Tag: Plaučių embolija

  • Kodėl skrydyje negalima sėdėti sukryžiavus kojas: gydytojai įspėja apie trombų riziką

    Ilgi skrydžiai daugeliui asocijuojasi tik su nuovargiu ir patinusiomis kojomis, tačiau medikai primena ir rimtesnę riziką. Kai kelionė trunka ilgiau nei keturias valandas, ypač sėdint nejudant ir sukryžiavus kojas, gali didėti giliųjų venų trombozės tikimybė.

    Giliųjų venų trombozė dažniausiai susiformuoja kojose, kai sulėtėja kraujotaka. Pavojingiausia tai, kad susidaręs krešulys gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją, kuri laikoma gyvybei pavojinga būkle.

    Kas patenka į didesnės rizikos grupę?

    Nors bendra rizika sveikiems žmonėms išlieka palyginti nedidelė, tam tikroms grupėms rekomenduojama ypatinga atsarga. Didesnė rizika siejama su nėštumu, nutukimu, neseniai atliktomis operacijomis, taip pat su paveldėtu polinkiu į kraujo krešėjimo sutrikimus.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į hormoninius veiksnius: kai kurioms moterims trombozės tikimybę gali didinti estrogenų turinčios kontraceptinės priemonės. Jei planuojamas ilgas skrydis, o yra ir papildomų rizikos veiksnių, verta iš anksto pasitarti su gydytoju.

    Simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Įspėjamieji ženklai dažniausiai pasireiškia vienoje kojoje: tinimu, skausmu, šilumos pojūčiu, paraudimu. Šie simptomai ne visada būna ryškūs, todėl svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti net netipinių pojūčių.

    Ypatingas signalas yra staigus dusulys, krūtinės skausmas ar kosulys su krauju. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti skubią medicinos pagalbą, nes tai gali būti plaučių embolijos požymiai.

    Kaip sumažinti riziką lėktuve

    Specialistai pataria skrydžio metu reguliariai pajudėti ir, jei įmanoma, kas kurį laiką pasivaikščioti salonu. Taip pat rekomenduojama rinktis patogius, neveržiančius drabužius ir sąmoningai vengti pozų, kurios spaudžia kraujagysles, pavyzdžiui, ilgai laikyti sukryžiuotas kojas.

    Net ir sėdint galima atlikti paprastus judesius: lenkti ir tiesti pėdas, sukti čiurnas, įtempti ir atpalaiduoti blauzdų raumenis. Toks ritmingas judėjimas padeda palaikyti kraujo tekėjimą kojose, ypač jei tenka ilgai išlikti vienoje vietoje.

    Didesnės rizikos keleiviams gali būti naudinga apsvarstyti kompresinių kojinių dėvėjimą, tačiau tai geriausia daryti pasitarus su gydytoju. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir vengti alkoholio prieš skrydį bei jo metu, nes alkoholis gali skatinti dehidrataciją ir mažinti norą judėti.

  • Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Vyresniame amžiuje poreikis ilsėtis gali didėti, tačiau staiga sumažėjusi energija ne visada reiškia natūralų senėjimą. Ypač neramina situacija, kai anksčiau savarankiškas žmogus ima pramiegoti didelę dienos dalį, nenori keltis, praranda susidomėjimą aplinka.

    Tokie pokyčiai dažnai rodo, kad organizme vyksta procesai, kuriuos būtina įvertinti. Ilgalaikis mieguistumas gali būti susijęs su miego sutrikimais, lėtinių ligų paūmėjimu, infekcija, skysčių trūkumu ar net netinkamai suderintais vaistais.

    Mieguistumas gali slėpti miego sutrikimus

    Viena dažnų, bet vis dar nepakankamai atpažįstamų priežasčių yra obstrukcinė miego apnėja. Naktį kartojantis kvėpavimo sustojimas ar jo susilpnėjimas ir trumpi prabudimai lemia, kad miegas neatsistato, nors žmogus lovoje praleidžia daug valandų.

    Dieną tai gali pasireikšti mieguistumu, dėmesio stoka, galvos skausmais, dirglumu ir bendru silpnumu. Artimieji neretai pastebi garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes, neramų miegą, o pats žmogus gali nesuprasti, kodėl nuolat jaučiasi pavargęs.

    Ne mažiau svarbu įvertinti vaistus, nes kai kurie preparatai gali sustiprinti mieguistumą ir galvos svaigimą. Migdomieji, raminamieji, stiprūs nuskausminamieji, taip pat dalis kraujospūdį mažinančių vaistų ar jų derinių gali mažinti budrumą.

    Rizika ypač padidėja, kai vartojama daug skirtingų vaistų, įskaitant nereceptinius preparatus ir papildus. Vis dėlto dozių mažinti ar vaistų nutraukti savarankiškai negalima, saugiausia išeitis yra gydytojo arba vaistininko atliekama gydymo peržiūra.

    Kai gulėjimas ima silpninti kūną

    Ilgas gulėjimas nėra neutralus poilsis, nes raumenys praranda krūvį ir greitai silpsta. Pirmiausia mažėja šlaunų, sėdmenų ir blauzdų jėga, todėl darosi sunkiau atsistoti, nueiti iki tualeto ar išlaikyti pusiausvyrą.

    Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis rodo, kad net apie 10 dienų griežtesnis režimas lovoje gali pastebimai pabloginti apatinių galūnių jėgą ir fizinį pajėgumą. Jei žmogus dar prieš tai turėjo mažą raumenų masę, prastą mitybą ar kelias lėtines ligas, pasekmės gali būti dar ryškesnės.

    Dažnai susidaro uždaras ratas: žmogus guli, nes jaučiasi silpnas, tačiau judėjimo stoka silpnumą tik didina. Ilgainiui didėja kritimų rizika, o baimė pargriūti skatina dar labiau riboti aktyvumą, todėl savarankiškumas nyksta greičiau nei pati pirminė problema.

    Ilgai nejudant didėja giliųjų venų trombozės rizika, nes kojų raumenys mažiau padeda kraujui grįžti į širdį. Ypač įtartini vienos kojos skausmas ir tinimas, dažniausiai blauzdoje, taip pat paraudimas ar aiškiai juntamas šilumos pojūtis.

    Staigus dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, alpimas ar kraujo atkosėjimas gali būti plaučių embolijos požymiai, todėl tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokie simptomai nėra laukiami ar gydomi namuose.

    Gulint kvėpavimas dažniau tampa paviršinis, silpsta kosulio refleksas, sunkiau pasišalina kvėpavimo takų sekretas. Dėl to didėja plaučių uždegimo ir kitų infekcijų rizika, ypač jei žmogus mažai keičia padėtį ir jau yra nusilpęs.

    Judėjimo stoka taip pat blogina žarnyno veiklą, todėl dažnėja vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, mažėja apetitas. Situaciją gali pabloginti per mažas skysčių vartojimas, netinkama mityba ir opioidiniai nuskausminamieji.

    Kada būtina skubiai reaguoti

    Vyresniame amžiuje infekcijos, skysčių trūkumas, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje ar elektrolitų disbalansas ne visada prasideda klasikiniu scenarijumi. Pirmieji požymiai kartais būna mieguistumas, staigus silpnumas, apetito praradimas, griuvimai ar sumišimas.

    „Staigus mieguistumas ir stiprus silpnumas vyresniame amžiuje dažnai yra ne amžiaus, o ūmios problemos požymis, todėl delsimas gali kainuoti sveikatą“, – sako gydytojai.

    Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės pritemimas, naujas ryškus vienos kojos tinimas ar stiprus skausmas. Taip pat būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pakyla aukšta temperatūra, žmogus beveik negeria, ženkliai sumažėja šlapinimasis ar staigiai pasikeičia elgesys.

    Norint nustatyti priežastį, verta užrašyti, nuo kada žmogus daugiau guli, kiek valandų miega, ar knarkia, ar būna kvėpavimo pauzių, kaip kito apetitas ir nuotaika. Į vizitą svarbu atsinešti visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą, o gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, įvertinti inkstų funkciją, skydliaukę, elektrolitus ir prireikus paskirti miego tyrimą.

    Jei sveikatos būklė leidžia, judėjimą rekomenduojama grąžinti palaipsniui, pradedant sėdėjimu lovoje ir paprastais pratimais. Ilgiau gulint būtinos reguliarios padėties keitimo, odos priežiūros, judesių ir kvėpavimo pratimų priemonės, taip pat pakankamas skysčių kiekis ir visavertė mityba.

  • „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    Floridos pastorius Scottas Wintersas JAV pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui, teigdamas, kad pokalbių robotas „ChatGPT“ jam pateikė klaidinančius patarimus dėl sveikatos. Pasak ieškinio, šie atsakymai esą atitolino kreipimąsi į gydytojus, o vėliau baigėsi gyvybei pavojinga plaučių embolija.

    Byla iškelta Kalifornijoje, San Francisko valstijos teisme. Wintersas tvirtina, kad dėl pasikartojančio galvos svaigimo ir naujų simptomų jis kreipėsi į „ChatGPT“, o sistema vietoje aiškaus raginimo skubiai ieškoti medikų pagalbos esą pateikė nuraminančias rekomendacijas.

    Ieškinyje nurodoma, kad modelis GPT-4o tariamai patarė riboti judėjimą ir likti namuose, o kirkšnyje atsiradusį skausmingumą įvardijo kaip nekeliančią grėsmės būklę. Kitą dieną, pasak dokumentų, pastorius pateko į reanimaciją dėl plaučių embolijos, o gydytojai krešulių riziką siejo ir su nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Wintersas taip pat teigia, kad laikui bėgant pokalbių robotas nebeparodydavo aiškių įspėjimų kreiptis į gydytoją ir vietoje to pateikdavo holistinio gydymo planus. Ieškinyje akcentuojama, kad atsakymų tonas esą buvo pritaikomas prie jo religinių įsitikinimų, o tai galėjo dar labiau sustiprinti pasitikėjimą sistema.

    „Net ir šią situaciją prižiūri Dievas“, – teigiama, kad taip buvo atsakyta į pastoriaus nerimą dėl būklės rimtumo.

    Teisininkai ir technologijų rizikas nagrinėjantys ekspertai seniai atkreipia dėmesį, kad generatyvūs kalbos modeliai gali pateikti įtikinamai skambančius, bet klaidingus ar kontekstui netinkamus atsakymus. Sveikatos temose tai ypač jautru, nes net nedidelė formuluotė gali paskatinti žmogų atidėti pagalbą arba neteisingai interpretuoti simptomus.

    Pastorius prašo finansinės kompensacijos ir teismo įpareigojimo sustiprinti apsaugas, kai pokalbis pasiekia situacijas, kuriose gali būti reikalinga skubi medicininė intervencija. Tarp reikalavimų minima ir idėja, kad tokiais atvejais sistema automatiškai nutrauktų pokalbį arba aiškiai nukreiptų į skubios pagalbos paslaugas.

    „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri viešai pabrėžė, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozuoti ar gydyti, o tai numato ir paslaugos taisyklės. Pasak jo, pokalbių robotų naudojimas kaip vienintelio sprendimų pagrindo esą pernelyg supaprastina problemą ir gali užkirsti kelią žmonėms pasinaudoti įrankiais, kurie kai kuriais atvejais padeda geriau suprasti informaciją apie sveikatą.

    „Mūsų taisyklės aiškiai nurodo, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozėms ar gydymui“, – sakė „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: žmonės vis dažniau sveikatos klausimus užduoda DI įrankiams, nes tai greita, patogu ir dažnai pateikiama suprantama kalba. Tačiau gydytojai ne kartą pabrėžė, kad simptomų vertinimas be apžiūros, anamnezės ir tyrimų gali būti klaidinantis, o neatidėliotini atvejai reikalauja nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą.

    Pastarojo meto diskusijose daug dėmesio skiriama vadinamajai apsaugų kokybei, kai sistema turi atpažinti pavojingus scenarijus ir neimituoti medicininės konsultacijos. Kuo plačiau DI naudojamas kasdienėms problemoms spręsti, tuo didesnė atsakomybė tenka kūrėjams aiškiai riboti tokio įrankio paskirtį ir užtikrinti, kad vartotojui būtų paprasta suprasti, kada būtina reali medicininė pagalba.