Tag: Plazma

  • Mįslė, kuri nedavė ramybės dešimtmečius: laboratorijoje atkūrė procesą, kaitinantį Saulės vainiką

    Mįslė, kuri nedavė ramybės dešimtmečius: laboratorijoje atkūrė procesą, kaitinantį Saulės vainiką

    Keistas Saulės paradoksas

    Nutolus nuo ugnies įprastai vėsta, tačiau Saulėje vyksta atvirkščiai: jos išorinis atmosferos sluoksnis yra gerokai karštesnis už matomą paviršių. Mokslininkus tai glumina dešimtmečius, nes energija, kuri turėtų maitinti tokį karštį, neatrodo akivaizdi.

    Saulės fotosferos temperatūra siekia apie 5 500 laipsnių Celsijaus, o vainikas, dar vadinamas korona, gali įkaisti iki daugiau nei 1 000 000 laipsnių. Kadangi vainikas labai retas, jo šilumos palaikymo mechanizmas turi veikti itin efektyviai.

    Kas gali kaitinti vainiką?

    Viena iš stipriausių idėjų aiškinant šį paradoksą yra daugybė mažų energijos išsiskyrimų, vadinamų nanoblyksniais. Nors kiekvienas jų būtų menkas, bendra suma galėtų palaikyti vainiko temperatūrą.

    Kita svarbi sąvoka yra magnetinis persijungimas, kai plazmoje susitinka priešingų krypčių magnetiniai laukai, persitvarko jų jungtys ir dalis sukauptos energijos virsta šiluma. Kadangi Saulė yra plazmos kamuolys, persmelktas magnetinių laukų, toks procesas laikomas realistišku kandidatu.

    Kinijos mokslininkų eksperimentas su lazeriais

    Kinijos tyrėjai laboratorijoje pademonstravo procesą, kuris galėtų paaiškinti, kaip dalis šilumos atsiranda Saulės vainike. Eksperimente lazeriais buvo sukurta plazma, o specialiai parinktos sąlygos leido suformuoti struktūras, kurios suartino magnetinius laukus ir inicijavo energijos virtimą šiluma.

    Bandymas buvo atliktas Šanchajuje esančioje lazerių infrastruktūroje, kur keturi persidengiantys lazerio spinduliai buvo nukreipti į plastikinį taikinį su smulkiai banguotu paviršiumi. Trumpi impulsai, trunkantys apie vieną milijardąją sekundės dalį, medžiagą pavertė plazma, kuri ėmė plėstis į retesnę aplinką.

    Plazmai plečiantis ir lėtėjant, riboje išryškėjo vadinamoji Reilio ir Teiloro nestabilumo eiga, kai atsiranda pirštus ar grybo kepures primenančios ataugos. Aplink tokias ataugas formavosi magnetiniai laukai, o kaimyninėse struktūrose jų kryptys buvo priešingos.

    Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad besiplečiantys plazmos pirštai suartina priešingus magnetinius laukus, sudarydami sąlygas magnetiniam persijungimui. Būtent šis persitvarkymas, mokslininkų vertinimu, ir sukuria papildomą šildymą.

    Lyginimui tyrėjai pakartojo bandymą su lygiu plastikiniu taikiniu, kai plazmos tėkmė buvo gerokai tolygesnė ir be ryškių ataugų. Pagal plazmos skleidžiamus rentgeno spindulius buvo įvertinta elektronų temperatūra, o ji banguoto taikinio atveju pasiekė apie 820 000 laipsnių Celsijaus.

    Lygaus taikinio scenarijuje užfiksuota elektronų temperatūra buvo maždaug perpus mažesnė. Papildomoje simuliacijoje, kurioje buvo „išjungtas“ magnetinių laukų susidarymas, papildomas įkaitimas beveik išnyko, sustiprindamas išvadą apie magnetinių procesų svarbą.

    Kaip tai siejasi su Saulės reiškiniais?

    Mokslininkai nurodo, kad panašios sąlygos Saulėje gali rastis ten, kur vėsesnė ir tankesnė plazma krinta per karštesnę aplinką. Toks reiškinys vadinamas vainiko lietumi, o jo ribose gali susiformuoti nestabilumai, panašūs į laboratorijoje stebėtus.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia ribotumus: laboratorinė plazma buvo daug tankesnė, o procesai vyko nepalyginamai trumpesniais laikais nei Saulėje. Dėl to eksperimentas ne atkuria visą Saulės energijos kaupimo grandinę, o tik parodo galimą mechanizmo dalį, kuri tam tikromis sąlygomis gali būti efektyvi.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Physical Review Letters“, o tolesni stebėjimai ir bandymai turėtų padėti įvertinti, kaip dažnai toks mechanizmas veikia Saulėje ir kokią dalį vainiko šildymo jis gali paaiškinti. Jei hipotezė pasitvirtins platesniu mastu, tai priartintų prie vieno svarbiausių Saulės fizikos klausimų atsakymo.

  • Rekordinės Saulės nuotraukos atskleidė netikėtą reiškinį: paviršius knibžda sūkurių

    Rekordinės Saulės nuotraukos atskleidė netikėtą reiškinį: paviršius knibžda sūkurių

    Žvelgiant į regimą Saulės paviršių, ramybės ten mažai: karštos plazmos srautai nuolat kyla iš gelmių, vėsta ir grimzta, formuodami konvekcijos ląsteles, prilyginamas milžiniškiems regionams Žemėje. Dabar mokslininkai praneša, kad ši dinamika slepia dar vieną, iki šiol tiesiogiai neužfiksuotą sluoksnį.

    Aukščiausios skiriamosios gebos Saulės vaizdus pateikė Havajuose veikiantis Daniel K. Inouye saulės teleskopas, šiuo metu laikomas galingiausiu tokio tipo įrenginiu pasaulyje. Jis leido pamatyti smulkius sūkurius ties magnetinių struktūrų ribomis, kurie ankstesniems instrumentams buvo per maži ir per trumpalaikiai.

    Pirmą kartą užfiksuotas reiškinys

    Mokslininkų teigimu, užfiksuoti sūkuriai atitinka vadinamąsias Kelvin-Helmholtz nestabilumo struktūras. Tai spiralės ir bangų pavidalo dariniai, susiformuojantys ten, kur greitesnė terpė slysta pro lėtesnę, pavyzdžiui, vandenynų bangose ar tam tikruose debesų sluoksniuose.

    Saulėje tokios sąlygos susidaro, kai skirtingu greičiu tekanti plazma susitinka ties magnetinių elementų ribomis. Teorija šį mechanizmą numatė dešimtmečius, tačiau tiesioginių įrodymų Saulės paviršiuje iki šiol trūko.

    Netikėta: tai ne reti atvejai

    Didžiausias netikėtumas buvo ne pats aptikimas, o mastas. Analizuojant laiko sekas iš magnetiškai aktyvaus regiono paaiškėjo, kad tokie nestabilumai kyla ne pavienėse vietose, o kartojasi labai dažnai, beveik visur, kur tik pavyksta aiškiai matyti magnetinių struktūrų ribas.

    „Mus pribloškė, kiek daug smulkių detalių ir dinamiškos veiklos matyti didelės raiškos vaizduose“, – sakė saulės fizikas Davidas Kuridze.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien atpažinti panašų į sūkurį vaizdą nepakanka. Siekiant patvirtinti, jog matomas reiškinys yra būtent Kelvin-Helmholtz nestabilumas, buvo pasitelktos detalios skaitmeninės simuliacijos, kurios atkartojo tokias pačias deformacijas ir judėjimo scenarijus plazmoje.

    Kodėl tai svarbu Žemei

    Šie sūkuriai gali būti reikšmingi ne tik kaip įspūdingas vaizdas: jie gali padėti paaiškinti, kaip energija ir magnetiniai laukai maišosi bei persiskirsto Saulės atmosferoje. Tokie mažo masto procesai laikomi vienu iš raktų geriau suprasti didesnius reiškinius, įskaitant Saulės atmosferos įkaitimo mechanizmus ir įvykius, kurie lemia kosminius orus.

    Kosminiai orai daro įtaką technologijoms, nuo palydovinio ryšio ir navigacijos iki elektros tinklų stabilumo. Kuo tiksliau mokslininkai supras smulkius plazmos procesus prie magnetinių ribų, tuo tvirtesnį pagrindą turės prognozavimo modeliai, ypač augant priklausomybei nuo orbitinių sistemų.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature, o pats atradimas laikomas svarbia detale didelėje Saulės fizikos dėlionėje. Kuo aiškesnis vaizdas gaunamas, tuo labiau matyti, kiek daug paslapčių dar slepia mūsų artimiausia žvaigždė.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • „Metallica“ prieš koncertus JK ragina gerbėjus aukoti kraujo ir plazmos: kodėl dabar to ypač reikia

    „Metallica“ prieš koncertus JK ragina gerbėjus aukoti kraujo ir plazmos: kodėl dabar to ypač reikia

    Grupė „Metallica“, užbaigdama europinę turo M72 World Tour dalį Jungtinėje Karalystėje, kartu su vietos kraujo tarnybomis pradėjo iniciatyvą, kuria skatina gerbėjus aukoti kraujo ir plazmos. Prieš koncertus Glazge, Kardife ir Londone muzikantai kviečia prisidėti prie sistemos, kuri ligoninėms būtina kasdien.

    Prie iniciatyvos prisideda Anglijoje veikianti NHS Blood and Transplant, Velso kraujo tarnyba ir Škotijos nacionalinė kraujo perpylimo tarnyba. Partnerystė siekia pasiekti auditoriją, kuri į kraujo donorystę paprastai nesureaguoja, ir priminti, kad atsargos turi būti nuolat papildomos.

    Kodėl kraujo atsargos trapios

    Kraujo komponentai turi ribotą galiojimo laiką, todėl net ir trumpas donorystės sumažėjimas greitai tampa problema. Straipsnyje pabrėžiama, kad kraujas ir plazma negali būti „sukaupti ilgam“, o poreikis išlieka stabilus nepriklausomai nuo sezono ar renginių.

    Ligoninėms donorų kraujas reikalingas po traumų, sudėtingų operacijų, gydant onkologinius pacientus, taip pat gimdymo komplikacijų atvejais. Skaičiuojama, kad viena donacija gali padėti iki trijų žmonių, nes kraujas paprastai suskaidomas į kelis komponentus.

    Iniciatyva tęsia labdaros kryptį

    Akcija siejama su „Metallica“ labdaros fondu All Within My Hands, kuris per pastaruosius metus finansavo įvairias socialines programas, įskaitant paramą bendruomenėms ir švietimo projektams. Grupės atstovai teigia, kad turo miestuose nori palikti apčiuopiamą naudą, o donorystė yra vienas paprasčiausių būdų tai padaryti.

    „Kad ir kur važiuotume su turu, norime bendruomenėms, kurios mus priima, grąžinti ką nors prasmingo“, – sakė grupės atstovas.

    Velso kraujo tarnybos atstovas Alanas Prosseris partnerystę vadina reta proga išplėsti donorų ratą visoje JK. „Tai išties išskirtinis momentas kraujo donorystei visoje JK. Bendradarbiavimas su tokio masto grupe leidžia pasiekti naujas auditorijas ir priminti apie nuolatinį kraujo poreikį“, – sakė jis.

    Kur vyks koncertai ir kas toliau

    „Metallica“ planuoja pasirodymus Glazgo Hampden Park stadione birželio 25 dieną, Kardifo Principality Stadium stadione birželio 28 dieną, o Londono stadione liepos 3 ir 5 dienomis. Turo pabaiga JK pasirinkta kaip simbolinis taškas, kai dėmesys sutelkiamas ne tik į šou, bet ir į visuomenės sveikatos temą.

    Pasibaigus šiai atkarpai, grupė planuoja rezidenciją Las Vegaso „Sphere“ arenoje, kuri turėtų vykti nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų kovo. „Metallica“ nariai teigia, kad tai bus dar viena proga iš naujo apgalvoti gyvų pasirodymų patirtį, tačiau šįkart prieš turą JK akcentas dedamas į labai praktišką dalyką: donorų kraujo atsargas.