CP v2

Tag: Pinigų politika

  • Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde Sintra vykstančiame metiniame centrinių bankų forume pareiškė, kad euro zonos pinigų politikoje baigiasi viena epocha. Po daugiau nei dešimtmečio, kai dominavo masiniai obligacijų pirkimai, skubus skolinimas bankams ir pažadai apie būsimus sprendimus, ECB nori grįžti prie paprastesnio modelio.

    Pagrindinė žinutė tokia: palūkanų normos vėl tampa svarbiausiu įrankiu kovojant su infliacija. Tačiau Lagarde pabrėžė, kad grįžimas prie klasikinių priemonių nereiškia grįžimo į ramius laikus, nes pati ekonominė aplinka tapo gerokai labiau nenuspėjama.

    „Pinigų politika grįžo prie pagrindų, bet tai nėra sugrįžimas į idealizuotą praeitį“, – sakė Christine Lagarde.

    Kas iš tiesų yra grįžimas prie pagrindų

    Pastaruosius 13 metų ECB vis dažniau taikė priemones, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinėmis: didelio masto turto pirkimo programas, daugiametes lengvatines paskolas bankams ir mechanizmus, skirtus euro zonos finansų rinkų skilimo rizikai suvaldyti. Šios priemonės buvo naudojamos tiek po skolų krizės, tiek pandemijos metu, kai ekonomikai reikėjo itin stipraus palaikymo.

    Vėliau, infliacijai šoktelėjus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir energijos kainų sukrėtimų, ECB perėjo prie vieno sparčiausių griežtinimo ciklų istorijoje. Sintra paskelbta kryptis rodo, kad tokios ekstremalios priemonės, ECB vertinimu, tampa labiau rezervinės, o kasdienėje politikoje pirmuoju smuiku gros palūkanų normos.

    Kodėl ECB mano, kad Europa atsparesnė

    Lagarde savo kalboje argumentavo, kad ECB gali labiau koncentruotis į pagrindinį mandatą, nes euro zonos institucinė ir finansinė architektūra per dešimtmetį sustiprėjo. Pasak jos, svarbūs veiksniai yra griežtesnė bankų priežiūra, aiškesnės taisyklės bankų pertvarkymui krizėse ir bendresni fiskaliniai instrumentai, padedantys amortizuoti sukrėtimus.

    Ji taip pat akcentavo, kad infliacijos lūkesčiai iš esmės išlieka suderinti su 2 proc. tikslu, o energetikos pertvarka palaipsniui mažina Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų šokų. Didesnė vietinė elektros gamyba ir įvairėjantys energijos šaltiniai, ECB vertinimu, padeda ekonomikai atlaikyti staigius išorinius smūgius.

    „Sustiprinus ekonomikos atsparumą sukrėtimams, sumažėjo poreikis imtis nekonvencinių ar ypač griežtų atsakų“, – sakė Christine Lagarde.

    Kodėl pasaulis tapo mažiau prognozuojamas

    Nors priemonių rinkinys, pasak Lagarde, paprastėja, rizikos ir sukrėtimai vis dažniau ateina iš pasiūlos pusės. Tai reiškia, kad kainas aukštyn gali stumti geopolitika, prekybos ribojimai, energijos kainų šuoliai ar tiekimo grandinių sutrikimai, o ne vien vidaus paklausos perteklius.

    Lagarde pateikė pavyzdžių, kai rinkos elgesys nebeatitinka klasikinių modelių prognozių, o geopolitiniai įvykiai gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Tokiose sąlygose centriniam bankui sunkiau įvertinti, ar kainų spaudimas bus laikinas, ar užsitęs, todėl sprendimai neišvengiamai labiau priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ką reiškia pažadų atsisakymas

    Dar viena aiški Sintra nuskambėjusi nuostata yra atsargesnė komunikacija rinkoms. Lagarde leido suprasti, kad išankstiniai pažadai dėl būsimos palūkanų trajektorijos nebėra prioritetas, nes jie gali klaidinti, kai ekonominė aplinka keičiasi itin greitai.

    Vietoje to ECB labiau akcentuoja sprendimų priėmimo logiką: infliacijos perspektyvą, bazinės infliacijos dinamiką ir tai, kaip greitai bei stipriai pinigų politika persiduoda į realią ekonomiką. Tokia kryptis siunčia signalą, kad tolesni palūkanų sprendimai bus labiau sąlyginiai, o pagrindiniu orientyru taps duomenys, o ne iš anksto nubrėžtas planas.

  • Bazinių kainų infliacija Lenkijoje pakilo iki 3 proc.: ką tai reiškia paskolų turėtojams ir palūkanoms

    Infliacija plečiasi už energijos ribų

    Lenkijos centrinis bankas pranešė, kad balandį bazinių kainų infliacija, atmetus maisto ir energijos kainas, pakilo iki 3 proc. per metus. Mėnesį prieš ji siekė 2,7 proc., todėl rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis rinkos dalyvių.

    Bendra vartotojų kainų infliacija tuo pačiu metu pakilo iki 3,2 proc. Tai rodo, kad kainų augimą lemia ne vien degalai ar energija, o dalis spaudimo persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų kategorijas.

    Kodėl tai svarbu palūkanoms?

    Ekonomistai pabrėžia vadinamąjį antrosios bangos mechanizmą: brangesni degalai didina transporto ir logistikos kaštus, o verslai dalį jų bando perkelti galutiniams pirkėjams. Tokiais atvejais infliacija tampa atsparesnė ir sunkiau grįžta į tikslinį lygį vien savaime.

    Kita vertus, situacija nebeprimena 2022–2023 metų laikotarpio, kai kainų spaudimas buvo plačiai išsikerojęs visoje ekonomikoje. Dabar paklausa vertinama kaip silpnesnė, o darbo rinka, pagal ekonomistų komentarus, pamažu vėsta, todėl įmonėms sudėtingiau agresyviai kelti kainas.

    Ką tai gali reikšti paskolų turėtojams?

    Tokie duomenys paprastai mažina argumentų už greitą pinigų politikos švelninimą, nes bazinė infliacija laikoma geresniu ilgalaikio kainų spaudimo barometru. Jei kainų augimas „įsitvirtina“ paslaugose ir kitose bazinėse kategorijose, centriniam bankui sudėtingiau pagrįsti palūkanų mažinimą.

    Tuo pačiu rodikliai dar nėra tokie stiprūs, kad automatiškai reikštų naują palūkanų kėlimo scenarijų. Rinkai tai dažniau signalas, kad sprendimų priėmėjai gali rinktis laukimo strategiją: stebėti, ar degalų šoko efektas neperauga į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą.

    „Šie duomenys greičiau uždaro diskusiją apie greitą pinigų politikos švelninimą, bet yra per silpni, kad grįžtų palūkanų didinimo scenarijus“, – sakė ekonomistas Mariuszas Zielonka.

    Kokios rizikos išlieka?

    Bazinių kainų infliacija vasarą, pagal dalį prognozių, gali laikytis maždaug 3–3,5 proc. intervale, nes degalų kainų poveikis dažnai pasireiškia su vėlavimu, ypač paslaugų segmente. Jei kaštų spaudimas logistikos grandinėse išliks, įmonės gali toliau kelti kainas dalyje paslaugų.

    Kartu prognozės išlieka jautrios geopolitikai ir žaliavų rinkoms, ypač energijos kainoms, kurios gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Dėl to kredito turėtojams svarbiausia tampa ne vien vienas mėnesio rodiklis, o kelių mėnesių tendencija ir centrinių bankų komunikacija apie palūkanų kryptį.

  • NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis spaudos konferencijoje teigė, kad banko finansinis rezultatas smarkiai priklauso nuo zlotų kurso ir turto vertės svyravimų, todėl deklaruojamas nuostolis nebūtinai atspindi ilgalaikę situaciją. Pasak jo, dalis viešų diskusijų apie NBP rezultatą neturėtų būti tiesiogiai siejama su atskirais politiniais siūlymais dėl gynybos finansavimo.

    NBP vadovas pabrėžė, kad didelę reikšmę turi aukso atsargų vertė, kuri, jo teigimu, šiuo metu generuoja reikšmingą nerealizuotą pelną. Jis sakė, kad nerealizuotas pelnas iš aukso NBP balanse siekia apie 160 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 37 mlrd. eurų pagal apytikrį 4,3 zloto už eurą kursą.

    „Apie galimą NBP nuostolį kalbėjome jau seniai, nes finansinis rezultatas priklauso nuo zlotų kurso“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad lėšos gynybai teoriškai galėtų būti gautos iš aukso pardavimo, tačiau tai būtų įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su saugumo grėsmėmis. NBP vadovas atskirai nurodė, kad pats centrinis bankas esą nerengė įstatymo projekto, o viešojoje erdvėje aptarti planai buvo siejami su prezidento aplinka.

    Kalbėdamas apie rezervus, A. Glapińskis sakė, kad balandžio pabaigoje NBP turėjo 595 tonas aukso ir toliau jį perka. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų didino aukso dalį rezervuose, siekdami mažinti priklausomybę nuo atskirų valiutų ir geriau amortizuoti geopolitinių sukrėtimų bei infliacijos rizikas.

    Konferencijoje buvo paliesta ir infliacijos tema. NBP vadovas pripažino, kad kainų augimas pastaruoju metu sustiprėjo, o priežasčių jis pirmiausia ieškojo pasiūlos šokuose ir energijos išteklių kainų svyravimuose, kuriuos didina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, kiek ilgai tęsis šis pasiūlos šokas“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jo teigimu, situacija skiriasi nuo 2022 metų, nes dabartinis energijos kainų šuolis yra mažesnis, o zlotų kursas išlieka gana stabilus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į bazinės infliacijos augimą, nors tvirtino, kad plataus masto paklausos spaudimo ekonomikoje kol kas nematyti, o atlyginimų augimas, pasak jo, yra sulėtėjęs.

    Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos formuotojai paliko palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė NBP palūkanų norma išliko 3,75 proc., lombardo norma 4,25 proc., indėlių norma 3,25 proc., o su vekseliais susijusios normos siekė 3,80 proc. ir 3,85 proc.

    NBP vadovas nurodė, kad dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų stabilumas yra pagrįstas, o tolesni sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų ir infliacijos prognozių. Jis taip pat leido suprasti, kad palūkanų normų didinimas nebūtų atmestinas, jei infliacija taptų aiškiai didesne grėsme, o svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti vasarą skelbiamos atnaujintos infliacijos projekcijos.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.

  • RPP sprendimas dėl palūkanų ir JAV darbo rinkos duomenys: kas labiausiai judins rinkas kitą savaitę

    Ateinanti savaitė investuotojams ir ekonomistams žada mažiau ryškių makroekonominių pranešimų, tačiau dėmesio centre atsidurs keli konkretūs įvykiai. Europoje svarbiausia naujiena bus Lenkijos centrinio banko sprendimai, o JAV – darbo rinkos rodikliai, galintys pakeisti lūkesčius dėl palūkanų.

    Lenkijoje vyks gegužės mėnesio Pinigų politikos tarybos posėdis, o sprendimas dėl bazinių palūkanų turėtų būti paskelbtas trečiadienį. Rinkos dalyviai pastaruoju metu atidžiau vertina infliacijos trajektoriją ir tai, ar atsiranda prielaidų griežtesnei pinigų politikai.

    Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad metinė infliacija Lenkijoje balandį siekė 3,2 proc. Toks pokytis savaime nereiškia staigaus palūkanų didinimo, tačiau jis atnaujina diskusiją, ar dabartinis palūkanų lygis išliks optimalus, jei kainų augimas stiprėtų ir toliau.

    JAV darbo rinka ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Už Atlanto investuotojai stebės kelis svarbius rodiklius, galinčius daryti įtaką JAV centrinio banko tolimesniems sprendimams. Savaitės eigoje numatomi paslaugų sektoriaus aktyvumo duomenys ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai, tačiau daugiausia dėmesio sulauks užimtumo statistika.

    Didžiausią poveikį rinkoms dažniausiai turi pranešimai apie darbo vietų kūrimą privačiame sektoriuje ir oficialūs duomenys apie darbo vietų pokytį ne žemės ūkio sektoriuje. Kartu bus skelbiami ir nedarbo rodikliai, kurie leidžia vertinti, ar ekonomika vėsta, ar išlieka pakankamai įkaitusi, kad infliacija laikytųsi aukščiau siekiamo lygio.

    Be ekonominių rodiklių, rinkos tradiciškai įvertina ir politinės darbotvarkės rizikas. JAV viešojoje erdvėje bet kokie signalai apie galimus užsienio politikos ar saugumo prioritetų pokyčius gali greitai persiduoti į valiutų, obligacijų ir žaliavų kainas.

    Lenkijos meno ir antikvarinių dirbinių rinka

    Savaitės pabaigoje Lenkijoje dėmesio gali sulaukti ir statistinė apžvalga apie meno kūrinių bei antikvarinių dirbinių rinką. Tokie duomenys paprastai nėra tiesioginis rinkų katalizatorius, tačiau jie leidžia įvertinti vartojimo struktūrą, turtingesnių namų ūkių elgseną ir alternatyvių investicijų paklausą.

    Remiantis ankstesniais oficialiais vertinimais, 2024 metais meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių pardavimai Lenkijoje siekė apie 153 000 000 eurų, iš kurių apie 94 000 000 eurų sudarė pardavimai aukcionuose. Tais metais rinkoje veikė 188 subjektai, o reikšminga jų dalis šią veiklą derino su parodine ir ekspozicine veikla.

  • Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    DI iš stebimo reiškinio tampa įrankiu

    Pastaruosius kelerius metus centriniai bankai dirbtinį intelektą vertino kaip ilgalaikę tendenciją, panašiai kaip demografiją ar klimato kaitą. Tačiau 2026 metais tonas akivaizdžiai pasikeitė: DI vis dažniau įvardijamas kaip veiksnys, galintis keisti infliaciją, palūkanų normas ir pačias pinigų politikos prielaidas.

    Diskusijos esmė dabar nebe tai, ar DI svarbus, o kada ir kaip jo poveikis pasimatys. Vieni mato greitą produktyvumo šuolį, kiti pabrėžia, kad pirma ateina brangios investicijos į infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir elektros paklausą.

    ECB DI jau naudoja sprendimams

    Europos Centrinis Bankas yra tarp greičiausiai prisitaikančių institucijų: jo ekonomistai atskleidė, kad nuo 2022 metų pabaigos mašininio mokymosi modelis tapo analitinio rinkinio dalimi, padedančia ruoštis Valdančiosios tarybos sprendimams. Modelis apjungia apie 60 rodiklių nuo infliacijos lūkesčių ir sąnaudų spaudimo iki realios ekonomikos ir finansinių sąlygų.

    ECB teigimu, šis modelis realiu laiku padėjo anksčiau pastebėti rizikas: 2025 metų antrą ir ketvirtą ketvirčius jis signalizavo didesnę bazinės infliacijos tikimybę, o galutiniai duomenys vėliau viršijo oficialias prognozes maždaug 20 bazinių punktų.

    „Dirbtinis intelektas gali padėti realiu laiku sekti infliacijos rizikas“, – rašė ECB ekonomistai.

    Bundesbank ir FED akcentuoja skirtingas rizikas

    Vokietijos Bundesbank taip pat plečia DI taikymą: nuo tekstinių asistentų ir dokumentų analizės iki modelių, vertinančių euro zonos centrinių bankų komunikaciją. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis pabrėžė, kad technologija turi tarnauti žmonėms, o centriniai bankai ją naudoja siekdami kuo geriau įgyvendinti mandatą.

    JAV Federalinis rezervų bankas labiau akcentuoja koncepcinę pusę: DI kelia klausimą, ar produktyvumas gali augti greičiau nei iki šiol, leisdamas realioms pajamoms kilti be papildomo kainų spaudimo. Kartu FED vadovybė įspėja, kad DI plėtra gali trumpuoju laikotarpiu branginti kai kurias sąnaudų eilutes, nes technologijai reikia milžiniškų investicijų į skaičiavimo pajėgumus, elektrą ir nekilnojamąjį turtą.

    „DI gali kelti spaudimą tam tikroms kainų kategorijoms, nes įmonės sieks sparčiai didinti šios technologijos mastą“, – sakė FED vicepirmininkas Philipas Jeffersonas.

    Rinkos mato dvi priešingas trajektorijas

    Finansų rinkose DI poveikis jau tapo prekybine idėja, o analitikų stovyklos išsiskyrė. Vieni DI vertina kaip teigiamą pasiūlos šoką, kuris ilgainiui mažina kainas ir leidžia palūkanų normoms leistis, taip palaikydamas rizikingesnį turtą.

    Kiti pabrėžia priešingą seką: pirmiausia vyksta rekordinių investicijų ciklas, kuris gali pakelti elektros kainas, didinti ilgalaikių obligacijų pajamingumus ir per turto kainų kilimą skatinti paklausą. Pagal šią logiką ankstyvas palūkanų mažinimas, remiantis vien tik ateities produktyvumo viltimi, gali baigtis būtinybe vėliau griežtinti politiką iš naujo.

    Ši dilema centrinėms bankininkystėms yra itin jautri, nes DI poveikis gali būti dvipusis: trumpuoju laikotarpiu labiau infliacinis dėl infrastruktūros ir energijos, o ilguoju laikotarpiu labiau dezinfliacinis dėl produktyvumo.

    Esminis klausimas – ne kryptis, o laikas

    Šiandien ryškėja bendras sutarimas, kad DI yra pakankamai reikšmingas, jog verčia peržiūrėti tradicinius makroekonominius ryšius ir modelius. Tačiau neaiški lieka poveikio seka: jei produktyvumas iš tiesų šaus į viršų anksčiau nei sąnaudų banga, palūkanų mažinimui atsirastų daugiau erdvės.

    Jei pirmiausia dominuos investicinis spaudimas per energijos kainas, kapitalo paklausą ir turto vertes, centriniai bankai gali būti priversti elgtis atsargiau. Būtent todėl DI tema per trumpą laiką iš retai minimos inovacijos virto vienu iš kertinių klausimų, sprendžiant, kur juda infliacija ir palūkanų normos.