Virtuvė yra viena jautriausių namų erdvių higienos požiūriu, nes čia maistas nuolat liečiasi su stalviršiais, įrankiais ir indais. Net ir kruopščiai plaunant, dalis daiktų laikui bėgant praranda saugias savybes, o mikroįtrūkimai bei porėtos medžiagos gali kaupti bakterijas ir pelėsį.
Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai įrankiai naudojami ilgai, bet nepastebimi jų nusidėvėjimo ženklai. Vien kvapo ar akivaizdaus nešvarumo nebuvimas dar nereiškia, kad paviršius nebetapo mikroorganizmų „slėptuve“.
Kempinėlės ir šluostės – trumpiausias galiojimas
Indų kempinėlės ir virtuvinės šluostės dažnai būna vieni „nešvariausių“ namų daiktų, nes nuolat liečiasi su drėgme, maisto likučiais ir šiluma. Jei kempinėlė pradeda skleisti kvapą, praranda formą, suyra ar sunkiai išsiskalauja, tai aiškus ženklas, kad ją metas keisti.
Praktiškai saugiausia laikytis taisyklės, kad dažnai naudojamas kempinėles verta keisti reguliariai, o ne laukti, kol jos visiškai suirs. Šluostėms signalas gali būti ir tai, kad audinys tampa „lipnus“, prastai sugeria vandenį arba lieka dėmėtas net po skalbimo.
Pjaustymo lentelės ir įrankiai su įtrūkimais
Pjaustymo lentelės, ypač plastikinės ar medinės, laikui bėgant pasidengia grioveliais nuo peilio. Būtent į tuos griovelius gali patekti žalių produktų sultys ir bakterijos, o kruopštus plovimas ne visada pasiekia giliausias vietas.
Jei lentelė turi gilių įpjovimų, skilimų, pradeda sluoksniuotis, o mediena patamsėja ar ima skleisti kvapą, ją geriau pakeisti. Tas pats galioja ir mentelėms, samteliams ar kitiems įrankiams, kai atsiranda įtrūkimų, kuriuose laikosi nešvarumai.
Plastikiniai indai ir buteliukai: kai plastikas „pavargsta“
Plastikinės dėžutės maistui, gertuvės ar dangteliai laikui bėgant susibraižo, praranda skaidrumą, gali deformuotis nuo karščio. Subraižyti paviršiai sunkiau išplaunami, o įtrūkę dangteliai nebesudaro sandarios aplinkos, todėl maistas greičiau genda.
Jei plastikinis indas įgavo kvapą, tapo lipnus, deformavosi, prastai užsidaro arba matosi įtrūkimai, tai ženklas, kad jo naudoti maistui nebeverta. Ypač atsargiai reikėtų vertinti indus, kurie dažnai šildomi ar liečiasi su karštu maistu.
Kasdienė higiena virtuvėje prasideda nuo įpročio ne tik plauti, bet ir periodiškai įvertinti daiktų būklę. Reguliari nusidėvėjusių priemonių kaita sumažina kryžminės taršos riziką ir padeda išvengti situacijų, kai problemos priežastis slypi ne produkte, o virtuvės įrankyje.
