CP v2

Tag: PISA

  • Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    OECD PISA tyrimas kas trejus metus vertina 15-mečių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o pastarųjų metų rezultatai daugelyje šalių fiksavo ryškų nuosmukį. Tyrėjai tai sieja su pandemijos sukeltomis mokymosi spragomis, mažėjančiu skaitymu laisvalaikiu ir augančia skaitmeninių ekranų įtaka kasdieniams įpročiams.

    PISA svarbus tuo, kad matuoja ne vien mokyklinę teoriją, o gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose: suprasti tekstą, spręsti praktines užduotis, vertinti informaciją. Diskusijose vis dažniau keliama ir DI tema, nes dalį mąstymo proceso žmonės linkę perkelti į įrankius, o tai gali silpninti gebėjimą analizuoti ir argumentuoti.

    Trumpas PISA testas namuose

    Jei smalsu, kaip sektųsi jums, galima pasitikrinti su PISA tipo klausimais, sudarytais taip, kad tikrintų logiką, teksto suvokimą ir mokslinį mąstymą. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš skirtingų sričių, panašūs į tuos, su kuriais susiduria penkiolikmečiai.

    Matematikos dalyje dažniausiai prašoma apskaičiuoti proporcijas ir procentus, perskaityti grafiką ar įvertinti, ar teiginiai atitinka pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, užduotis gali klausti, kokią dalį sudaro tam tikros spalvos figūros arba ar grafike matomas pokytis yra tolygus kiekvienais metais.

    Mokslas ir skaitymas: ką iš tikrųjų tikrina PISA?

    Gamtos mokslų klausimai paprastai tikrina, ar gebate pritaikyti žinias aplinkosaugos, sveikatos ar fizikos situacijose. Tipinė užduotis gali prašyti parinkti veiksmus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, arba paaiškinti kasdienį reiškinį, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei išgirstamas griaustinis.

    Skaitymo dalyje svarbiausia ne „teisingai perskaityti“, o suprasti prasmę, atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų ir rasti, ko konkrečiai klausiama. Dažna situacija primena interneto forumo įrašą ar pokalbį, kai reikia nustatyti, kokios informacijos žmogus iš tiesų ieško.

    „Mokymasis nevyksta vien vartojant turinį, jis vyksta įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant“, – sakė OECD PISA programos kūrėjų komandos atstovas Andreas Schleicher.

    Ką rodo rezultatai suaugusiesiems?

    PISA tiesiogiai netikrina suaugusiųjų, tačiau pastaraisiais metais daugėja signalų, kad skaitymo įpročiai silpnėja ir vyresnėse amžiaus grupėse. Europos statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų per metus neperskaito nė vienos knygos, o tai ilgainiui siejama su prastesniu teksto supratimu ir kritiniu vertinimu.

    Todėl toks „namų testas“ gali būti ne tik pramoga, bet ir greitas priminimas, kokių gebėjimų labiausiai reikia kasdienybėje. Jei kai kurie klausimai pasirodo klastingi, tai dažnai reiškia ne žinių trūkumą, o tai, kad retai tenka spręsti uždavinius ar nuosekliai analizuoti tekstą.

  • Ar įveiktumėte 15-mečių PISA testą? Patikrinkite matematiką, skaitymą ir mokslus

    Ar įveiktumėte 15-mečių PISA testą? Patikrinkite matematiką, skaitymą ir mokslus

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimas kas trejus metus matuoja 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Naujausi rezultatai rodo ryškų smukimą daugelyje šalių, ypač matematikos ir skaitymo srityse.

    Ekspertai šį kritimą sieja su išaugusiu skaitmeninių įrenginių naudojimu, trumpėjančiu dėmesio išlaikymu ir mažėjančiu skaitymu savo malonumui. Vis daugiau diskusijų kelia ir dirbtinis intelektas, kuris, netinkamai naudojamas, gali pakeisti mąstymą mechaniniu atsakymų generavimu.

    Kas yra PISA ir ką ji matuoja?

    PISA vertina ne vien mokyklines žinias, o gebėjimą jas taikyti kasdienėse situacijose: interpretuoti tekstą, spręsti praktines užduotis, suprasti mokslinius reiškinius. Dėl to tyrimas dažnai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, parodančių švietimo sistemos efektyvumą.

    Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeniniam raštingumui, kritiniam vertinimui bei informacijos patikimumo atpažinimui. Tai tampa ypač aktualu, kai mokiniai ir suaugusieji informaciją dažniau gauna iš socialinių tinklų nei iš knygų ar patikimų šaltinių.

    Ką sako PISA kūrėjai apie mokymąsi?

    OECD švietimo analitikai pabrėžia, kad mokymasis nėra pasyvus turinio vartojimas. Tikras supratimas atsiranda tada, kai žmogus lygina idėjas, argumentuoja, daro išvadas ir reflektuoja.

    „Esmė paprasta: sportinės formos neįgausi žiūrėdamas sportą, ją įgauni sportuodamas. Taip pat ir mokymasis neateina vien vartojant turinį, jis ateina įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant, o DI gali ištuštinti patį šį procesą“, – sakė OECD PISA iniciatorius Andreasas Schleicheris.

    Ar suaugusieji tikrai geresni?

    Diskusija apie mokinių rezultatus neišvengiamai atsiremia į suaugusiųjų įpročius. Tyrimai Europoje rodo, kad nemaža visuomenės dalis per metus neperskaito nė vienos knygos, o skaitymas laisvalaikiu daugeliui tampa retu įpročiu.

    Todėl PISA pavyzdinės užduotys vis dažniau naudojamos kaip paprastas būdas pasitikrinti, ar gebėtume greitai pritaikyti matematiką, suprasti tekstą ir logiškai paaiškinti mokslo reiškinius. Tokios užduotys atskleidžia ne atmintį, o mąstymo aiškumą.

    Tipinėse matematikos užduotyse prašoma apskaičiuoti dalį ar santykį iš pavaizduoto rašto, įvertinti grafiko teiginių pagrįstumą. Gamtos moksluose dažnai tikrinama, ar žmogus supranta priežasties ir pasekmės ryšius, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei girdimas griaustinis.

    Skaitymo dalyje paprastai vertinama, ar gebama atskirti prasmingą teiginį nuo absurdiško, ir ar žmogus supranta internetinio pokalbio ar forumo ištraukos esmę. Tokie klausimai ypač aktualūs dezinformacijos laikais, kai svarbu ne tik perskaityti, bet ir teisingai interpretuoti.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.