Lenkijos būsto rinkoje po ankstesnio spartaus augimo matyti perėjimas į labiau subalansuotą etapą. Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „JLL“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį septyniose didžiausiose šalies aglomeracijose plėtotojai pardavė kiek daugiau nei 11 800 būstų.
Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, pardavimai sumažėjo 8,4 proc., tačiau per metus buvo 12,7 proc. didesni. Tai rodo, kad paklausa išlieka aktyvi, nors pirkėjų elgesys tampa atsargesnis, o rinka vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir darbo bei pajamų stabilumą.
Kas stabdo pirkėjų apsisprendimą?
„JLL“ analitikai pabrėžia, kad ketvirtinis sulėtėjimas labiau siejamas su itin stipriu 2026 metų pradžios rezultatu ir pasikeitusiomis nuotaikomis, o ne su staigiais kredito kainos ar būsto kainų šuoliais. Kitaip tariant, dalis paklausos buvo „pasislinkusi“ į pirmąjį ketvirtį, todėl vėliau natūraliai atsirado atokvėpis.
Didžiausi pardavimų kritimai per ketvirtį fiksuoti Lodzėje, kur parduota 26,2 proc. mažiau, ir Varšuvoje, kur sumažėjimas siekė 16,5 proc. Silpnesni rezultatai matyti ir Vroclave, Poznanėje bei Katovicuose, o Trimiestyje pokytis buvo nedidelis.
Vienas ryškesnių išimčių pavyzdžių – Krokuva, kur pardavimai per ketvirtį išaugo 13,6 proc. Tokie skirtumai rodo, kad situacija Lenkijoje nėra vienalytė: atskirų miestų rinkas lemia ir vietinė pasiūla, ir konkretūs nauji projektai.
„Pirkėjų nuotaikos prastėja dėl geopolitinių įvykių, lėčiausio per penkerius metus atlyginimų augimo tempo ir kai kuriuose sektoriuose atsirandančio neapibrėžtumo dėl darbo vietų stabilumo“, – sakė Aleksandra Gawrońska iš „JLL Living“.
Pasiūla auga, o sandėlis pilnėja
2026 metų antrąjį ketvirtį į rinką buvo įvesta daugiau nei 13 000 naujų būstų, tai yra 26,7 proc. daugiau nei ketvirtį prieš tai. Toks pasiūlos šuolis didina konkurenciją tarp projektų ir suteikia pirkėjams daugiau pasirinkimo, ypač didžiuosiuose miestuose.
„JLL“ skaičiuoja, kad birželio pabaigoje pasiūloje buvo daugiau nei 70 000 būstų, įskaitant rezervuotus. Tai reiškia, kad pasiūla vėl priartėjo prie rekordinių lygių, o rinkoje daugėja objektų, kuriuos plėtotojai turi parduoti per ilgesnį laiką.
Augo ir baigtų, bet neparduotų būstų skaičius: jis didėjo 19,1 proc. ir viršijo 16 600. Poznanėje situacija ypač išsiskiria tuo, kad beveik kas trečias siūlomas būstas jau paruoštas įsikėlimui, o Katovicuose naujų įvedimų apimtys buvo minimalios.
Kainos dažniau stabilios, bet yra išimčių
Ataskaita rodo, kad vidutinės siūlomos kainos daugelyje miestų iš esmės nesikeitė. Varšuva išliko brangiausia rinka, kur vidutinė kaina artėjo prie 20 000 Lenkijos zlotų už kvadratinį metrą, o Lodzė – pigiausia, kur vidurkis siekė apie 11 300 zlotų.
Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 4 600 eurų už kvadratinį metrą Varšuvoje ir apie 2 600 eurų už kvadratinį metrą Lodzėje. Metinis kainų augimas, viršijantis infliaciją, ataskaitoje išskirtas tik Varšuvoje ir Poznanėje.
Ryškesni svyravimai matyti naujai į rinką įvedamuose projektuose: Vroclave vidutinė naujos pasiūlos kaina per ketvirtį šoktelėjo 25,7 proc., nes pristatytas didelis ir brangus projektas miesto centre. Tuo metu Poznanėje nauji projektai buvo vidutiniškai 12,2 proc. pigesni nei ketvirtį prieš tai.
„JLL“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjams vis dar aktuali derybų erdvė, nes kai kuriais atvejais realios sandorių kainos gali būti mažesnės nei pradinės siūlomos. Analitikai prognozuoja, kad ši situacija, jei neatsiras naujų rinką destabilizuojančių veiksnių, gali išlikti iki 2026 metų pabaigos.
Vertinant pasiūlos ir paklausos balansą, nedidelis būstų trūkumas fiksuojamas Varšuvoje ir Trimiestyje, o Vroclave, Krokuvoje ir Poznanėje pasiūla vis dar viršija dabartinę paklausą. Lodzėje ir Katovicuose teoriškai visos esamos pasiūlos išpardavimas, išlaikant dabartinį pardavimų tempą ir neįvedant naujų projektų, galėtų užtrukti atitinkamai apie 2,5 ir 3 metus.
