Tag: Pirmasis pasaulinis karas

  • „BlackMill Games“ atskleidė „Gallipoli“ datą: žada žiauriausią metų karo šaudyklę

    „BlackMill Games“ atskleidė „Gallipoli“ datą: žada žiauriausią metų karo šaudyklę

    „BlackMill Games“ paskelbė naują Pirmojo pasaulinio karo šaudyklės „Gallipoli“ išleidimo datą. Žaidimas, kuris turėjo pasirodyti gegužės 21 dieną, dabar planuojamas rugpjūčio 20 dieną kompiuteriams ir konsolėms.

    Kūrėjai teigia, kad sprendimą lėmė techniniai ir organizaciniai iššūkiai, kuriuos norėta išspręsti iki pristatymo. Papildomas laikas skiriamas tam, kad startas būtų stabilesnis, o turinys labiau atitiktų serijos gerbėjų lūkesčius.

    Studija, išgarsėjusi realistiškais karo šaudyklėmis „Verdun“, „Tannenberg“ ir „Isonzo“, „Gallipoli“ žada dar didesnį dėmesį komandiniam žaidimui. Pasak kūrėjų, perplanuojami būrių koordinavimo mechanizmai, kad mūšiai būtų labiau priklausomi nuo bendradarbiavimo, o ne individualių veiksmų.

    Taip pat atnaujinama judėjimo sistema, animacijos ir garsas, siekiant sukurti įtaigesnę atmosferą. Daug dėmesio skiriama aplinkos detalėms, vizualiniams efektams ir tam, kaip mūšio laukas reaguoja į sprogimus bei ugnį.

    „Sprogimai pakelia smėlį ir dulkes, kurios kurį laiką tvyro ore ir pamažu išsisklaido. Tai ne tik trukdis, nes dulkių debesis gali tapti priedanga puolant ar atsitraukiant“, – teigia kūrėjai.

    Rugpjūtį „Gallipoli“ teks varžytis dėl žaidėjų dėmesio su kitais karo žanro leidiniais, nes panašiu metu rinkai siūlomi ir kiti didelio masto daugelio žaidėjų projektai. Tokia konkurencija pastaraisiais metais tapo įprasta, nes realistiškų šaudyklių auditorija auga, o studijos vis dažniau renkasi ankstyvą testavimą ir vėlesnius pataisymus vietoje skubotos premjeros.

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.