Kavos kapsulės, patogios kasdieniam naudojimui, vis dažniau atsiduria atliekų tvarkytojų akiratyje. Dėl sudėtinės konstrukcijos jos kelia problemų rūšiavimo linijoms: kapsulėje dažnai lieka drėgnų kavos tirščių, o pats indelis būna iš aliuminio arba plastiko.
Europos Sąjungoje griežtėjant pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimams, kapsulės vis dažniau vertinamos ne kaip „produktas“, o kaip pakuotė. Tai reiškia aiškesnes pareigas gamintojams ir didesnį dėmesį vartotojų įpročiams, nes neteisingai išmestos kapsulės blogina perdirbimo kokybę.
Didžiausia klaida – mesti pilną
Dažniausiai žmonės panaudotą kapsulę, neskirdami jos turinio, meta į plastiko ir metalo konteinerį. Tačiau drėgni tirščiai teršia pakuočių srautą, o tokios atliekos rūšiavimo įrenginiuose gali būti atmestos kaip netinkamos perdirbti.
Jei kapsulės neištuštinate, saugiausias sprendimas – mesti ją į mišrias komunalines atliekas. Taip išvengiama situacijos, kai organinės liekanos sugadina perdirbamų pakuočių partiją ir padidina atliekų tvarkymo sąnaudas.
Jei kapsulę ištuštinate, tirščius reikėtų išmesti į bioatliekas arba kompostuoti, jei tam turite sąlygas. Tuomet švari aliumininė ar plastikinė kapsulė gali keliauti į plastiko ir metalo konteinerį, nes tampa labiau tinkama mechaniniam rūšiavimui ir perdirbimui.
Gamintojų surinkimo programos plečiasi
Siekiant sumažinti kapsulių kiekį mišrių atliekų sraute, dalis gamintojų diegia uždarus surinkimo sprendimus. Tokiose programose kapsulės grąžinamos per pardavimo vietas arba perduodamos surinkimui kartu su nauju užsakymu.
Specializuotose įmonėse kapsulės apdorojamos taip, kad metalas ar plastikas būtų atskirtas nuo organinės dalies. Tokiu būdu aliuminis gali būti nukreipiamas perlydymui, o kavos tirščiai – kompostavimui arba energijos gamybai, pavyzdžiui, biodujų grandinėje.
Kompostuojamos kapsulės – ne visada į BIO
Rinkoje daugėja kapsulių, žymimų kaip kompostuojamos ar biologiškai skaidžios, tačiau tai nereiškia, kad jos visada tinka į bioatliekų konteinerį. Dalis tokių pakuočių suyra tik pramoninio kompostavimo sąlygomis, kur užtikrinama aukšta temperatūra ir kontroliuojama aplinka.
Praktikoje savivaldybių bioatliekų tvarkymo taisyklės gali skirtis, o kompostavimo įrenginiai ne visada priima pakuotes, kurias sunku greitai atpažinti sraute. Todėl prieš metant tokias kapsules į BIO verta pasitikrinti vietines atliekų rūšiavimo taisykles.
Kasdienėje rutinoje taisyklė paprasta: pilna kapsulė be specialios grąžinimo sistemos dažniausiai keliauja į mišrias atliekas, o išardžius ją į atskiras dalis, daugiau medžiagų grįžta į perdirbimą. Toks pasirinkimas mažina taršą ir didina tikimybę, kad vertingi ištekliai bus panaudoti pakartotinai.
