Tag: Planšetiniai kompiuteriai

  • Už 100 mln. pardavė startuolį: dabar sugalvojo, kaip priversti vaikus minti dėl Youtube

    Verslininkai Arnavas Dalmija ir Shivani Jain, anksčiau pardavę savo startuolį už maždaug 92 000 000 eurų, grįžta su nauja idėja tėvams. Jų įmonė „Tovie“ kuria vaikams skirtą mini treniruoklį, kuris leidžia žiūrėti „Youtube“ ar žaisti tik tol, kol vaikas mina pedalus.

    Principas paprastas: nustojus judėti, sustoja ir vaizdo įrašas ar žaidimas. Taip kūrėjai taikosi į vieną didžiausių šiuolaikinių tėvų iššūkių, kai ekranai namuose dažnai nugali judėjimą, o aktyvi veikla tampa sunkiai „konkuruojanti“ su trumpais ir įtraukiais vaizdo klipais.

    Šis duetas nėra naujokai. 2013 metais studijuodami Čikagos universitete jie sukūrė kompaktišką treniruoklį „Cubii“, skirtą judėti dirbant prie stalo, o idėją išjudino labai praktiška problema: ilgos kelionės į darbą ir atgal „suvalgo“ laiką sportui.

    Projektas iš pradžių sulaukė dėmesio sutelktinio finansavimo platformoje, kur pritraukė apie 276 000 eurų. Vėliau verslas sparčiai augo, o 2020 metais jį už minėtą sumą įsigijo investicijų bendrovė „Gridiron Capital“.

    Gimus vaikams, verslininkai ėmė ieškoti būdo, kaip namuose natūraliai didinti mažųjų aktyvumą, ypač kai lauke prastas oras ar nėra galimybės ištrūkti į kiemą. Taip atsirado „Tovie“ idėja, sujungianti judesį ir turinį ekrane į vieną taisyklę: pirmiausia judėjimas, tada pramoga.

    Įrenginys per „Bluetooth“ jungiasi prie telefonų ar planšetinių kompiuterių, o tėvams numatytos kontrolės priemonės leidžia riboti turinį bei pramogų trukmę. Kūrėjai pabrėžia, kad produktas buvo vystomas konsultuojantis su vaikais, tėvais ir vaikų raidos specialistais, o konstrukcija pritaikyta saugumui: užapvalintos briaunos ir tekstūruoti pedalai.

    „Tovie“ numatytas maždaug nuo penkerių metų vaikams. Pirmosios siuntos planuojamos 2027 metų birželį, o pradinė prekyba orientuota į užsakymus internetu, finansavimą telkiant per sutelktinio finansavimo kampaniją.

  • Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje atnaujintas vadinamųjų „tuščių laikmenų“ sąrašas, kuriam taikomas reprografinis mokestis. Į jį įtraukti šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai, o mokestis siektų apie 1–2 proc. įrenginio kainos.

    Šis mechanizmas susijęs su autorinių teisių sistema: jis skirtas kompensuoti kūrėjams už teisėtą privatų kūrinių kopijavimą. Iki šiol sąraše dominavo technologijos, kurios rinkoje prarado reikšmę, pavyzdžiui, vaizdo grotuvai ar dalis senesnių įrašymo įrenginių.

    Ministerija: tai ne naujas mokestis

    Lenkijos kultūros ministerija pabrėžia, kad reprografinis mokestis nėra naujas mokestis vartotojams, o veikiau kompensavimo mechanizmas, taikomas įrenginių ir laikmenų prekybos grandinei. Ministerijos teigimu, jo tikslas yra modernizuoti taisykles pagal šiandienos technologinę realybę.

    Po sprendimo paskelbimo viešumoje buvo kartojama, kad rinkoje jau egzistuoja analogiški modeliai kitose Europos Sąjungos šalyse, o vien mokesčio buvimas nebūtinai reiškia automatinį kainų šuolį. Visgi ministerija pripažįsta, kad praktikoje kainodara priklauso nuo gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų sprendimų.

    Opozicija ir verslas ginčija teisinį kelią

    Opozicinės partijos PiS atstovai pareiškė, kad tokio pobūdžio finansinių prievolių plėtimas, jų vertinimu, turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Politikai pranešė svarstantys kreiptis į ombudsmeno instituciją, kad ši inicijuotų teisėtumo patikrą.

    Kritiką išsakė ir skaitmeninės rinkos atstovai, teigdami, jog reali našta gali tekti vietos tiekimo grandinei, o galiausiai būti perkelta pirkėjams. Jų argumentas paprastas: kai maržos mažos, papildomų kaštų absorbuoti sunku, todėl jie dažnai atsispindi galutinėje kainoje.

    Kas pasikeis vartotojams ir institucijoms?

    Diskusijoje keliama ir viešųjų pirkimų tema: brangesni kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai reikštų didesnes išlaidas mokykloms, universitetams ir administracijai, kurios įrangą perka dideliais kiekiais. Tai savo ruožtu gali padidinti biudžetines išlaidas, net jei mokestis formaliai nukreiptas į rinkos dalyvius.

    Į debatą įtraukiamas ir skaitmeninio turinio vartojimo pokytis: vis daugiau turinio žiūrima srautinių transliacijų platformose, už kurias vartotojai jau moka. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dalis funkcijų, pavyzdžiui, peržiūra neprisijungus programėlėse, ne visada prilygsta laisvam kopijavimui privačiam naudojimui.

    Skelbiama, kad naujos taisyklės turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jų oficialaus paskelbimo. Iki tol tikėtinos intensyvios diskusijos dėl kainų poveikio, teisinio pagrindo ir to, kaip užtikrinti, kad surinktos lėšos skaidriai pasiektų kūrėjus.