CP v2

Tag: PIT-Radwar

  • Lenkijos radaras P-18PL: aptinka stealth ir balistines raketas iki 900 km – paaiškiname, kaip veikia

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „PIT-RADWAR“ pristatė pirmą serijinį tolimojo nuotolio mobilų radarą P-18PL. Ši stotis sukurta taip, kad galėtų pastebėti sunkiau aptinkamus stealth tipo orlaivius ir stebėti balistinių raketų skrydžius.

    Artimiausiu metu numatyti komisijos bandymai, o po jų radaras turėtų būti perduotas kariuomenei. P-18PL yra susietas su Lenkijos daugiasluoksnės oro gynybos architektūra, kurioje svarbiausia tampa ankstyvas perspėjimas ir taikinių paskirstymas kitiems kompleksams.

    Kodėl mato stealth taikinius?

    P-18PL išskirtinumas siejamas su darbo dažniu: tai metrinių bangų, dar vadinamos VHF, ruožas. Tokios bangos, palyginti su centimetro ar milimetro diapazonų radarais, dažniau „užkabina“ metalines orlaivio konstrukcijų detales ir dėl rezonansinių efektų dalis energijos grįžta atgal į radarą.

    Dėl to stealth technologija, kuri dažnai optimizuota kitų juostų radarams, VHF diapazone gali būti mažiau efektyvi. Vis dėlto toks aptikimas paprastai suteikia mažiau tikslią taikinio koordinatę, todėl vėliau reikalingas duomenų derinimas su kitais jutikliais.

    Pagrindinė užduotis – balistinės raketos

    Nors daug dėmesio sulaukia gebėjimas pastebėti stealth orlaivius, P-18PL prioritetas yra balistinių raketų aptikimas ir jų trajektorijų stebėjimas. Skelbiama, kad aptikimo nuotolis gali siekti iki 900 kilometrų, o stebėjimo aukščio „lubos“ pritaikytos objektams, kurie skrydžio metu pakyla į labai didelį aukštį.

    Tokia radarų klasė svarbi ankstyvam perspėjimui: kuo anksčiau užfiksuojamas paleidimas ir trajektorija, tuo daugiau laiko lieka sprendimams dėl perėmimo ar perspėjimo. Taip pat akcentuojama, kad sistema gali apytiksliai įvertinti tiek galimą paleidimo, tiek ir numanomą smūgio rajoną.

    Kontraktas ir kuo radaras skiriasi iš vidaus

    Lenkijos kariuomenė 2023 metais užsakė 24 P-18PL radarus, o bendra sutarties vertė siekia apie 710 000 000 eurų. Tiekimai planuojami 2027–2035 metų laikotarpiu, o gamintojas yra Varšuvoje veikianti „PIT-RADWAR“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos grupei.

    Vizualiai P-18PL primena didelį antenų „grotą“, montuojamą ant sunkiosios platformos. Gamintojas pabrėžia, kad esmė yra ne pačiose antenose, o moduliniame siuntimo ir priėmimo principu veikiančiame sprendime, kai signalai skaitmeninami ir perduodami į centrinį procesorių, kuris suformuoja aptiktų objektų ir trikdžių vaizdą.

    Kartu pripažįstama ir technologinė dilema: metrinių bangų radarai dažnai nusileidžia tikslumu mikro- ar milimetrinių bangų sistemoms. Todėl praktikoje tokie radarai dažniausiai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ir tolimojo aptikimo grandis, o tikslesniam taikinių sekimui pasitelkiami kiti jutikliai bei integruotos oro gynybos valdymo sistemos.

  • MON pripažino keturių PGZ įmonių projektus strateginiais: investicijos startuos greičiau

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON) pirmą kartą keturių valstybinės ginkluotės grupės PGZ įmonių investicijoms suteikė „esminių investicijų“ statusą. Jį gavo „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“ projektai, o tai turėtų sutrumpinti administracines procedūras prieš statybų pradžią.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai 2025 metais įsigaliojo specialusis įstatymas, skirtas strateginėms ir esminėms gynybos investicijoms. Pagal jį, gavus tokį statusą, statybos darbus galima pradėti paprasčiau – dažnai pakanka tik informuoti vaivadą ir vaivadijos statybos priežiūros inspekciją.

    Kas keičiasi įmonėms?

    Esminių investicijų statusas Lenkijoje reiškia greitesnį kelią nuo projekto parengimo iki realių darbų aikštelėje. PGZ argumentuoja, kad tai leis sparčiau plėsti infrastruktūrą, didinti gamybos pajėgumus ir stiprinti technologines kompetencijas, kurios svarbios kariuomenės aprūpinimui.

    Toks reguliavimas atspindi platesnę Europos tendenciją: gynybos pramonė vis dažniau traktuojama kaip kritinė infrastruktūra, kuriai taikomi pagreitinti sprendimai. Pastaraisiais metais ES ir NATO valstybės akcentuoja amunicijos, oro gynybos ir jūrinių technologijų gamybos didinimą, nes išryškėjo tiekimo grandinių ir pajėgumų trūkumai.

    Ką gamina šios keturios įmonės?

    „PIT-Radwar“ siejama su radarų ir oro gynybos sprendimais, todėl greitesnės investicijos gali būti reikšmingos modernizuojant Lenkijos priešlėktuvinius pajėgumus. „Mesko“ yra viena svarbiausių amunicijos ir raketinės ginkluotės gamintojų, o „Nitro-Chem“ specializuojasi sprogmenų bei jų komponentų srityje.

    „OBR CTM“ (Gdynėje veikiantis jūrinių technologijų centras) dirba su sprendimais, aktualiais kariniam laivynui ir jūrinei gynybai. PGZ viešai pabrėžia, kad būtent šių bendrovių kompetencijos yra strategiškai svarbios, todėl sprendimas traktuojamas kaip signalas apie ilgalaikę valstybės paramą gamybos plėtrai.

    „Šiandien MON speciali komanda pirmą kartą suteikė esminių investicijų statusą gynybos poreikiams. Sveikinimai „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“,“ – sakė gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kokios ribos taikomos „esminėms investicijoms“?

    Specialusis įstatymas numato, kad tokie projektai gali būti vykdomi tik valstybei priklausančiuose sklypuose arba teritorijose, kurios yra perduotos nuolatiniam valdymui ar ilgalaikei nuomai gynybos ir vidaus reikalų struktūroms, joms pavaldžioms įstaigoms ar specialiosioms tarnyboms. Praktikoje tai riboja galimybes rinktis vietą, bet kartu supaprastina sprendimus dėl žemės nuosavybės.

    Įstatymas taip pat palieka aplinkosauginius „saugiklius“ – kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti regioninės aplinkos apsaugos institucijų sprendimų, pavyzdžiui, jei projektas turėtų neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau bendras tikslas – kad gynybos pajėgumams svarbūs objektai neužstrigtų dėl ilgo derinimų ciklo.

    MON sprendimas dėl PGZ įmonių investicijų laikomas precedentu, kuris gali atverti kelią panašiems statusams ir kitiems gynybos pramonės projektams. Tai ypač aktualu, kai Lenkija ir kitos regiono valstybės siekia greičiau didinti amunicijos, jutiklių, oro gynybos ir jūrinių sprendimų gamybą, reaguodamos į saugumo situaciją Rytų Europoje.

  • Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija pradeda finansuoti projektą ASBL, kuriuo siekiama sukurti kovinį lazerinį ginklą, skirtą greitai neutralizuoti bepiločius orlaivius. Sistema būtų orientuota į karinių objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o kuriant ją dalyvaus mokslo ir pramonės konsorciumas.

    Projektą planuojama įgyvendinti konsorciume, kuriam vadovaus Karo technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lenkijos gynybos pramonės grupės įmonėmis, tarp jų ir „PIT-Radwar“. Finansavimas skiriamas pagal programą PERUN, kuri remia naujas technologijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

    ASBL projektui skirta 33 070 623 Lenkijos zlotų parama, tai sudaro maždaug 7 700 000 eurų. Tuo metu visa PERUN programa jau apima 29 gynybos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 176 000 000 eurų, finansuojamų iš kelių valstybinių institucijų lėšų.

    Kaip turėtų veikti sistema

    Pagrindinis tikslas – sukurti nukreiptos energijos lazerinę sistemą, kuri galėtų per trumpą laiką pažeisti ar sunaikinti droną, pavyzdžiui, perkaitinant konstrukciją ar kritinius komponentus. Tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip papildymas tradicinei oro gynybai, kai naudojama įprasta amunicija.

    Viešai kol kas neatskleista, per kiek laiko sistema turėtų būti sukurta, kokie būtų tiksliniai parametrai ar kokių tipų bepiločiams ji būtų pritaikyta. Tačiau projektas sutampa su platesne Lenkijos kryptimi ieškoti lazerinių sprendimų kariuomenei, įskaitant rinkos konsultacijas dėl skirtingo nuotolio lazerinių ginklų.

    Kodėl lazeriai tampa prioritetu

    Lazeriniai ginklai pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio dėl augančios dronų grėsmės ir poreikio turėti pigesnį atsaką į masines atakas. Vienas dažniausiai minimų privalumų – potencialiai mažesnė vieno „šūvio“ kaina, nes pagrindinės išlaidos siejamos su energija, aušinimu ir sistemos eksploatacija.

    Kita svarbi aplinkybė – veikimo greitis: lazerio spindulys taikinį pasiekia akimirksniu, todėl teoriškai galima reaguoti į greitai manevruojančius objektus. Vis dėlto praktikoje efektyvumą riboja oro sąlygos, matomumas, dūmai ar dulkės, taip pat būtinybė taikinį išlaikyti spindulyje pakankamai ilgai.

    Regiono kontekstas ir platesnės tendencijos

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis stiprinti oro gynybą nuo mažų ir pigių bepiločių, kurie tapo itin dažna šiuolaikinių konfliktų priemone. Lazeriai, mikrobangų sistemos ir kiti nukreiptos energijos sprendimai dažnai vertinami kaip vienas iš atsakų, leidžiančių sumažinti brangių raketų naudojimą prieš santykinai nebrangius taikinius.

    Lenkija, investuodama į vietinį mokslą ir gynybos pramonę, siekia ne tik karinio rezultato, bet ir technologinės kompetencijos bei pramoninių pajėgumų augimo. Jei projektas pasiteisins, tai gali sustiprinti šalies pozicijas tiek regioninio saugumo, tiek gynybos technologijų rinkos požiūriu.