Tag: Pjuvenos

  • Kaip išlaikyti obuolius iki pavasario: paprastas laikymo būdas su popieriumi ir pjuvenomis

    Norint, kad obuoliai išliktų sultingi iki pat pavasario, svarbiausia ne tik veislė, bet ir tai, kaip vaisiai paruošiami bei sudedami laikymui. Net ir geras derlius žiemą dažnai ima vysti, dėmėtis ar pūti, jei pasirenkamas netinkamas metodas.

    Šiame straipsnyje aptariamas paprastas būdas, paremtas kiekvieno obuolio atskyrimu ir sausu užpildu dėžėje. Kaip rašo ukrainiečių portalas „noviydoctor.com“, tokia praktika padeda sumažinti drėgmės perteklių ir sulėtinti gedimo plitimą.

    Pirmas žingsnis – tinkamai atrinkti vaisius. Ilgesniam laikymui labiausiai tinka vėlyvosios (žieminės) veislės su tvirtesne odele ir natūraliu vaškiniu sluoksniu, kurio nereikėtų nuplauti ar nuvalyti.

    Ne mažiau svarbu ir skynimas: vaisiai turi būti renkami sausą dieną, atsargiai, nepažeidžiant minkštimo. Net maži įbrėžimai ar įmušimai gali tapti vieta, nuo kurios vėliau prasideda puvimas visoje dėžėje.

    Paruošimas: ką padaryti dar prieš sandėliuojant

    Prieš dedant obuolius į dėžes, verta juos kruopščiai išrūšiuoti. Ilgam laikymui paliekami tik visiškai sveiki, be kirmgraužų, įlenkimų ir pažeistos odelės vaisiai.

    Taip pat rekomenduojama obuolius skinti su koteliais ir jų nemėtyti į krepšį ar dėžę. Kuo mažiau mechaninių pažeidimų, tuo didesnė tikimybė, kad obuoliai išsilaikys ilgiau.

    Metodas: kiekvieną obuolį atskirkite popieriumi

    Pagrindinė idėja paprasta: kiekvieną obuolį atskirai suvynioti į ploną popierių ar servetėlę, kad vaisiai tarpusavyje nesiliestų. Tuomet į medinės ar kartoninės dėžės dugną pilamas 2–3 centimetrų sluoksnis sauso užpildo.

    Užpildu siūloma naudoti sausas lapuočių pjuvenas arba persijotus medžio pelenus. Ant šio sluoksnio vienu aukštu sudedami suvynioti obuoliai (kad nesiliestų), vėl užberiama užpildo ir taip galima formuoti 2–3 sluoksnius.

    Tokiu būdu popierius ir sausas užpildas sugeria perteklinę drėgmę ir sumažina dujų (tarp jų ir etileno), greitinančių nokimą, poveikį gretimiems vaisiams. Jei vienas obuolys pradeda gesti, sluoksnis padeda gedimui ne taip greitai persimesti kitiems.

    Sąlygos rūsyje ar sandėliuke: temperatūra, drėgmė ir „kaimynai“

    Net ir gerai sudėti obuoliai neišsilaikys, jei patalpoje per šilta ar per sausa. Nurodoma, kad tinkamiausia temperatūra laikymui yra nuo 0 iki +4 laipsnių.

    Reikšmės turi ir drėgmė – patariama siekti 85–90 proc. Jei patalpoje per sausa, šalia galima pastatyti indą su vandeniu, kad oras pernelyg neišsausėtų.

    Dar vienas svarbus momentas – nelaikyti obuolių šalia bulvių ar svogūnų. Daržovės gali perduoti vaisiams nemalonų žemišką kvapą, o obuolių išskiriamas etilenas gali paskatinti bulvių dygimą.

  • Paprastas triukas darže: išbarstykite tai tarp lysvių ir šliužai greitai atsitrauks

    Paprastas triukas darže: išbarstykite tai tarp lysvių ir šliužai greitai atsitrauks

    Šliužai per vieną naktį gali apgraužti salotas, braškes, kopūstus ar ką tik pasodintus daigus. Daugiausia jų suaktyvėja po lietaus, vakarais ir paryčiais, kai žemė būna drėgna ir šilta. Todėl sodininkai vis dažniau pirmiausia renkasi paprastas, bet nuosekliai taikomas priemones.

    Drėgnos lysvės šliužams yra patogi vieta maitintis, o dieną jie slepiasi po lentomis, vazonais, tankia žole ar augalų liekanomis. Jei norite sumažinti žalą, svarbu ne tik reaguoti į pasekmes, bet ir mažinti sąlygas, kurios šiuos kenkėjus vilioja. Geriausiai veikia kelių veiksmų derinys, o ne vienas stebuklingas sprendimas.

    Kas labiausiai vilioja šliužus?

    Šliužai mėgsta minkštus lapus ir drėgmę, todėl ypač nukenčia jaunos daržovės, prieskoninės žolelės ir ką tik išsodinti daigai. Po lietaus arba gausaus vakarinio laistymo jie lengviau juda ir greičiau pasiekia lysves. Dėl to dažnai patariama laistyti ryte, kad vakare dirva būtų sausesnė.

    Taip pat verta apžiūrėti pačią aplinką: paliktos lentos, pernykščiai lapai, piktžolės ar apversti vazonai tampa slėptuvėmis. Kuo mažiau drėgnų užkaborių šalia lysvių, tuo mažesnė tikimybė, kad šliužai įsikurs nuolat. Reguliarus patikrinimas po lietaus leidžia problemą pastebėti dar prieš masinę žalą.

    Ką išbarstyti tarp lysvių?

    Vienas paprasčiausių būdų yra sukurti sausą, šiurkštų barjerą, kuriuo šliužams nepatogu judėti. Tam tinka smulkintos kiaušinių lukštų nuotrupos, sausos pjuvenos arba medžio pelenai. Išbarstykite ploną juostą aplink jautriausias vietas ar tarp lysvių ten, kur šliužai dažniausiai juda.

    Svarbiausia sąlyga – barjeras turi išlikti sausas, todėl po lietaus jį dažniausiai tenka atnaujinti. Kiaušinių lukštus verta išdžiovinti ir susmulkinti, kad būtų aštresnė, tolygesnė juosta. Pjuvenas patogu berti plonu sluoksniu, o pelenus naudokite saikingai ir tik iš švarios, neimpregnuotos medienos.

    Kada vien barjero nepakanka?

    Jei šliužų sode daug, vien šiurkšti juosta gali tik pristabdyti, bet ne visiškai sustabdyti jų plitimą. Tokiu atveju veiksmingiau derinti kelias priemones: mažinti slėptuves, laistyti ryte ir saugoti pažeidžiamiausius daigus. Barjerai labiausiai pasiteisina kaip prevencija arba ankstyvoje problemos stadijoje.

    Prie lysvių kai kurie sodininkai sodina ir šliužams mažiau patinkančius augalus, pavyzdžiui, levandas, rozmarinus ar šalavijus. Tai negarantuoja apsaugos, tačiau gali sumažinti kenkėjų norą užsibūti konkrečioje vietoje. Kuo nuoseklesnė priežiūra po lietingų periodų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti derlių.