Tag: Plagijavimas

  • „Goncourt“ premijos laureatas Philippe Jaenada pripažino romanui pasitelkęs dirbtinį intelektą

    „Goncourt“ premijos laureatas Philippe Jaenada pripažino romanui pasitelkęs dirbtinį intelektą

    Prancūzijos prestižiškiausios literatūros premijos „Goncourt“ 2026 metų laureatas Philippe Jaenada pripažino, kad rašydamas apdovanotą romaną kelis kartus pasitelkė dirbtinį intelektą.

    Apie tai jis kalbėjo radijo „France Inter“ eteryje, praėjus vos parai po apdovanojimo. Rašytojas teigė, kad DI naudojo tris kartus.

    Anot P. Jaenada, pirmąsyk jis į romaną įterpė „ChatGPT“ sugeneruotą sakinį – taip esą norėjo „pažaisti su skaitytoju“. Šią detalę jis sakė atskleidęs ir „Goncourt“ komisijai.

    Autorius pridūrė, kad DI pasitelkė ir norėdamas šiek tiek pasišaipyti iš „ChatGPT“ gebėjimo pateikti absurdiškus atsakymus apie techninius duomenis, taip pat – techninei informacijai susirasti.

    Diskusija apie DI literatūroje

    P. Jaenada pasisakymai greitai paplito socialiniuose tinkluose ir sukėlė ginčus. Vieni komentatoriai DI vadina neišvengiama literatūros pasaulio realybe, panašia į šiandien įprastą rašybos tikrinimą.

    Kiti reagavo skeptiškai: dalis skaitytojų teigė norintys rinktis autorius, kurie kuria savarankiškai, o ne remiasi technologijomis. Pasigirdo ir klausimų, ar 2026 metų literatūros sezone dar įmanoma rašyti „vienam“.

    Ką žinoma apie apdovanotą romaną

    62 metų P. Jaenada, žinomas kaip neatskleistų nusikaltimų tematikos autorius, apdovanotas už romaną „L’Inconnue du quai de Javel“. Knygoje tiriama jaunos moters nužudymo Paryžiuje istorija, siejama su 1940-ųjų pabaiga.

    Šiuo kūriniu rašytojas tęsia intymaus kriminalinio pasakojimo kryptį, kuri jam pelnė ištikimų skaitytojų ratą po ankstesnių knygų „Sulak“, „La Petite Femelle“ ir „La Serpe“.

    Fone – ir kitas atvejis

    DI panaudojimo tema Prancūzijos literatūros lauke paaštrėjo ir dėl kito skandalo. Prieš kelias savaites Thélyson Orélien buvo paviešinta, kad jis DI pasitelkė daliai romano „C’était ça ou mourir“.

    Jo knyga buvo išbraukta iš antrojo „Goncourt“ trumpojo sąrašo ir eliminuota iš kitų premijų, minint įtarimus dėl DI naudojimo bei plagijavimo kaltinimus. Leidykla „Éditions du Boréal“ taip pat pranešė nutraukusi bendradarbiavimą ir nebeperleisianti knygos.

  • Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Belgijoje įsikūręs Gento universitetas rugpjūčio 21 dieną nušalino JAV akademiką, kuris viešai kėlė plagijavimo įtarimus buvusiam Kembridžo universiteto profesoriui Jasonui Arday. Universitetas pranešė pradėjęs pirminį drausminį tyrimą, o nušalinimą įvardijo kaip atsargumo priemonę.

    Nors universiteto pranešime tyrėjas nebuvo įvardytas, aplinkybės sutampa su viešai skelbta informacija apie postdoktorantą Nathaną Cofnas. Jis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad buvo nušalintas ir teigė manantis, jog gali būti atleistas.

    Skandalas po profesoriaus mirties

    Jasonas Arday, 2023 metais tapęs jauniausiu juodaodžiu profesoriumi Kembridžo universitete, buvo rastas miręs būdamas 41 metų. Pastarosiomis savaitėmis jo pavardė figūravo akademinės etikos ginče, kuris sulaukė plataus dėmesio Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

    Arday buvo metami kaltinimai, kad dalis jo daktaro disertacijos ir kitų darbų galėjo būti parengta nesilaikant citavimo taisyklių, taip pat viešojoje erdvėje skambėjo teiginiai apie galimai perdėtus asmeninės biografijos faktus. Pats mokslininkas šiuos įtarimus ginčijo.

    Kas paskatino universiteto sprendimą?

    Gento universitetas nurodė vertinantis, ar yra pakankamas pagrindas pradėti pilnas drausmines procedūras. Pasak universiteto, šiuo metu atliekamas pirminis tyrimas, kuris turėtų atsakyti, ar tyrėjo vieši pareiškimai ir veiksmai atitiko akademinės veiklos standartus ir institucijos taisykles.

    Šis sprendimas priimtas po to, kai ginčas dėl Arday darbų įgavo politinį atspalvį: dalis komentatorių siejo skandalą su įvairovės, lygybės ir įtraukties politikomis universitetuose. Tuo pat metu akademinėje bendruomenėje vis garsiau diskutuojama, kaip viešos kampanijos, socialinių tinklų spaudimas ir selektyvus faktų interpretavimas gali paveikti tyrimų reputaciją ir žmonių saugumą.

    Universitetas pabrėžia ribas

    Gento universiteto vadovybė viešai akcentavo, kad gina akademinę laisvę ir atvirą diskusiją, net kai pažiūros kelia prieštaravimų. Tačiau kartu pabrėžė, jog akademinė laisvė nėra absoliuti ir turi būti derinama su atsakomybe bei kitų asmenų teisėmis.

    „Akademinė laisvė nėra neribota: ji reiškia ir atsakomybę, o prireikus gali būti ribojama siekiant apginti kitų teises“, – teigiama Gento universiteto vadovybės pareiškime.

    Plagijavimo tyrimai universitetuose paprastai remiasi keliais lygmenimis: pradedama nuo pirminio faktų patikrinimo, vėliau vertinama metodinė medžiaga, citavimo praktika, šaltinių atsekamumas ir galimas tyčios aspektas. Tokios procedūros dažnai užtrunka, nes institucijos privalo užtikrinti tiek akademinės etikos standartus, tiek sąžiningą procesą visoms pusėms.

    Kol kas neaišku, kokios drausminės priemonės galėtų būti taikomos nušalintam tyrėjui ir ar universitetas pereis prie pilno tyrimo etapo. Taip pat neatsakyta, ar bus imamasi papildomų veiksmų dėl viešojoje erdvėje skelbtų teiginių, susijusių su Arday atveju.