CP v2

Tag: PKO BP

  • „Bank Pocztowy“ pelnas smuko: sumažintos palūkanos ir didesnis CIT pakeitė pusmečio balansą

    Kas nutiko „Bank Pocztowy“ pelnui

    Lenkijos „Bank Pocztowy“ pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo 65,2 mln. zlotų grynojo pelno, tačiau rezultatas buvo prastesnis nei prieš metus. Bankas nurodo, kad grynasis pelnas per metus sumažėjo 35,3 mln. zlotų, o pagrindinės priežastys susijusios su palūkanų normų aplinka ir mokesčių pokyčiais.

    Banko vertinimu, pelną labiausiai spaudė 2025 metais ir 2026 metų kovą įvykdyti bazinių palūkanų normų mažinimai, kurie mažina bankų palūkanų pajamas. Papildomą neigiamą poveikį turėjo nuo 2026 metų sausio padidintas pelno mokestis bankams, kai CIT tarifas pakilo nuo 19 iki 30 proc.

    Pajamos krito, bet kreditų pardavimai augo

    Per pusmetį banko veiklos pajamos siekė 268,6 mln. zlotų, tai yra 7,2 proc. mažiau nei prieš metus. Grynosios palūkanų pajamos sudarė 249,5 mln. zlotų ir sumažėjo 4 proc., o grynosios komisinių pajamos siekė 18,9 mln. zlotų.

    Nepaisant mažesnio pelno, vartojimo paskolų pardavimai šoktelėjo: jų apimtis buvo didesnė 231,8 mln. zlotų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Bankas akcentuoja, kad dalį šio augimo lėmė procesų automatizavimas ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Klientams suteiktų paskolų ir kreditų portfelis pusmečio pabaigoje augo 3,8 proc. ir pasiekė beveik 3,8 mlrd. zlotų. Bankas taip pat pranešė, kad probleminių paskolų dalis portfelyje sumažėjo iki 5,3 proc., kai 2025 metų pabaigoje sudarė 5,5 proc.

    Kluczowym czynnikiem wzrostu sprzedaży było wdrożenie nowego, w pełni zautomatyzowanego procesu kredytowego dla kredytów gotówkowych w ramach projektu Gepard, który skrócił czas decyzji kredytowej i uprościł ścieżkę klienta w całej sieci sprzedaży banku, – sakė bankas.

    Indėliai augo, strategijoje – ambicingas tikslas

    2026 metų birželio pabaigoje gyventojų lėšos banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose viršijo 7,8 mlrd. zlotų, per pusmetį padidėjus 428 mln. zlotų. Bankas nurodė turėjęs 601 tūkst. privačių klientų.

    „Bank Pocztowy“ primena, kad veikia visoje šalyje per savo 130 padalinių, taip pat per Lenkijos pašto tinklą ir skaitmeninius kanalus. Banko akcininkų struktūroje didžiausia dalis priklauso Lenkijos paštui, o likusi dalis – „PKO BP“.

    Pagal banko strategiją, iki 2029 metų planuojama pasiekti beveik 350 mln. zlotų grynąjį pelną, o turtą išauginti iki 28 mlrd. zlotų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tokį tikslą reikės derinti su besikeičiančiomis palūkanų normomis, griežtesne mokesčių aplinka ir konkurencija vartojimo kreditų segmente.

  • Varšuvos birža po rekordinio WIG20 šuolio smuktelėjo: investuotojai stebi „Orlen“ ir dividendus

    Po kelių iš eilės kilusių sesijų Varšuvos vertybinių popierių biržoje trečiadienį įsivyravo atsargus pelnų fiksavimas. Pagrindinis indeksas WIG20 anksti ryte trumpam pakilo iki istorinės viršūnės ir pasiekė 4 006,34 punkto, tačiau vėliau nuosekliai traukėsi žemyn.

    Dienos pabaigoje WIG20 užsidarė 0,29 proc. žemiau nei antradienį, o platesnis rinkos indeksas WIG taip pat krito nežymiai. Tai rodo, kad dalis investuotojų po pastarojo meto ralio pasirinko pauzę, o ne staigų rizikos mažinimą.

    Pelno realizavimas po kilimo

    Rinkos nuotaiką lėmė natūralus pelnų realizavimo etapas po kelių dienų augimo, kai dalis akcijų brango dviženkliu tempu. Tokiose situacijose investuotojai dažniau užrakina uždirbtą grąžą, ypač prieš artėjančius finansinių rezultatų skelbimus ir dividendų mokėjimus.

    Per sesiją WIG20 vienu metu buvo nusileidęs daugiau nei 50 punktų nuo ryto piko, tačiau vėliau svyravimai sumažėjo. Galutinis pokytis liko nedidelis, o indekso kritimą amortizavo kelios stipresnės pozicijos.

    Bankų akcijos spaudė indeksą

    Silpniau atrodė bankų sektorius, kuris WIG20 struktūroje užima reikšmingą dalį. Daugumos didžiųjų bankų akcijos dieną baigė minuse, o nuosmukio mastai skyrėsi nuo nedidelių korekcijų iki ryškesnių kritimų.

    Vienu iš dėmesio taškų tapo PKO BP, nes trečiadienis buvo diena, kai investuotojai įgijo teisę į dividendą. Dividendą numatyta išmokėti rugpjūčio 13 dieną, o jo dydis siekia apie 1,4 euro bruto už akciją.

    „Orlen“ ir KGHM prieš srovę

    Tarp ryškesnių augusių bendrovių išsiskyrė „Orlen“ ir KGHM, kurių akcijos kilo atitinkamai apie 2,18 proc. ir 2,08 proc. Dėl didelio šių emitentų svorio indekse jų brangimas prisidėjo prie to, kad WIG20 kritimas išliko tik kosmetinis.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia artėjančių naujienų iš „Orlen“, kuris ketina skelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus ketvirtadienį po prekybos sesijos pabaigos. Būtent rezultatų sezonas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris artimiausiomis dienomis parodys, ar tai tik trumpas atokvėpis po ralio, ar platesnės vasaros korekcijos pradžia.

  • PKO BP akcijos muša rekordus Varšuvos biržoje: kapitalizacija artėja prie 35 mlrd. eurų ribos

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos Varšuvos biržoje pasiekė naujas istorines aukštumas. Ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje viena akcija kainavo apie 26,4 euro, taip pagerindama ankstesnį rekordą, fiksuotą liepos 10 dieną.

    Kartu augo ir banko rinkos vertė: kapitalizacija viršijo maždaug 33 mlrd. eurų. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad artimiausiu metu reali ir psichologiškai svarbi 35 mlrd. eurų riba, jei investuotojų paklausa išliks panaši.

    Kodėl investuotojai perka bankus?

    PKO BP kilimas vyksta platesniame bankų sektoriaus brangimo kontekste, kurį sustiprino paskelbti antrojo ketvirčio rezultatai. Nors kai kurių bankų pelnai, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo, rinkos dalyviai tai sieja ir su mokesčių aplinkos pokyčiais, o ne vien su veiklos silpnėjimu.

    Bankų akcijoms palankiai veikia ir aukštesnės palūkanų normos, didinančios grynąsias palūkanų pajamas. Tuo pat metu kreditavimo paklausą palaiko auganti ekonomika: didėja įmonių investicinių paskolų poreikis, aktyvesnė išlieka ir vartojimo bei būsto paskolų rinka.

    Artimiausias katalizatorius – dividendai

    Trumpuoju laikotarpiu papildomu stimulu PKO BP akcijai gali tapti dividendų sezonas. Pagal paskelbtą informaciją, akcininkams numatytas 1,43 euro bruto dividendas už akciją iš 2025 metų pelno, o teisę į dividendus suteikianti paskutinė diena – rugpjūčio 5 diena.

    Išmokėjimas planuojamas rugpjūčio 13 dieną, todėl iki šių datų rinkoje dažnai suaktyvėja investuotojų dėmesys, ypač tų, kurie orientuojasi į pajamingumą. Tiesa, po ex-dividend datos akcijos kaina įprastai gali koreguotis, nes rinkoje atsispindi išmokėta suma.

    Metų dinamika rodo stiprų trendą

    Per maždaug metus PKO BP akcijos pabrango apie 100 proc., o tai rodo nuoseklų investuotojų optimizmą dėl banko rezultatų ir sektoriaus perspektyvų. Toks augimas siejamas ir su masto efektu: PKO BP yra rinkos lyderis, todėl geresni makroekonominiai ciklai jam dažnai suteikia didesnį pagreitį.

    Bankas ketina skelbti antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius rezultatus rugpjūčio 13 dieną. Jei rodikliai pranoks rinkos lūkesčius, tai gali tapti dar vienu impulsu tęsti kilimą, tačiau bet koks nusivylimas prognozėmis padidintų korekcijos riziką.

  • Rekordinės bankų dividendų išmokos 2026 metais: daugiau nei 5,8 mlrd. eurų, bet ar tai paskutinis toks kartas?

    Bankai žada rekordines dividendų sumas

    Lenkijos biržoje kotiruojami bankai paskelbė planus dėl 2026 metais mokėtinų dividendų, o bendra numatoma suma yra istoriškai didelė. Skaičiuojama, kad akcininkams gali būti išmokėta kiek daugiau nei 25 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,8 mlrd. eurų.

    Toks mastas reiškia, kad maždaug pusė didžiųjų bankų uždirbto pelno būtų nukreipta ne į kapitalo stiprinimą, o į tiesiogines išmokas investuotojams. Rinkos dalyviai tai vertina kaip signalą, kad 2025 metais pelningumas buvo išskirtinai aukštas.

    Didžiausi išmokėtojai ir kas gaus daugiausia

    Didžiausią nominalią išmoką planuoja PKO BP, kurio valdybos rekomendacija numato apie 7,7 mlrd. zlotų dividendų, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų. Tai būtų viena didžiausių vieno banko dividendų išmokų šalies bankininkystės istorijoje.

    Valstybė, turinti apie 29,4 proc. PKO BP akcijų, tokiu atveju galėtų tikėtis maždaug 2,3 mlrd. zlotų, tai yra apie 530 mln. eurų tiesioginių įplaukų. Kitų valstybės įtakos turinčių bankų atveju vaizdas sudėtingesnis, nes dalis akcijų valdomos per finansines grupes ir fondus.

    Prie didžiausių mokėtojų taip pat priskiriami Bank Pekao, kurio planuojama išmoka siekia apie 5,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, ir Erste Group valdoma buvusi „Santander Bank Polska“ grupė, kuri akcininkams numato apie 5,1 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis bankų dividendų nemokės

    Ne visi bankai ketina dalytis pelnu. Bank Millennium ir mBank ir toliau dividendų nenumato, o pelną labiau linkę skirti kapitalo rezervams ir rizikų valdymui.

    Tam įtakos turi ir istoriškai sudėtingi teisiniai bei finansiniai klausimai, ypač susiję su būsto paskolų portfeliais, taip pat poreikis išlaikyti pakankamus kapitalo rodiklius. Investuotojams tai reiškia, kad aukšti pelnai ne visada automatiškai virsta išmokomis.

    Ar 2026 metai gali būti paskutiniai tokie dosnūs?

    Rinkoje vis dažniau keliama prielaida, kad tokio masto dividendai gali būti laikinas reiškinys. Viena priežasčių yra mokesčių aplinka: 2026 metais bankams taikomas 30 proc. pelno mokesčio tarifas, palyginti su anksčiau buvusiu 19 proc., o tai tiesiogiai mažina grynąjį pelną.

    Kita svarbi aplinkybė yra palūkanų normų ciklas. Esant mažesnėms bazinėms palūkanų normoms, bankų grynųjų palūkanų pajamos paprastai auga lėčiau arba mažėja, todėl pelno „pagalvė“ dividendams gali plonėti.

    Tai jau matyti ir 2026 metų pirmojo ketvirčio ataskaitose, kur dalis bankų fiksavo mažesnį grynąjį pelną nei prieš metus. Jei ši tendencija išsilaikys, kitų metų dividendų planai gali tapti gerokai santūresni.

  • Lenkai ir čekai masiškai pila pigesnį kurą Lenkijoje: ekonomistai paaiškino, ką rodo skaičiai

    Pigesnio kuro paieškos vėl suaktyvino vadinamąjį kuro turizmą Lenkijoje: į pasienio degalines atvyksta vairuotojai iš kaimyninių šalių. Tokį judėjimą skatina laikinos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos, kurios, lyginant su dalimi ES rinkų, išlieka žemesnės.

    Situaciją papildomai apnuogino ekonomistų atliktas duomenų palyginimas. Remiantis Lenkijos statistikos tarnybos GUS skelbtais rodikliais, reali degalų mažmeninė prekyba per mėnesį šoktelėjo 13,4 proc., tačiau banko klientų mokėjimų kortelėmis degalinėse dinamika reikšmingai nepasikeitė.

    „Toks skirtumas greičiausiai reiškia, kad paklausą didino įmonės arba pirkėjai iš užsienio, nes mūsų klientų atsiskaitymai kortelėmis tuo metu buvo stabilūs“, – sakė PKO BP ekonomistai.

    Šis neatitikimas vertinamas kaip signalas, jog dalis pardavimų augimo gali būti susijusi ne su vietinių gyventojų vartojimu, o su papildomu srautu iš už Lenkijos ribų. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį grynųjų pinigų atsiskaitymų svorį arba kuro įsigijimą įmonių kortelėmis, kurių statistika gali skirtis nuo asmeninių kortelių duomenų.

    Valstybės reguliavimas, kuriuo laikinai įvedamos maksimalios kainos, yra pristatomas kaip priemonė amortizuoti staigius kainų šuolius, kai brangsta nafta ir didmeninė produkcija. Maksimali kaina skaičiuojama pagal vidutines didmenines kainas, prie jų pridedant akcizą, kuro mokestį, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Lenkijos valdžios atstovai taip pat leidžia suprasti, kad priemonės gali būti tęsiamos, jei rinkoje išliks įtampa ir bus matomas poreikis stabilizuoti mažmeninę kainodarą. Pasak finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio, sprendimai dėl pratęsimo paprastai svarstomi trumpais intervalais, vertinant situaciją naftos rinkoje ir degalų kainų kreivę.

    Reguliavimo poveikis jaučiamas ne tik vairuotojams, bet ir biudžetui. Tarptautinėje žiniasklaidoje cituojami vertinimai rodo, kad tokia politika valstybei gali kainuoti apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl didėjantis užsienio vairuotojų srautas kelia klausimų, kam realiai atitenka subsidijuojamos kainos nauda.

    Tuo pačiu degalų kainos regione išlieka jautrios geopolitikai. Bet kokie didesni sukrėtimai, kurie brangina „Brent“ naftą ir rafinuotų produktų kotiruotes, greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl laikinos kainų „lubos“ tampa politiniu, o ne vien ekonominiu instrumentu.

  • Šaltas dušas Varšuvos biržoje: WIG20 penktadienį smuko, o rekordo šįkart pasiekti nepavyko

    Penktadienio kritimas atšaldė nuotaikas

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje pažymėta ryškia kaita: optimizmą dėl galimo naujo pakilimo rekordo užgesino silpna penktadienio prekybos sesija. WIG20 indeksas tądien fiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo kovo pradžios ir sugrąžino didelę dalį anksčiau sukaupto prieaugio.

    Nors savaitės pradžioje rinkoje dar buvo juntamos viltys priartėti prie šios bangos aukštumų, rekordo pagerinti nepavyko. Tai investuotojams tapo priminimu, kad net ir kylant rinkoms didesnis nepastovumas gali greitai pakeisti kryptį.

    Kaip baigėsi savaitė indeksams

    Per visą savaitę WIG20 prieaugis liko simbolinis ir siekė apie 0,3 proc., tačiau vien penktadienį indeksas smuko apie 2,4 proc. Platusis WIG pakilo apie 0,8 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 ūgtelėjo apie 0,5 proc.

    Tuo metu mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 savaitę užbaigė neigiamai ir krito apie 0,4 proc. Skirtingi segmentų rezultatai rodo, kad investuotojai labiau rinkosi likvidesnes ir aiškesnį pelningumą demonstruojančias įmones.

    Nuo metų pradžios Varšuvos biržos grąža išliko palyginti aukšta: WIG20 buvo pakilęs apie 11,4 proc., WIG apie 12 proc., mWIG40 apie 11,5 proc., o sWIG80 apie 4,2 proc. Tokia dinamika leidžia teigti, kad korekcija kol kas labiau panaši į atvėsimą po stipresnio periodo, o ne į aiškų tendencijos lūžį.

    Europos kontekste Varšuvos indeksai atrodė atsparesni: dalis didžiųjų Vakarų Europos indeksų savaitę užbaigė su ryškesniu minusu. Investuotojai tai dažnai vertina kaip signalą, kad regiono rinkos gali išlikti patrauklios, tačiau išlieka jautrios globaliems sentimentams.

    Bankai laikėsi tvirčiau, dėmesys krypo į rezultatus

    Tarp sektorių geriau išsiskyrė bankai: WIG-Banki per savaitę buvo pakilęs beveik 3 proc., nors penktadienį spaudimas pasiekė ir šį segmentą. Didesnis investuotojų dėmesys bankams įprastai siejamas su jų pelningumu ir aiškiau prognozuojamais pinigų srautais.

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos savaitę užbaigė su maždaug 3 proc. prieaugiu po paskelbtų ketvirčio rezultatų. Bankas pranešė, kad grupės konsoliduotas grynasis pelnas pirmąjį 2026 metų ketvirtį siekė 2,52 mlrd. zlotų, tai yra apie 590 mln. eurų, ir buvo maždaug 2 proc. didesnis nei prieš metus.

    Tuo metu KGHM akcijos elgėsi banguotai ir per savaitę buvo nusileidusios apie 0,8 proc., nors atskiromis dienomis svyravimai buvo ryškūs. Bendrovė rinkai siuntė žinutę apie rezultatus, kuriuos vadovybė apibūdino kaip stipriausius per daugiau nei dešimtmetį, tačiau žaliavų sektoriuje nuotaikos išlieka itin priklausomos nuo pasaulinių kainų.

    Ryškesniu savaitės akcentu tapo „Dino Polska“, kurios akcijos per savaitę buvo pakilusios apie 6 proc. Po paskelbtų rezultatų investuotojai reagavo į tai, kad pirmojo 2026 metų ketvirčio grynasis pelnas siekė 316 mln. zlotų, tai yra apie 74 mln. eurų, ir buvo didesnis nei tikėjosi rinka.

    „Dino Polska“ taip pat pranešė, kad grupės pajamos pasiekė 8,44 mlrd. zlotų, arba apie 2,0 mlrd. eurų, ir per metus išaugo apie 14,8 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms rinkoje dažniausiai palankiai vertinamas stabilus apyvartų augimas, tačiau dėmesys dažnai krypsta ir į maržas bei kaštų kontrolę, ypač kai vartojimo tendencijos tampa mažiau nuspėjamos.

    Be didžiausių vardų, investuotojai vertino ir kitų įmonių ketvirčio ataskaitas, kurios tapo svarbiu trumpalaikių judesių katalizatoriumi. Tokiais laikotarpiais rinka dažnai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į vadovų prognozes bei signalus apie paklausą, kainodarą ir investicijų planus.