Tag: PKO Bank Polski

  • Ukrainos „Kredobank“ pirmą kartą žengia į užsienį: atidaro atstovybę Varšuvoje

    Ukrainos „Kredobank“ atidaro savo pirmąją atstovybę už šalies ribų – Varšuvoje. Tai pirmas atvejis, kai Ukrainos bankas oficialiai steigia užsienio atstovybę.

    Kaip rašoma portale WNP, Lenkija Ukrainai yra svarbi partnerė bankininkystės sektoriuje, o toks žingsnis turi ir prestižinę reikšmę. Tai pabrėžia Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Vis dėlto atstovybė Varšuvoje nebus skirta kasdienėms banko paslaugoms teikti. Akcentuojama, kad ji turėtų veikti kaip konsultacijų ir orientavimosi Ukrainos rinkoje taškas.

    Pasak „Velobank“ vyriausiojo ekonomisto Piotro Arako, toks biuras gali tapti savotišku „hubu“ Lenkijos įmonėms, kurios domisi Ukrainos atstatymo procesu ir su juo susijusiais finansiniais mechanizmais.

    Atstovybė – ne skyrius ir ne banko paslaugos

    D. Szymczycha atkreipia dėmesį, kad nors „Kredobank“ Varšuvoje neteiks bankinių paslaugų, jis gali būti svarbus kaip patariamoji grandis. Bankas turi plačią veiklos patirtį Ukrainoje, todėl gali padėti geriau suprasti vietos ekonomikos situaciją bei verslo aplinką.

    Taip pat pažymima, kad „Kredobank“ yra sukaupęs kompetenciją ir turi savo finansinius instrumentus Ukrainos rinkoje, o šalyje veikia dešimtys jo padalinių. Dėl to bankas gali būti patogus partneris įmonėms, ieškančioms praktinių kelių į Ukrainą.

    P. Arakas priduria, kad Varšuva dėl geografinės ir ekonominės padėties gali veikti kaip tranzitinis taškas: per ją paprasčiau megzti ryšius, ieškoti klientų ir planuoti veiklą, kai galutinis tikslas – Lvivas ar Kijivas.

    „Kredobank“ išskirtinumas – lenkiškas savininkas

    Straipsnyje primenama, kad „Kredobank“ yra universalus Ukrainos bankas, iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jo savininkas yra Lenkijos PKO Bank Polski. Tai suteikia papildomą kontekstą, kodėl pirmoji užsienio atstovybė atsiranda būtent Lenkijoje.

    Ukrainos rinka – galimybė lenkų investicijoms

    Diskusijose apie būsimą Ukrainos atstatymą daug dėmesio skiriama ir bankų sektoriui, kuris, anot straipsnyje cituojamų pašnekovų, išlieka atsparus karo sukeltiems sukrėtimams. Minima, kad 2023 metais tuometinis „Kredobank“ viceprezidentas Wojciechas Tarasiukas teigė, jog operaciniu požiūriu bankai Ukrainoje laikosi stebėtinai gerai.

    Cituojant jo vertinimą, pabrėžiama ir reguliuotojo vaidmuo – teigiama, kad sektoriaus priežiūra turėtų riboti oligarchizacijos riziką, o Ukrainos nacionalinis bankas apdairiai valdo sistemos likvidumą.

    Tuo metu Helen Mychalczenko, ING Ukraina vadovė, atkreipė dėmesį, kad dėl karo grėsmės bendradarbiavimo su banku atsisakė tik vienas klientas. Ekspertų nuomone, Ukrainos bankinė rinka gali tapti erdve, kurioje Lenkijos verslas ryžtųsi didesnėms tiesioginėms užsienio investicijoms.

    P. Arakas teigia, kad Ukraina gali tapti pirmuoju reikšmingesniu užsienio plėtros išbandymu Lenkijos įmonėms, tačiau kartu pabrėžia atsargumą – geresnis rinkos pažinimas leidžia realistiškiau įvertinti rizikas.

  • PKO Bank Polski atnaujins strategiją: naujus tikslus žada pristatyti 2027-ųjų pavasarį

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pradėjo strategijos atnaujinimo procesą, o detales žada atskleisti 2027 metų pavasarį. Apie tai ketvirtadienį pranešė banko prezidentas Szymonas Midera.

    Pasak jo, dabartinė strategija 2025–2027 metams įgyvendinama pagal planą, tačiau bankas nori „pakelti ambicijų lygį“ ir peržiūrėti augimo kryptį ilgesniam laikotarpiui.

    Numatoma, kad atnaujintos strategijos laikotarpis būtų pratęstas iki 2030 metų. Tuo pačiu ketinama peržiūrėti ir verslo tikslus, didesnį dėmesį skiriant banko pozicijoms verslo bei korporatyvinių klientų segmente.

    Banko vadovas užsiminė, kad orientyras galėtų būti didesnė rinkos dalis mažmeninėje bankininkystėje ir korporacijose, o augant verslo apimtims, tikimasi stiprinti ir finansinius rezultatus.

    Dabartiniai tikslai ir finansiniai rodikliai

    Šiuo metu galiojanti strategija, be kita ko, numato 15 mln. privačių klientų, 27 proc. namų ūkių santaupų rinkos dalį ir 18 proc. dalį finansuojant verslo klientus. Taip pat planuota didinti vartojimo ir būsto paskolų rinkos dalį.

    Strategijoje buvo įrašyti ir konkretūs pelningumo bei efektyvumo lūkesčiai: esant 3,5 proc. Lenkijos centrinio banko (NBP) bazinei palūkanų normai 2027 metais, siekta 18 proc. nuosavo kapitalo grąžos (ROE), sąnaudų ir pajamų santykio (C/I) žemiau 35 proc., o rizikos sąnaudų (CoR) – 0,7–0,9 proc. intervale, išlaikant galimybę mokėti dividendus.

    S. Midera teigė, kad būtent strateginių ambicijų įgyvendinimas paskatino pradėti atnaujinimo procesą, kad bankas būtų pasirengęs kitų metų darbams ir galėtų pateikti naują augimo trajektoriją keliems metams į priekį.

    Bankas fiksuoja dviženklį paskolų augimą

    Bankas taip pat pateikė duomenis apie paskolų portfelio augimą: vartojimo paskolų portfelis per metus padidėjo 19,9 proc., būsto paskolų – 15,1 proc., o korporatyvinių paskolų – 17,6 proc.

    Anot banko vadovo, „PKO Bank Polski“ rinkos dalį mažmeninių paskolų segmente didina sparčiausiai šalyje, o dviženkliai augimo tempai esą pasiekiami jau trečią ketvirtį iš eilės pagrindiniuose kreditavimo segmentuose. Bankas tikisi šį tempą išlaikyti ir artimiausiais ketvirčiais.

    S. Midera pabrėžė, kad paskolų augimas padeda kompensuoti mažesnių palūkanų normų poveikį, o prie pajamų prisideda ir kitos kryptys – pavyzdžiui, per devynis mėnesius komisinių pajamos augo 8,2 proc., taip pat plečiamas draudimo verslas.

    Pokyčiai hipotekos rinkoje ir aiškesnės sutartys

    Banko teigimu, trečiąjį ketvirtį palūkanų marža siekė 4,46 proc., kai antrąjį ketvirtį buvo 4,31 proc. Vadovybė nurodė, kad esant dabartinėms palūkanų normoms paskolų augimas turėtų ir toliau palaikyti maržą.

    Lenkijos rinkoje bankas taip pat kalbėjo apie klientų poreikį aiškiau suprasti įmokas ir jų kitimo priežastis: apie 65 proc. dabartinių hipotekos pardavimų sudaro paskolos su periodiškai fiksuotomis palūkanomis.

    Be to, bankas pranešė, kad iki metų pabaigos siekia įdiegti „modelinę“ hipotekos sutartį, kad klientams būtų lengviau suprasti tiek palūkanų skaičiavimo logiką, tiek sutarties sąlygas.

  • PKP Cargo prašo daugiau laiko susitarimui su kreditoriais: siūloma terminus nukelti iki 2026 metų gruodžio

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo informavo, kad jos paskirtas administratorius kreipėsi į teisėją komisarą dėl darbų grafiko korekcijų, rengiant susitarimo su kreditoriais pasiūlymus. Prašoma peržiūrėti terminus, susijusius ir su kreditorių tarybos vaidmeniu, kad procesas atspindėtų pasikeitusią bendrovės situaciją.

    Pagal pateiktą informaciją, siekiama panaikinti arba nukelti 2026 metų spalio 15 dieną numatytą terminą, iki kada įgalioti kreditoriai galėjo teikti alternatyvius susitarimo pasiūlymus. Kartu būtų atitinkamai pakoreguotas terminas, kada kreditorių taryba turėtų pateikti savo nuomonę.

    Pagrindinė priežastis, kuri minima prašyme, yra pasikeitusios aplinkybės po to, kai bendrovei buvo panaikintas leidimas vykdyti savivaldį valdymą. Administratorius akcentuoja, kad perimant visą įmonės valdymo apimtį būtina iš naujo įvertinti tiek operacinę padėtį, tiek finansus, įskaitant anksčiau parengtus finansinius scenarijus.

    Kas keistųsi procese

    Administratorius pabrėžia, kad grafiko korekcija yra organizacinio pobūdžio ir neturėtų riboti kreditorių teisių, įskaitant teisę teikti savo pasiūlymus. Anot jo, susitarimo rengimas būtų tęsiamas, o nauji terminai būtų derinami prie realių bendrovės galimybių vykdyti būsimą susitarimą.

    Taip pat numatyta, kad iki 2026 metų gruodžio 4 dienos administratorius pateiktų pirminę informaciją apie įmonės valdymo perėmimo eigą ir skubiausius veiklos bei finansavimo poreikius. Išsamią PKP Cargo situacijos apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnio darbų grafiko planuojama pateikti iki 2027 metų sausio 28 dienos.

    Bankų prašymas dėl termino pratęsimo

    Atskirai nurodoma, kad Europos investicijų bankas kartu su Bank Gospodarstwa Krajowego, PKO Bank Polski ir Bank Pekao pateikė prašymą pratęsti terminą, per kurį būtų galima pateikti susitarimo pasiūlymus, iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Paaiškinama, kad Europos investicijų bankas vienas pats tokių pasiūlymų teikti negali, tam reikalinga kreditorių grupė, atstovaujanti daugiau nei 30 proc. visų reikalavimų sumos.

    PKP Cargo administratoriaus vertinimu, prašomas pratęsimas būtų pagrįstas ir atitiktų tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes leistų sprendimus grįsti atnaujintais duomenimis apie realią finansinę padėtį ir įsipareigojimų vykdymo perspektyvas.

  • „PGE“ refinansuoja dujų garo blokus Gryfine: daugiau nei 700 mln. eurų kreditas iki 2039 metų

    „PGE“ grupės bendrovė PGE Gryfino Dolna Odra pasirašė terminuotos paskolos sutartį su Lenkijos bankų konsorciumu, kuriame dalyvauja Bank Gospodarstwa Krajowego ir PKO Bank Polski. Gautas finansavimas bus skirtas refinansuoti dviejų dujų garo (kombinuoto ciklo) blokų statybos ir eksploatacijos projektą Gryfino mieste.

    Paskolos suma siekia apie 3,05 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 706 mln. eurų. Projekto apimtyje numatyta palaikyti jau veikiančią infrastruktūrą, kuri svarbi tiek elektros gamybai, tiek šilumos tiekimui, ypač augant lankstaus generavimo poreikiui elektros sistemoje.

    Ką reiškia CCGT technologija?

    Minėti blokai yra CCGT tipo, tai yra kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės, kuriose dujos naudojamos elektros ir šilumos gamybai, o dalis energijos papildomai panaudojama garo turbinai. Tokia schema leidžia pasiekti aukštą naudingumo koeficientą ir mažesnes emisijas, palyginti su anglimi kūrenamomis elektrinėmis.

    „PGE“ nurodo, kad dviejų blokų bendra įrengtoji galia siekia 1 366 MW, o deklaruojamas efektyvumas yra apie 63 proc. Bendrovės teigimu, šie įrenginiai Gryfine veikia nuo 2024 metų ir yra vieni efektyviausių tokio tipo Lenkijoje.

    Paskolos sąlygos ir užtikrinimas

    Sutartyje numatyti 6 mėnesių palūkanų laikotarpiai, o palūkanos bus kintamos ir skaičiuojamos pagal WIBOR atskaitos normą, prie jos pridedant maržą. Tokia struktūra būdinga didelės apimties infrastruktūros finansavimui, kai palūkanų našta kinta kartu su rinkos palūkanų normomis.

    Paskola užtikrinta „PGE“ laidavimu, o galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2039 metų rugsėjo 29 dieną. Ilgas terminas leidžia paskirstyti projekto kaštus per ilgesnį laikotarpį, tačiau kartu didina jautrumą palūkanų normų ir reguliacinės aplinkos pokyčiams.

    Energetikos rinkoje dujinių CCGT blokų vaidmuo pastaraisiais metais auga dėl atsinaujinančių išteklių plėtros ir poreikio greitai reguliuojamai generacijai. Tuo pat metu investuotojai vis dažniau vertina ilgalaikes dujų kainų, tiekimo saugumo bei dekarbonizacijos politikos rizikas, todėl refinansavimo sprendimai tampa svarbia finansinio stabilumo dalimi.

  • Lenkijos KNF skyrė „PKO Bank Polski“ apie 11 mln. eurų baudų: klausimai dėl struktūrizuotų indėlių

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF paskelbė „PKO Bank Polski“ skyrusi penkias baudas, kurių bendra suma siekia 47,5 mln. zlotų, tai yra apie 11 mln. eurų. Pranešime nurodoma, kad dalis pažeidimų siejama su banko siūlytais struktūrizuotais indėliais, o sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

    Didžiausia bauda, 26 mln. zlotų, arba apie 6 mln. eurų, skirta dėl priežiūros įvardyto nepakankamo klientų informavimo apie galimus interesų konfliktus. KNF akcentuoja, kad kalbama apie laikotarpį nuo 2022 metų vasario 7 dienos iki 2023 metų kovo 29 dienos.

    Kas užkliuvo priežiūrai?

    KNF teigimu, vertinant struktūrizuotus indėlius svarbu ne tik produkto aprašymas, bet ir tai, kaip aiškiai klientui išdėstoma rizika, kaštai ir banko vaidmuo sandorio struktūroje. Priežiūros institucijos praktikoje interesų konfliktai dažniausiai siejami su situacijomis, kai finansų įstaiga tuo pačiu metu siekia uždirbti iš produkto konstrukcijos, bet turi pareigą veikti kliento interesais.

    „Bankas neinformavo klientų apie egzistuojančius interesų konfliktus, susijusius su struktūrizuotų indėlių paslaugų teikimu“, – nurodė Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF.

    Tokie produktai paprastai derina indėlio dalį ir išvestinę finansinę priemonę, pavyzdžiui, opcioną, kuris susiejamas su indeksu, valiuta ar kitais rinkos rodikliais. Nors dažnai akcentuojama kapitalo apsauga, galutinė grąža priklauso nuo iš anksto nustatytų sąlygų, o kliento sprendimui itin svarbi informacija apie produkto mechaniką ir banko uždarbio struktūrą.

    Banko pozicija ir ką tai gali reikšti klientams

    „PKO Bank Polski“ viešai nurodė, kad sprendimas susijęs su istoriniais klausimais ir struktūrizuotais indėliais su kapitalo garantija, siūlytais 2021–2023 metais. Bankas taip pat pažymėjo, kad ginčijami produktai sudarė apie 1 proc. visų banko investicinių produktų vertės.

    „Nesutinkame su KNF pozicija ir pasinaudosime mums priklausančiomis teisinėmis priemonėmis“, – teigė „PKO Bank Polski“ atstovai.

    Rinkai tokie sprendimai dažniausiai reiškia dvi kryptis: institucijos griežtina reikalavimus informacijos atskleidimui, o bankai peržiūri pardavimo ir konsultavimo procesus. Klientams tai gali virsti detalesniais rizikos paaiškinimais, aiškesnėmis sąnaudomis ir griežtesniais tinkamumo vertinimais, ypač kai produktas turi investicinį komponentą.

    KNF atkreipė dėmesį, kad sprendimas nėra galutinis, todėl tolesnė eiga priklausys nuo teisinių procedūrų. Tokiose bylose reikšminga ne tik baudos suma, bet ir precedentas, kaip priežiūra vertina interesų konfliktų valdymą bei informavimo pareigą, kai klientams siūlomi sudėtingesni taupymo ir investavimo sprendimai.

  • Didžiausias Lenkijos bankas plečiasi į Baltijos šalis: pirmasis sandoris Lietuvoje jau pasirašytas

    Didžiausias Lenkijos bankas PKO Bank Polski žengė dar vieną žingsnį į užsienio rinkas ir pirmą kartą po atstovybės atidarymo Vilniuje pasirašė finansavimo sutartį Lietuvoje. Šis sandoris laikomas praktiniu banko plėtros strategijos įrodymu, kai dėmesys telkiamas į regionui svarbius projektus.

    Bankas suteikė paskolą bendrovei „UAB TETAS“, priklausančiai valstybės valdomai EPSO-G grupei ir dirbančiai su strategine energetikos infrastruktūra. Lėšos bus skirtos energetikos infrastruktūros plėtrai, kuri Baltijos šalyse vertinama kaip viena svarbiausių atsparumo ir saugumo priemonių.

    Plėtra Europoje ir Vilniaus vaidmuo

    PKO Bank Polski nurodo, kad sandoris Lietuvoje įvyko praėjus keliems mėnesiams po atstovybės Vilniuje atidarymo 2025 metų gruodį. Toks tempas signalizuoja, jog bankas siekia ne tik formalaus buvimo užsienyje, bet ir realios veiklos su vietos klientais bei projektais.

    „Vos per kelis mėnesius po atstovybės Vilniuje atidarymo užbaigėme pirmą sandorį Lietuvoje, tai patvirtina mūsų užsienio strategijos veiksmingumą ir įgyvendinimo tempą“, – sakė PKO Bank Polski valdybos vicepirmininkas Krzysztofas Dressleris.

    Šiuo metu banko klientus už Lenkijos ribų aptarnauja korporatyviniai padaliniai ir atstovybės keliose Europos šalyse, o per KredoBank jis veikia ir Ukrainoje. Bankas taip pat planuoja iki 2027 metų pabaigos atidaryti dar keturias naujas užsienio atstovybes, kad sustiprintų ryšius su įmonėmis Europoje.

    Kodėl energetika pritraukia vis daugiau finansavimo?

    EPSO-G grupė pastaraisiais metais didina investicijų mastą į projektus, susijusius su jungtimis ir infrastruktūros patikimumu regione. Skelbiama, kad 2025 metais infrastruktūrinėms investicijoms grupė skyrė daugiau kaip 210 mln. eurų, o tai atspindi augantį poreikį modernizuoti tinklus ir didinti atsparumą.

    Energetikos sektoriaus finansavimo svarba Europoje auga dėl geopolitinių rizikų ir kritinės infrastruktūros apsaugos reikalavimų. ES energetinio saugumo darbotvarkėje vis daugiau vietos skiriama sistemų patikimumui, fizinei ir kibernetinei apsaugai bei regioninių jungčių stiprinimui.

    Europos Komisija 2026 metais yra numačiusi 113 mln. eurų priemones, skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui didinti Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Tokios investicijos siejamos ir su platesniu tikslu užtikrinti sklandų sinchroninį elektros sistemų darbą bei mažinti pažeidžiamumą krizinių situacijų metu.