Tuo pačiu ES kovos su pinigų plovimu sistema juda link didesnio suvienodinimo: bendras taisyklių rinkinys numatomas pagal AMLR, o naujoji Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, pradėjusi veiklą 2025 metais, rengia techninius standartus, kurie turėtų pakeisti klientų patikros, tikrųjų savininkų nustatymo ir nuolatinės stebėsenos praktiką visoje ES.

    Investuotojų ir vadovų žinutės

    „Įkūrėme „Harmoney“, kad nuimtume naštą nuo atitikties ir rizikos valdymo procesų, jog mūsų klientai galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – patikimų santykių kūrimą su klientais ir partneriais“, – sakė „Harmoney“ bendraįkūrėjas ir vadovas Thomas Van Maele.

    „Rinka aiškiai tolsta nuo atskirų, fragmentuotų sprendimų ir juda į integruotas orkestravimo platformas. Kai AMLR, DORA ir platesnė partnerių rizikos valdymo darbotvarkė spartina paklausą Europoje, „Harmoney“ yra šio pokyčio centre“, – sakė „Smile Sail“ partneris Ronald Kemmeren.

    „Harmoney“ teigia šiuo metu dirbanti su daugiau nei 70 finansų institucijų 7 šalyse ir kasdien stebinti milijonus partnerių. „Smile Sail“ nurodo investuojanti per apie 275 mln. eurų vertės nuolatinį fondą, orientuotą į programinę įrangą, DI ir IT paslaugas, o „Smile“ fondų grupės valdomas turtas artėja prie 1 mlrd. eurų.

  • „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    Jungtinėje Karalystėje įkurta ofšorinės bankininkystės platforma „nsave“ paskelbė pradedanti teikti finansines paslaugas Sirijos gyventojams, kurie ilgą laiką buvo atskirti nuo tarptautinės bankų sistemos. Startas numatytas dviem etapais: pirmiausia perlaidos į Siriją, vėliau tarptautinės sąskaitos žmonėms, gyvenantiems šalies viduje.

    Bendrovė teigia, kad pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę laikyti lėšas stabilesne užsienio valiuta ir taip sumažinti vietos ekonominio nestabilumo bei infliacijos riziką. Tokia prieiga daugeliui sirų reikšminga ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir santaupoms, šeimų paramai iš diasporos bei smulkiam verslui.

    „Ne dėl to, ką dariau, o dėl to, iš kur esu kilęs. „nsave“ atsirado, nes žinau, kiek kainuoja būti atstumtam: orumu, galimybėmis ir nuolatiniu nuovargiu naršant sistemą, kur pilietybė tampa diskvalifikuojančiu veiksniu“, – sakė „nsave“ įkūrėjas ir vadovas Ameras Baroudi.

    Pasak jo, tradiciniai bankai dažnai taiko „viską apimantį“ atitikties modelį, kai rizika vertinama ne individualiai, o pagal šalį ar pasą. Praktikoje tai reiškia, kad net studijuojant ar dirbant tarptautinėje aplinkoje žmonės iš didesnės rizikos valstybių gali likti be bazinių paslaugų: sąskaitų, kortelių, perlaidų ar taupymo produktų.

    „nsave“ akcentuoja, kad šiuo atveju statoma ant atitikties ir rizikos valdymo nuo pirmos dienos: sustiprinto klientų identifikavimo, sankcijų patikrų, pinigų plovimo prevencijos stebėsenos ir papildomų kontrolės priemonių. Bendrovė taip pat nurodo sukūrusi perlaidų į Siriją koridorių taip, kad jis būtų atskirtas nuo partnerių finansų institucijų, taip mažinant vadinamąją šalies riziką.

    „Mes sukūrėme technologiją, kuri leidžia tiksliau vertinti individualią riziką, o ne nurašyti ištisas visuomenes vien dėl paso. Trūksta ne įrankių, o noro atlikti darbą, reikalingą žmonėms aptarnauti atsakingai“, – teigė A. Baroudi.

    Platforma žada tarptautines sąskaitas keliomis valiutomis, mokėjimo korteles, tarptautinius pervedimus ir taupymo produktus. Tokie sprendimai ypač aktualūs šalims, kuriose bankinė infrastruktūra silpna, o prieigą apsunkina sankcijų režimų sudėtingumas, politinis nestabilumas ar ilgalaikė ekonominė krizė.

    „nsave“ žingsnį sieja ir su platesniu kontekstu: augančiu dėmesiu Sirijos ekonomikos atsigavimui, finansinei įtraukčiai ir patikimos finansų infrastruktūros atkūrimui. Bendrovė tikisi, kad paslaugos padės saugiau sujungti šeimas, diasporą ir verslus, kuriems tarptautiniai atsiskaitymai iki šiol buvo komplikuoti arba neįmanomi.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad 2025 metais pritraukė apie 16 600 000 eurų investiciją, kuri, kaip teigiama, turėtų paspartinti plėtrą ir naujų perlaidų krypčių bei produktų vystymą. „nsave“ skelbia tęsianti plėtrą ir kitose rinkose Šiaurės Afrikoje bei Azijoje, orientuodamasi į bendruomenes, kurios istoriškai buvo „nebankuojamos“ tarptautiniu mastu.

  • Kriptovaliutų reguliavimas griežtėja: ką naujos taisyklės reiškia biržoms, investuotojams ir rinkai?

    Kriptovaliutų reguliavimas griežtėja: ką naujos taisyklės reiškia biržoms, investuotojams ir rinkai?

    Skaitmeninio turto rinkoje reguliavimas tampa viena svarbiausių temų, nes nuo jo priklauso, kaip veiks kriptovaliutų biržos, kokios bus investuotojų apsaugos priemonės ir kiek skaidriai bus valdomos rizikos. Pastaraisiais metais daugėja taisyklių, skirtų kovai su pinigų plovimu, sukčiavimu ir interesų konfliktais, o kartu stiprėja priežiūros institucijų įgaliojimai.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reglamentas, nustatantis vieningas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams ir tam tikrų rūšių žetonų leidėjams. Jo esmė paprasta: daugiau aiškumo, licencijavimo ir atsakomybės, kad rinka būtų patikimesnė tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams.

    Ko gali tikėtis biržos?

    Biržoms ir kitiems kriptoturto paslaugų teikėjams daugelyje jurisdikcijų tenka prisitaikyti prie griežtesnių klientų pažinimo ir sandorių stebėsenos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia detalesnį tapatybės patvirtinimą, didesnį dėmesį lėšų kilmei ir aiškesnes procedūras, kaip identifikuojami įtartini pervedimai.

    Kartu daugėja reikalavimų dėl vartotojų lėšų atskyrimo, veiklos tęstinumo planų ir informacijos atskleidimo. Reguliuotojai vis dažniau tikisi, kad platformos turės aiškią rizikų valdymo struktūrą, o incidentų atvejais galės greitai informuoti klientus ir imtis veiksmų.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Investuotojams griežtesnis reguliavimas paprastai reiškia daugiau skaidrumo ir aiškesnes taisykles, kaip platformos tvarko klientų turtą, kokius mokesčius taiko ir kaip vykdo pavedimus. Tai gali sumažinti dalį sisteminių rizikų, ypač susijusių su neaiškiu rezervų valdymu ar nepakankama vidaus kontrole.

    Vis dėlto didesnė priežiūra gali reikšti ir mažesnį anonimiškumą bei daugiau apribojimų tam tikroms paslaugoms ar produktams. Kai kuriose rinkose griežčiau vertinami didelio sverto produktai, o reklamos ir rizikos atskleidimo taisyklės suvienodinamos, kad mažėtų klaidinimo tikimybė.

    Kur juda rinka?

    Reguliavimo kryptis pasaulyje tampa nuoseklesnė: siekiama suartinti kriptoturto veiklos standartus su tradicinėmis finansų rinkomis. Dėl to auga institucinių dalyvių susidomėjimas, tačiau kartu didėja spaudimas mažesnėms platformoms, kurios turi investuoti į atitiktį, saugumą ir vidaus procesus.

    Ryškėja ir technologinė tendencija: priežiūros stiprinimas skatina automatizuotą rizikų stebėseną, duomenų analizę ir DI sprendimų taikymą kovai su sukčiavimu bei pinigų plovimu. Tai padeda greičiau aptikti įtartinus modelius, tačiau kelia klausimų dėl privatumo, duomenų kokybės ir klaidingų signalų valdymo.

    Galutinis rezultatas greičiausiai bus labiau segmentuota rinka, kurioje aiškiai licencijuoti ir reguliuojami paslaugų teikėjai konkuruos patikimumu, o ne vien agresyviais pažadais ar rizikingais produktais. Investuotojams tai reiškia paprastesnį palyginimą ir daugiau informacijos, bet taip pat ir pareigą suprasti, kokia apsauga taikoma konkrečioje šalyje bei pasirinktoje platformoje.