Tag: Pirmosios pagalbos mokymai

  • Slavutyčo meras prabilo apie Visaginą: padėka už šiltą priėmimą ir svarbius mokymus

    Slavutyčo meras prabilo apie Visaginą: padėka už šiltą priėmimą ir svarbius mokymus

    Visagino savivaldybė sulaukė Ukrainos miesto Slavutyčo mero Jurijaus Fomičevo padėkos už šiltą priėmimą ir bendrystę. Mero laiške akcentuojamas Visagino indėlis sudarant sąlygas Slavutyčo atstovams dalyvauti pirmosios psichologinės pagalbos mokymuose.

    Padėka skirta Visagino merui Erlandui Galaguz, savivaldybei ir Visagino ekonominės plėtros agentūrai už palaikymą, svetingumą bei organizacinius sprendimus. Mokymus vedė Lietuvos įmonė „mHelper“, o pagrindinis dėmesys buvo skiriamas praktiniams įgūdžiams, kurie praverčia dirbant su bendruomenėmis patiriančiomis stresą ir netektis.

    Tokie mokymai pastaraisiais metais tapo ypač aktualūs visoje Europoje, augant psichologinės pagalbos poreikiui dėl karo, migracijos, ekonominių sukrėtimų ir ilgalaikio nerimo. Pirmosios psichologinės pagalbos principai paprastai orientuoti į greitą žmogaus stabilizavimą, saugumo jausmo atkūrimą ir nukreipimą į specializuotą pagalbą, kai jos reikia.

    Slavutyčo atstovams vizitas Visagine tapo proga ne tik pagilinti žinias, bet ir pasisemti emocinių jėgų. Pasak miesto vadovo, svarbus buvo ir nuoširdus žmonių palaikymas, padedantis stiprinti bendruomenės atsparumą kasdienėse krizėse.

    Visaginą ir Slavutyčą sieja istorinės sąsajos su branduoline pramone, tačiau, savivaldybės teigimu, šiandien ryšį labiausiai stiprina bendros vertybės ir konkretūs darbai. Miestų bendradarbiavimas vystomas per tarpusavio pagalbą, patirčių mainus ir iniciatyvas, kurios kuria ilgalaikę naudą abiejų bendruomenių žmonėms.

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius siūlo nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką svarbiausia sužinosite

    Lietuvos Raudonasis Kryžius siūlo nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką svarbiausia sužinosite

    Lietuvos Raudonasis Kryžius gegužės 8 dieną, minint Raudonojo Kryžiaus judėjimo dieną, kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas įvairiose bendruomenėse. Organizacija tikina, kad tai proga praktiškai pasitikrinti, ar žinome, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.

    Ekskursijų metu dėmesys skiriamas baziniams veiksmams, kurie dažniausiai lemia saugumą pirmosiomis valandomis po įvykio. Dalyviai gali sužinoti, kaip susiplanuoti šeimos veiksmus, ką pasiruošti namuose ir kaip reaguoti, kai informacijos daug, bet laiko sprendimams mažai.

    Ko tikėtis ekskursijose?

    Pasak organizatorių, ekskursijos orientuotos į praktinius patarimus, o ne vien teoriją. Civilinė sauga apima ir kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, kaip atpažinti patikimus oficialios informacijos šaltinius, kada skambinti pagalbos numeriais ir kaip pasirūpinti pažeidžiamais šeimos nariais.

    Tokios iniciatyvos aktualios ir dėl to, kad pastaraisiais metais Europoje dažniau aptariami įvairūs rizikos scenarijai, nuo audrų ir potvynių iki sutrikimų infrastruktūroje. Visuomenės pasirengimas remiasi paprastais, iš anksto aptartais veiksmais, kurie sumažina paniką ir padeda greičiau priimti sprendimus.

    Kam tai naudingiausia?

    Ekskursijos ypač naudingos tiems, kurie iki šiol neturėjo progos susipažinti su civilinės saugos principais arba nori atnaujinti žinias. Tai gali būti šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat bendruomenių nariai, kurie rūpinasi kaimynais ar artimaisiais.

    Organizacija ragina registruotis iš anksto, nes vietų skaičius gali būti ribotas, o užsiėmimų planavimas priklauso nuo bendruomenių pajėgumų. Registracija vyksta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje.

    „Kviečiame gyventojus prisijungti ir sustiprinti civilinės saugos įgūdžius, kurie gali praversti netikėtose situacijose“, – sakė Lietuvos Raudonasis Kryžius.