Europos Sąjungos reikalų ministrai Briuselyje tęsia derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto, tačiau proveržis kol kas nepasiektas. Nors deklaruojama ambicija susitarti iki metų pabaigos, valstybių pozicijos išlieka iš esmės sustingusios.
Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas ministrams teigė, kad diskusijose jaučiasi pasikartojantis scenarijus, o dauguma argumentų nuspėjami iš ankstesnių ciklų. Jo vertinimu, dalis sostinių koncentruojasi į skaičiavimus, kurie turėtų parodyti, kad būtent jų įnašas didėja labiausiai, ir tai trukdo susitarti dėl bendro vaizdo.
„Tai jau ketvirtos mano daugiametės finansinės programos derybos, ir kai kurios diskusijos kelia stiprų deja vu jausmą“, – sakė Piotras Serafinas.
Artimiausias politinis lūžio taškas numatomas spalio viduryje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Iki jo Airija, šiuo metu koordinuojanti valstybių narių derybas, ketina pateikti kompromisinį tekstą, kuris būtų tarpinis žingsnis prieš galutinį gruodžio susitarimą.
Dvi stovyklos ir ta pati įtampa
Derybose aiškėja dvi pagrindinės stovyklos. Viena jų, vadinama sanglaudos draugais ir vienijanti 17 valstybių, siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regionų plėtrai, kurie tradiciškai sudaro didelę ES išlaidų dalį.
Kita grupė, kuriai dažniausiai priskiriamos Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, ragina biudžetą mažinti šimtais milijardų eurų ir daugiau lėšų nukreipti gynybai bei konkurencingumui. Šios šalys pabrėžia, kad kaip grynosios mokėtojos jos esą neproporcingai prisiima bendro biudžeto naštą.
Kas stabdo susitarimą?
Biudžeto ginčas nėra vien apie išlaidų prioritetus, bet ir apie tai, iš kur atsiras papildomos pajamos. Europos Komisija ir dalis valstybių narių kalba apie naujus ES nuosavus išteklius, tai yra papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, kurie leistų finansuoti ambicingesnes programas nemažinant tradicinių sričių.
Tuo metu skeptiškesnės šalys akcentuoja, kad didesnė ES biudžeto dalis ir nauji pajamų mechanizmai gali reikšti didesnius mokėjimus jų mokesčių mokėtojams. Praktikoje derybos sukasi apie tai, kokia dalis valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų keliauti į ES biudžetą ir kokie nuosavi ištekliai galėtų padengti likusį finansavimo poreikį.
Institucijų lūkesčiai ir 2 trilijonų planas
Europos Komisijos siūlomas kito laikotarpio biudžeto rėmas siejamas su maždaug 2 000 000 000 000 eurų apimtimi ir stipresniu dėmesiu konkurencingumui, saugumui ir gynybai. Šį poslinkį institucijos grindžia augančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, didesniais gynybos poreikiais ir poreikiu investuoti į strategines technologijas, įskaitant DI.
Europos Parlamentas tuo pat metu signalizuoja, kad nepritaria giliems karpymams ir siekia didesnio finansavimo pagrindinėms biudžeto kryptims. Parlamentarai taip pat ragina atskirai spręsti ekonomikos gaivinimo plano paskolų grąžinimo klausimą, kad jis nesumažintų kasdienių ES programų finansavimo.
„Jei mažinsime ES biudžetą, valstybės iššūkius spręs po vieną nacionaliniu lygiu ir greičiausiai tai kainuos brangiau“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas.
Galutinis susitarimas priklausys nuo vienbalsio 27 valstybių pritarimo ir vėlesnio Europos Parlamento sutikimo. Jei kompromisas būtų pasiektas tik gruodį, didžioji dalis realių sprendimų, kaip ir ankstesniuose cikluose, persikeltų į paskutines savaites, kai spaudimas susitarti būna didžiausias.