CP v2

Tag: Pirtys

  • ROD sodai keičiasi neatpažįstamai: jauni miestiečiai kuria mini kurortus ir SPA

    Šeimų sodai, Lenkijoje dažnai vadinami ROD, išgyvena ryškų atgimimą: vis daugiau jų perima jaunesni pirkėjai, o tradicinės daržovės ir šiltnamiai traukiasi į antrą planą. Vietoje ilgų vagų atsiranda poilsio zonos, nedideli terasiniai sprendimai ir patogumai, leidžiantys sode leisti laiką kaip užmiesčio poilsiavietėje.

    Šią kaitą stiprina keli veiksniai: brangstantis poilsis, didmiesčių tempas ir noras turėti žalią erdvę netoli namų. Daugeliui sodas tampa buto tęsiniu po atviru dangumi, kuriame telpa ir ramus poilsis, ir draugų susitikimai, ir saugi erdvė vaikams bei augintiniams.

    Nuo daržų prie poilsio erdvių

    Pastebima, kad plotas, skiriamas klasikiniam daržui, mažėja, o jo vietą užima veja, gėlynai ir aiškiai suplanuotos zonos. Vietoj gausių, priežiūros reikalaujančių lysvių vis dažniau renkamasi mažesnės apimties auginimą: prieskonines žoleles, uogas ar kelias patogiai pasiekiamas pakeltas lysves.

    Keičiasi ir estetika: vyrauja minimalizmas, natūralios medžiagos, ramesnės spalvos, daugiau apgalvotų apšvietimo sprendimų. Toks požiūris siejamas ir su praktika, nes mažiau sudėtingas apželdinimas dažnai reiškia mažiau laistymo ir kasdienės priežiūros.

    Populiarėja grilio ir pirties idėjos

    Vienu ryškiausių pokyčių tampa atnaujinami sodo nameliai ir pavėsinės, kurios pritaikomos ne sandėliavimui, o buvimui. Įrengiamos lauko virtuvėlės, grilio vietos ar laužavietės, o šalia atsiranda patogūs baldai, skirti ilgesniam laikui lauke.

    Tarp naujų madų minimos kompaktiškos statinės formos pirtys ir mažos poilsio zonos, primenančios namų SPA. Vis dėlto prieš įrengiant tokius sprendimus svarbu įvertinti konkretaus sodo bendrijos taisykles, priešgaisrinius reikalavimus ir kaimynystės jautrumą triukšmui.

    Daugiau ekologijos ir vandens taupymo

    Kartu ryškėja ir tvarumo kryptis: soduose dažniau įrengiamos lietaus vandens surinkimo talpos, kompostavimo vietos, sodinami vabzdžiams palankūs augalai. Šie sprendimai ypač aktualūs dėl vis dažnesnių sausrų epizodų ir augančių išteklių kainų.

    Bendras trendas aiškus: sodas vis rečiau suvokiamas kaip nuolatinio darbo prievolė ir vis dažniau kaip prieinamas, netoli miesto esantis poilsio variantas. Dėl to keičiasi ir sodo planavimas, ir investicijos į patogumą, ir pačios bendruomenės lūkesčiai.

  • Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad pristatys galutinius Vingio parko paplūdimyje planuojamų pirčių ir infrastruktūros sprendinius. Po pavasarį vykusio viešo aptarimo projektas buvo koreguotas, įvertinus gyventojų pastabas dėl architektūros, takų, privažiavimo ir aplinkosaugos.

    Atnaujinti projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti rugsėjo 15 dieną 18 valandą VU botanikos sodo Vingio skyriuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Savivaldybė teigia siekianti, kad teritorija būtų patogesnė ir tinkama lankyti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.

    „Po diskusijų sprendinius reikšmingai pakeitėme, kad paplūdimio erdvė būtų patogesnė ir kokybiškesnė vilniečiams įvairiais metų laikais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Daugiau laisvės architektūrai

    Vienas ryškiausių pokyčių – pirčių architektūros reikalavimų peržiūra. Jei anksčiau daliai gyventojų klausimų kėlė numatyta konkretesnė estetinė kryptis, dabar sąlygos suformuluotos abstrakčiau, paliekant daugiau erdvės kūrybiškiems sprendiniams.

    Pasak savivaldybės, iš anksto apibrėžiami tik rekomenduojami tūriai ir fasadų medžiagų spektras, kad pirtys derėtų prie Vingio parko aplinkos. Šis principas dažnai taikomas, kai siekiama užtikrinti kokybę, bet kartu išvengti vieno, iš anksto nulemto dizaino.

    Numatyta, kad trys pirtys ir dalis infrastruktūros būtų kilnojami sprendiniai, o ne nuolatiniai statiniai. Pirtys, terasos, tualetas ir gelbėtojų postas planuojami montuoti ant modulinių, perkeliamų pagrindų, kad intervencija į gruntą būtų kuo mažesnė.

    Savivaldybė primena, kad kilnojamumo principas taikomas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika: perkeliamas objektas, kurio nereikia ardyti ir nekeičiamas jo naudojimas, paprastai nelaikomas statiniu.

    Ko trūksta paplūdimiui šiandien?

    Projektas apima ne tik pirtis, bet ir platesnį paplūdimio atnaujinimą. Savivaldybė teigia, kad teritorijoje šiuo metu trūksta kasdieniam naudojimui būtinos infrastruktūros, pirmiausia tualetų, dušų ir patogių sprendinių žmonėms su negalia.

    Numatoma įrengti tualetus, dušus, gelbėtojų postą, terasas ir kitus mažosios infrastruktūros elementus. Taip pat planuojama dviračių remonto stotelė ir sprendiniai, skirti švaresnei aplinkai, pavyzdžiui, šiukšliadėžės augintinių ekskrementams.

    Greta paplūdimio esantys pastatai į šį projektą neįtraukiami, nes priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomi Vilniaus universiteto. Miestas pabrėžia, kad šiuo etapu koncentruojasi į jam priklausančios teritorijos sutvarkymą.

    Privažiavimas bus, bet aikštelių neplanuoja

    Koreguojant sprendinius daugiau dėmesio skirta judėjimui: tikslintos pėsčiųjų trajektorijos, dalis takų projektuojami su mulčio danga, kad teritorija išlaikytų natūralesnį charakterį. Taip pat pakeistas privažiavimo dangos sprendimas.

    Anksčiau aptariamas asfaltuotas privažiavimas po pastabų keičiamas į trinkelių dangą, kuri, savivaldybės vertinimu, labiau dera parkui. Privažiavimas paliekamas būtinas, kad paplūdimį pasiektų žmonės su negalia, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir teritoriją aptarnaujantis transportas.

    Naujų automobilių stovėjimo aikštelių projekte nenumatoma. Prie paplūdimio planuojamos tik 8 vietos, skirtos žmonėms su negalia, aptarnaujančiam transportui ir maisto furgonėliams.

    Vaikų aikštelę atskyrė į kitą etapą

    Po viešinimo pakeistas ir vaikų žaidimų aikštelės klausimas: ji nebetvirtinama šiame etape. Savivaldybė teigia, kad sprendiniai bus rengiami atskirai, kad būtų daugiau laiko koncepcijai, įrangai ir architektūrinei išraiškai suderinti.

    Pirmuoju etapu dėmesys bus skiriamas paplūdimio ir pagrindinės infrastruktūros sutvarkymui. Toks etapavimas leidžia greičiau spręsti svarbiausius higienos, saugumo ir prieinamumo klausimus, o sudėtingesnius sprendinius derinti plačiau.

    Aplinkosaugos dalyje numatyta pašalinti 45 invazinius uosialapius klevus ir baltažiedes robinijas, jas pakeičiant Vingio parkui būdingais augalais. Taip pat planuojama pašalinti tris saugomus medžius, iš kurių du – dėl labai prastos būklės.

    Projekte papildytas lietaus nuotekų tvarkymas: numatytos sausbalės, kurios padeda lietaus vandeniui susigerti vietoje ir mažina paviršinių nuotekų apkrovą. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o poveikio aplinkai vertinimas, įvertinus „Natura 2000“ reikalavimus, šiam projektui nepriskirtas kaip būtinas.

  • Calmcation mieste: parkai, pirtys ir skaitmeninis detoksas, kurie leidžia pailsėti be kelionės

    Calmcation mieste: parkai, pirtys ir skaitmeninis detoksas, kurie leidžia pailsėti be kelionės

    Kas yra calmcation ir kodėl jis populiarėja?

    Calmcation vadinamos atostogos, kurių tikslas ne kuo daugiau pamatyti, o sąmoningai sulėtinti tempą, sumažinti stresą ir atkurti jėgas. Ši kryptis siejama su laiku gamtoje, skaitmeniniu detoksu ir paprastomis geros savijautos praktikomis.

    Pastaraisiais metais kelionių rinkoje vis ryškesnė tendencija rinktis trumpesnes, arčiau namų esančias išvykas ir kokybišką poilsį be didelio planavimo. Tai ypač aktualu miestų gyventojams, kuriems vasara nebūtinai reiškia kelionę į kurortą.

    Gamta mieste: greičiausias kelias į ramybę

    Ryšys su gamta laikomas vienu svarbiausių calmcation elementų: žaliosios erdvės gali padėti greičiau nusiraminti, lengviau atsitraukti nuo kasdienių minčių ir pagerinti nuotaiką. Net trumpas pasivaikščiojimas parke veikia kaip pertrauka nervų sistemai, ypač jei tai daroma be skubėjimo.

    Didmiesčiuose parkų ir natūralesnių teritorijų dažnai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, Edinburge žygiui vilioja Arthur’s Seat, Paryžiuje miesto gamtos pojūtį kuria atgaivinta Petite Ceinture žalioji juosta, o Londone Richmond Park išsiskiria plačiomis pievomis ir laukinių elnių bandomis.

    Lėtas gyvenimo ritmas: mažiau triukšmo, daugiau prasmės

    Mieste calmcation dažnai prasideda nuo paprasto sprendimo atsisakyti įprastų „must see“ maršrutų: perpildytų prekybos gatvių, populiariausių objektų ir nuolatinio bėgimo nuo vienos vietos prie kitos. Vietoj to pasirenkamos ramesnės veiklos, kurios neturi aiškaus rezultato, bet grąžina savijautą į balansą.

    Tam tinka ramios kavinės žaliose vietose, kur galima skaityti, rašyti dienoraštį ar tiesiog stebėti aplinką. Skaitmeninis detoksas čia tampa praktiniu įrankiu: kuo mažiau ekranų, tuo lengviau pastebėti, kad poilsis mieste gali būti visavertis.

    Miesto gerovė: pirtys, joga ir vanduo

    Gerovės paslaugos daug kur jau seniai nebėra tik prabangių viešbučių privilegija: miestų sporto ir laisvalaikio centrai plečia pirčių zonas, siūlo jogos užsiėmimus, kvėpavimo praktikas ir ramesnes treniruotes. Europoje kai kur tokios tradicijos yra kasdienybės dalis, todėl į jas lengva įsilieti net trumpam.

    Milane neseniai atidarytas „Terme de Montel“ kompleksas pristatomas kaip vienas didžiausių miesto terminių parkų Italijoje, o Suomijos Tamperė dažnai minima kaip pirčių kultūros centras su dešimtimis viešų saunų. Tuo metu šalto vandens maudynės taip pat persikelia į miestus: Londone populiarūs atviri baseinai, o Miunchene ar Ciuriche žmonės maudosi upėse ir ežeruose.

    Norint susikurti calmcation mieste, svarbiausia ne konkretus miestas ar biudžetas, o sąmoningas planas: daugiau žalumos, mažiau informacinio triukšmo ir bent viena veikla, kuri ramina kūną. Kartais tokios atostogos prasideda ne nuo bilieto pirkimo, o nuo sprendimo kelioms valandoms tiesiog sustoti.