Neatsiimta ar dėl klaidos pagaminta „Pizza Hut“ pica dažnai nenukeliauja į šiukšliadėžę. Tarptautinis tinklas yra įdiegęs „Harvest“ programą, kuri leidžia saugiai surinkti tinkamą vartoti maistą ir perduoti jį vietos organizacijoms, padedančioms stokojantiems.
Maisto švaistymas išlieka opi problema: dalis pagaminto ar parduotuvėse bei maitinimo įstaigose likusio maisto taip ir nepasiekia vartotojų. Tokie restoranų tinklai kaip „Pizza Hut“ šią riziką mažina per standartizuotus procesus, kad tinkamas maistas būtų greitai atšaldomas, supakuojamas ir paimamas partnerių.
Programos principas paprastas: picos, duonos lazdelės, makaronai ir kiti gaminiai, kurie buvo pagaminti, bet neatsiimti, atidedami atskirai. Tuomet jie sudedami į specialius indus, kad išliktų šviežumas ir būtų lengviau laikytis saugaus laikymo reikalavimų iki perdavimo.
Praktikoje maistą surenka vietos maisto bankai ar paramos organizacijos, veikiančios netoli restorano, todėl logistika tampa greitesnė, o produktai išdalijami dar tada, kai yra saugūs ir tinkami vartoti. Tokiu būdu sumažinamas ir atliekų kiekis, ir papildomos sąnaudos, kurios paprastai atsiranda šalinant maisto atliekas.
„Pizza Hut“ skelbia, kad per kelis dešimtmečius tinklo restoranai bendruomenėms paaukojo daugiau kaip 100 milijonų svarų maisto. Perskaičiavus, tai sudaro apie 45 000 tonų, o tokio masto skaičius rodo, kad maisto aukojimas gali būti ne pavienė iniciatyva, o ilgalaikė veiklos praktika.
Maisto aukojimą restoranams dažnai apsunkina baimė dėl galimos teisinės atsakomybės ir papildomo darbo, susijusio su rūšiavimu, laikymu bei atidavimu. Vis dėlto daugelyje šalių veikia vadinamosios geros valios nuostatos, kai sąžiningai paaukotas ir saugiai tvarkytas maistas paprastai nekelia tokios rizikos, kokios baiminasi verslai.
Viešojoje erdvėje pasitaiko pavienių atvejų, kai darbuotojai ar pirkėjai kritikuoja konkrečias vietas dėl išmetamo maisto, tačiau lygiai taip pat fiksuojama ir bendruomenių padėka už paramą. Tai primena, kad galutinį rezultatą dažnai lemia ne tik centrinė politika, bet ir vietos komandos disciplina, partnerių galimybės bei šaldymo grandinės laikymasis.
Maisto švaistymo mažinimas pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių maitinimo sektoriaus krypčių: diegiamos tikslesnės paklausos prognozės, skaitmeninės apskaitos sistemos, o kai kur ir DI sprendimai, padedantys geriau planuoti gamybą. Tačiau net ir pažangiausios technologijos nepanaikina likučių, todėl aukojimo programos išlieka vienu efektyviausių būdų, kaip perteklinį maistą greitai paversti realia pagalba žmonėms.