CP v2

Tag: Plienas

  • Plieno rinkos atsigavimas: „Bowim“ pirmąjį 2026 metų pusmetį nuostolį pavertė pelnu

    Lenkijos plieno gaminių platintoja „Bowim“ pranešė apie ryškų rezultatų pagerėjimą: 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksavo nuostolį. Bendrovės vertinimu, rezultatą labiausiai palaikė stabilizavęsis plieno gaminių poreikis ir kainos po ankstesnės rinkos korekcijos.

    Pajamos iš pardavimo per pusmetį siekė apie 195 mln. eurų ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo maždaug 12 mln. eurų. Tuo pačiu bendrovės veiklos pelnas augo iki maždaug 6,7 mln. eurų, o tai rodo, kad pelningumas gerėjo net ir esant kuklesnei apyvartai.

    „Rezultatams įtakos turėjo paklausos ir kainų stabilizacija po ankstesnės korekcijos“, – teigė „Bowim“.

    Bendrovė taip pat išskyrė vidines priemones, kurios padėjo didinti maržas: pirkimų optimizavimą, griežtesnę sąnaudų kontrolę ir operacinių procesų efektyvinimą. Praktikoje tai reiškia dėmesį atsargų valdymui ir greitesnį prisitaikymą prie kainų svyravimų, kurie plieno prekybos sektoriuje gali greitai „suvalgyti“ maržą.

    Reikšmingu veiksniu įvardijami ir reguliaciniai pokyčiai Europos Sąjungoje. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM), o nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo atnaujintos apsaugos priemonės, ribojančios pigų importą be muitų, kurios gali keisti konkurencines sąlygas plieno rinkoje.

    Vis dėlto „Bowim“ pabrėžia, kad aplinka išlieka permaininga. Rizikas ir toliau kelia energijos sąnaudos, lėtas paklausos atsistatymas plieną intensyviai naudojančiuose sektoriuose bei geopolitinis neapibrėžtumas, galintis paveikti tiek žaliavų kainas, tiek tiekimo grandines.

    Bendrovės vertinimu, laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir galiojančios prekybos taisyklės Europos Sąjungoje gali padėti stabilizuoti pardavimo apimtis ir kainodarą. „Bowim“ veikla apima plieno ir metalų didmeninę prekybą, armatūros paruošimą bei sunkiojo transporto paslaugas.

  • Vikingų Ulfberht kardų paslaptis pagaliau atskleista: kuo jie lenkė laikmetį ir kas juos klastojo

    Vikingų Ulfberht kardų paslaptis pagaliau atskleista: kuo jie lenkė laikmetį ir kas juos klastojo

    Legenda, kuri glumino šimtmečius

    Europoje tarp IX ir XI amžiaus pasirodę kardai su įrašu +VLFBERH+T ilgą laiką buvo laikomi vienu didžiausių vikingų laikų metalurgijos mįslių. Archeologai iki šiol yra identifikavę apie 170 tokių kardų ar jų fragmentų, daugiausia Skandinavijoje, bet pavienių radinių aptikta ir kitose Europos dalyse.

    Istorikai sutaria, kad Ulfberht greičiausiai nebuvo vieno žmogaus vardas, o veikiau dirbtuvių, meistrų giminės ar kokybės ženklo pavadinimas. Toks ženklinimas viduramžiais veikė panašiai kaip reputaciją kuriantis prekės ženklas: jis signalizavo, ko pirkėjas gali tikėtis iš gaminio.

    Kuo šie kardai buvo išskirtiniai

    Tuo metu, kai didžioji dalis Europos kalvių ginklus kaldavo iš geležies su dideliu šlako ir priemaišų kiekiu, geriausi Ulfberht tipo kardai buvo gaminami iš itin švaraus, anglingo plieno. Tokia sudėtis leido suderinti kietumą, elastingumą ir atsparumą lūžiams, todėl ašmenys galėjo atlaikyti stiprius smūgius neprarasdami formos.

    Ilgą laiką didžiausias klausimas buvo paprastas: iš kur Europoje atsirado tokios kokybės metalas, jei panašios technologijos čia plačiau paplito tik gerokai vėliau. Tyrimai rodo, kad dalis aukščiausios kokybės ašmenų greičiausiai buvo kalami iš importuoto plieno, atkeliaudavusio prekybos keliais iš regionų prie Kaspijos jūros ar Artimųjų Rytų, kur tuo laikotarpiu buvo labiau pažengusi tiglinio plieno gamyba.

    Kaip atkurtas senasis gamybos procesas

    Atkurti gamybos metodą mėgino JAV kalvis Rickas Furreris, specializuojantis istorinių metalurgijos technologijų rekonstrukcijose. Dirbdamas su PBS laidos „NOVA“ projektu, jis rėmėsi archeologiniais duomenimis ir metalurginėmis analizėmis, o tada bandė pakartoti visą procesą tokiomis priemonėmis, kokias teoriškai galėjo turėti viduramžių meistrai.

    Esminis iššūkis buvo pasiekti reikiamas plieno savybes, nes tam reikia labai tiksliai valdyti temperatūrą ir cheminę sudėtį ilgo lydymo metu. Po daugybės bandymų pavyko gauti plieną, labai artimą tam, kuris nustatomas geriausiuose istoriniuose Ulfberht pavyzdžiuose, o iš jo nukalti ašmenys leido praktiškai įvertinti, kodėl šie kardai tapo legenda.

    Ne visi Ulfberht buvo vienodi

    Rekonstrukcijos ir tyrimų kontekste išryškėjo dar viena detalė: dalis kardų su Ulfberht įrašu buvo pagaminti iš gerokai prastesnio metalo. Tokiuose pavyzdžiuose aptinkama daugiau priemaišų, mažesnė anglies koncentracija, o mechaninės savybės nepriartėja prie geriausių egzempliorių.

    Tai stiprina versiją, kad jau viduramžiais rinkoje cirkuliavo klastotės: kalviai galėjo kopijuoti garsų užrašą, siekdami pasinaudoti reputacija. Tokia praktika paaiškintų, kodėl dalis radinių išliko tik skilusiais fragmentais ir kodėl skirtingų egzempliorių kokybė taip smarkiai varijuoja.

  • Pasaulinė plieno gamyba 2026 metais: birželis pirmąkart „žalias“, ES šuolis, Turkija lenkia Vokietiją

    Pasaulinė plieno gamyba 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko beveik nepakitusi, tačiau vis dar fiksuotas nedidelis metinis smukimas. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, per šešis mėnesius gamyba sumažėjo 0,7 proc., o bendras pagamintas kiekis siekė 931,5 mln. tonų.

    Ryškiausias signalas rinkai atėjo iš birželio statistikos: tai buvo pirmas mėnuo šiais metais, kai pasaulinė gamyba augo. Birželį pasaulyje pagaminta 155,7 mln. tonų plieno, arba 1,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Azija išlieka pagrindinis variklis

    Didžiausią įtaką pasauliniam rezultatui ir toliau daro Azija bei Okeanija, kur sutelkta didžioji dalis gamybos pajėgumų. Birželį šiame regione pagaminta 115,2 mln. tonų plieno, tai yra 1,5 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto vertinant visą pusmetį, regiono rezultatas buvo kiek silpnesnis: per šešis mėnesius pagaminta 690,1 mln. tonų, o metinis pokytis išliko neigiamas ir siekė mažiau nei 1 proc. Tai rodo, kad dalis šalių dar nekompensavo metų pradžios lėtėjimo.

    Kinija, Indija ir JAV: skirtingos trajektorijos

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, birželį padidino gamybą 0,4 proc. ir pasiekė 83,7 mln. tonų. Nors per pirmąjį pusmetį Kinijos rezultatas dar buvo 3 proc. mažesnis nei prieš metus, dinamika rodo stabilizaciją po itin silpnos metų pradžios.

    Indija ir Jungtinės Valstijos išlaikė augimo tempą. Indija birželį gamybą padidino 4,5 proc. iki 14,1 mln. tonų, o per pusmetį augo 7,1 proc. iki 87 mln. tonų; JAV atitinkamai augo 3,5 proc. iki 7,2 mln. tonų ir 6,3 proc. iki 42,8 mln. tonų.

    Europa atsigauna, bet įtampa išlieka

    Europos Sąjungoje birželio statistika taip pat buvo palanki: pagaminta 10,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį ES vis dar buvo nežymiai minuse: pagaminta 65,4 mln. tonų, tai yra 0,3 proc. mažiau.

    Europos kontekste išsiskiria Turkija, kuri yra viena iš didžiausių plieno eksportuotojų į ES ir lieka pasaulio dešimtuke. Birželį Turkija gamybą padidino 14,7 proc. iki 3,3 mln. tonų, o per pusmetį augo 8,1 proc. iki 19,8 mln. tonų.

    Tuo metu Vokietija birželį augo daugiau kaip 9 proc. ir pagamino 2,9 mln. tonų, o per pusmetį pasiekė 18,6 mln. tonų. Vis dėlto, nepaisant augimo, ji išliko už Turkijos, o abi šalys pastaraisiais metais nuolat keičiasi 7–8 vietomis pasauliniame reitinge.

    Apačioje dešimtuko vis labiau matomas Vietnamo šuolis: per pusmetį jis pagamino 15,2 mln. tonų, tai yra 26,9 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu Brazilija, išlaikiusi 9 vietą su 16,3 mln. tonų, per pusmetį fiksavo 1,5 proc. kritimą, tad atotrūkis tarp šių šalių sparčiai mažėja.

    Rinkos dalyviams birželio augimas svarbus kaip nuotaikų indikatorius, tačiau pusmečio duomenys rodo, kad atsigavimas dar nėra tolygus. Tolimesnę plieno rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems didžiausių gamintojų paklausa, eksportas į ES ir investicijų ciklas pramonėje.

  • ES plieno gamyba smuko iki rekordo, o importas šoktelėjo: CBAM lūkesčiai keičia rinką

    Europos plieno pramonės asociacija Eurofer fiksuoja pirmuosius atsigavimo signalus Europos Sąjungos plieno rinkoje, tačiau bendra gamyba ir toliau traukiasi. Pasak asociacijos, vartojimas augo, bet reikšmingą šio augimo dalį „susirinko“ importuotojai, o ne ES gamintojai.

    Eurofer duomenimis, žaliavinio plieno gamyba ES sumažėjo 2,9 proc. iki 125,8 mln. tonų ir pasiekė žemiausią lygį istorijoje. Asociacija pažymi, kad gamyba buvo beveik 20 mln. tonų mažesnė nei prieš pandemiją ir maždaug 60 mln. tonų mažesnė nei prieš 2008 metų finansų krizę.

    Vartojimo augimas, kaip nurodo Eurofer, siekė 4,4 proc., tačiau jį iš dalies paskatino paspartintas importas. Importuotojai ypač suaktyvėjo metų antroje pusėje, siekdami apsirūpinti plienu prieš įsigaliojant su anglies dioksido korekciniu mechanizmu pasienyje (CBAM) susijusiems reikalavimams.

    Importas išaugo 14 proc. ir priartėjo prie 40 mln. tonų, o importuotas plienas užėmė rekordinę, apie 30 proc. rinkos dalį, palyginti su 27 proc. metais anksčiau. Eurofer teigimu, vien ketvirtąjį ketvirtį importas pašoko 53 proc., o tai asociacija sieja su pirkimų „sprintu“ prieš CBAM.

    Dėl tokios dinamikos ES suvartojo daugiau plieno, nei pagamino, o prekybos balanso minusas didėjo. Eurofer skaičiavimu, bendras plieno produktų prekybos deficitas pasiekė 24 mln. tonų, o gatavų plieno gaminių deficitas sudarė 15 mln. tonų.

    „Iš esmės iš atsigavimo šiuo metu daugiausia laimi importuotojai, o ne Europos plieno gamintojai“, – teigiama Eurofer vertinime.

    Paklausos struktūroje Eurofer išskiria statybų sektorių, kuris Europoje suvartoja didžiausią plieno dalį, apie 37 proc. Vis dėlto automobilių gamyba, antras pagal plieno imlumą sektorius, fiksavo trečius iš eilės metinius nuosmukio metus, o ryškesnio atsigavimo tikimasi tik vėliau.

    Asociacija prognozuoja, kad plieno vartojimas artimiausiu laikotarpiu gali augti nuosaikiai, tačiau pabrėžia riziką, kad šį augimą ir toliau „nuims“ importas. Eurofer akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis bus užtikrinti, jog didėjanti paklausa stiprintų Europos gamybą, o ne didintų priklausomybę nuo įvežtinio plieno.

  • Nuo liepos 1 dienos ES griežtina plieno importą: mažesnės kvotos ir 50 proc. muitas viršijus limitą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigalios atnaujintos plieno importo apsaugos taisyklės. Jose numatytos mažesnės importo kvotos, o viršijus nustatytus limitus bus taikomas 50 proc. muitas.

    Šių pokyčių tikslas – sustiprinti ES vidaus rinkos apsaugą nuo plieno srautų iš trečiųjų šalių ir sumažinti riziką, kad į Europą nukreiptas pigesnis plienas spaustų kainas bei mažintų vietos gamintojų konkurencingumą. Tačiau kartu įspėjama, kad poveikį gali pajusti ir Ukrainos metalurgijos sektorius.

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Pagal naują tvarką bendra metinė importo kvota mažinama iki 18,3 mln. tonų. Palyginti su ankstesniais nustatymais, tai reikšmingas sumažinimas, kuriuo siekiama griežčiau kontroliuoti į ES patenkantį plieno kiekį.

    Kartu didinamas ir finansinis barjeras tiems, kurie kvotas viršys: muitas už importą virš kvotos sieks 50 proc. Anksčiau tokio tipo priemonėse dažniau buvo taikomas mažesnis, 25 proc. tarifas, todėl naujas dydis rinkoje vertinamas kaip gerokai griežtesnis signalas.

    Kodėl tai aktualu Ukrainai

    Nors priemonių kryptis dažniausiai siejama su plieno srautų ribojimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, Ukrainos pramonė pabrėžia, kad ES yra svarbiausia jos eksporto rinka. Dėl to net ir netiesioginiai ribojimai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtis bei investicijas.

    Europos Komisijos siūlymu Ukrainai numatyta be muito įvežama kvota – 713 000 tonų per metus. Toks dydis Ukrainos gamintojų vertinamas kaip ribotas, ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais eksportas į ES buvo gerokai didesnis.

    „ES yra vienintelė didelė Ukrainos metalurgijos eksporto rinka, todėl staigus kvotų sumažinimas gali smarkiai sumažinti gamybą“, – sakė Ukrainos metalurgijos sektoriaus atstovai, komentuodami galimas pasekmes.

    Politinis fonas ir ES pramonės argumentai

    Diskusijose dėl naujo mechanizmo dalyvavo ir valstybės narės, tarp jų – Lenkija, kuri ragino Ukrainą įtraukti į bendrą apsaugos priemonių taikymo apimtį. Ši pozicija argumentuota siekiu užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES rinkoje.

    ES pramonės atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės turi sumažinti staigių importo šuolių riziką ir padėti stabilizuoti rinką. Tuo pat metu Ukrainos pusė perspėja, kad per griežtas ribojimas gali turėti platesnių ekonominių ir socialinių pasekmių šaliai, kuri karo sąlygomis remiasi eksporto pajamomis.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.

  • Brangstančios žaliavos smaugia Lenkijos statybas: kodėl kontraktų indeksavimas gali nebeišgelbėti

    Lenkijos statybų sektorius vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu: kylant naftos ir žaliavų kainoms brangsta asfaltas, bituminės dangos, plienas ir užpildai, o tai tiesiogiai mažina rangovų pelningumą. Įmonės, kurios pastaraisiais metais dėl užsakymų varžėsi kainomis, dabar susiduria su situacija, kai net nedidelis sąnaudų šuolis gali „užrakinti“ nuostolingus projektus.

    Statybų bendrovės pabrėžia, kad problema išryškėja ypač tada, kai konkurencija verčia teikti pasiūlymus arti savikainos. Tokiu atveju brangstant degalams ir medžiagoms maržos tirpsta dar labiau, o daliai rangovų kyla rizika pritrūkti apyvartinių lėšų vykdymui, darbo užmokesčiui ir finansiniams įsipareigojimams.

    Maržos mažėja, konkurencija nemažėja

    Rinkos dalyviai pripažįsta, kad 2023–2024 metai sektoriui buvo sudėtingi, o 2025 metais proveržio ženklų vis dar trūksta. Šiame fone tęsiama agresyvi kova dėl sutarčių, todėl kai kurios įmonės, siekdamos išlaikyti užimtumą ir pinigų srautus, pasiūlymuose palieka itin menką „pagalvę“ nenumatytiems pokyčiams.

    „Praktiškai visur marža smarkiai krenta. Palyginti su 2024 metais, 2025 metais maržos sumažėjo perpus“, – sakė „Budimex“ valdybos narys ir finansų direktorius Marcin Węgłowski.

    Anot jo, rizikas didina ir silpnesnė metų pradžia, kai nepalankios oro sąlygos trumpam pristabdė dalį statybos darbų. Tuo pat metu užsakymų rinkoje išliko spaudimas kainai, todėl perspektyvoje – ir 2026 metais, ir dar kelis metus – gali tęstis maržų mažėjimo tendencija.

    Kodėl indeksavimas gali nesuveikti?

    Viena dažniausiai minimų „apsaugų“ nuo kainų šuolių yra kontraktų indeksavimas, kai sutartyse numatytos formulės leidžia dalį sąnaudų pokyčio perkelti užsakovui. Vis dėlto rangovai perspėja, kad praktikoje indeksavimas ne visada padengia realų pabrangimą, ypač kai formulėms taikomos ribos.

    „Dalis įmonių savo pasiūlymuose daro prielaidą, kad sutartyje numatytas indeksavimas padengs kainų skirtumus. Mūsų vertinimu, taip gali ir nenutikti, nes indeksavimo formulės dažnai turi limitus, priklausomai nuo užsakovo“, – sakė „Budimex“ vadovas Artur Popko.

    Jis akcentavo ir dar vieną aspektą: sutartyse paprastai įtvirtinamas rizikos pasidalijimas, todėl rangovui neretai tenka dengti reikšmingą pabrangimo dalį. Tokia konstrukcija suveikia stabilioje aplinkoje, tačiau staigesnių svyravimų laikotarpiais ji gali neapsaugoti nuo nuostolių.

    Kaip didieji rangovai mažina riziką

    Didelės įmonės dažniau gali sau leisti aktyvesnį rizikų valdymą: planuoti kainų augimą teikiamuose pasiūlymuose, iš anksto užsitikrinti tiekimą ir stabilizuoti jautriausių pozicijų kainas. Praktikoje tai reiškia greitesnį medžiagų pirkimą po laimėto konkurso ir kainų apsidraudimo sprendimus, ypač ten, kur sąnaudų dalis didžiausia, pavyzdžiui, kelių statyboje.

    Tačiau mažesniems rinkos dalyviams tokie instrumentai dažnai sunkiau prieinami, todėl jų priklausomybė nuo indeksavimo ir galimybės „išsiderėti“ kainų perskaičiavimą tampa didesnė. Dėl to rinkoje gali stiprėti atotrūkis tarp įmonių, gebančių iš anksto suvaldyti kainų riziką, ir tų, kurios lieka labiau pažeidžiamos staigiems žaliavų brangimo etapams.

  • ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    Beveik pusė Europos Sąjungos eksporto į JAV, kuriame yra plieno ar aliuminio, gali susidurti su didesniais muitais po naujausių JAV administracijos tarifų pakeitimų. Tokį vertinimą, remdamasi preliminaria analize, ES šalims ir Europos Parlamentui pristatė Europos Komisija.

    Komisija skaičiuoja, kad iš viso pagal atnaujintas taisykles į tarifų taikymo lauką patenka apie 52 mlrd. eurų vertės ES prekių per metus. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia maždaug 23 mlrd. eurų vertės eksportas, kuriam nauja struktūra gali reikšti aukštesnius tarifus nei anksčiau.

    Kas pasikeitė JAV tarifų schemoje

    JAV balandžio pradžioje pertvarkė plieno, aliuminio ir vario muitus, pakeisdama skaičiavimo logiką: tarifai labiau siejami su visa produkto verte, o ne vien metalo dalimi gaminyje. Dėl to daliai prekių apskaita supaprastėja, tačiau kai kurioms – ypač mišrios sudėties – gali pabrangti prieiga prie JAV rinkos.

    Pagal preliminarius duomenis, apie 28,3 mlrd. eurų vertės ES eksportas turėtų atsidurti palankesnėje situacijoje. Į šią dalį patenka maždaug 17,6 mlrd. eurų vertės prekių, kurios išvis išbrauktos iš sąrašo, ir apie 10,7 mlrd. eurų vertės prekių, kurioms taikoma 15 proc. tarifų riba.

    Trys tarifų lygiai ir išimtys

    Naujojoje JAV schemoje įtvirtinti trys pagrindiniai tarifų lygiai. Aukščiausias lygis numato 50 proc. muitą žaliaviniam plienui, aliuminiui, variui ir produktams, pagamintiems iš esmės vien iš šių metalų.

    Kitas lygis numato 25 proc. tarifą vadinamiesiems išvestiniams gaminiams, kurie reikšmingai pagaminti iš metalo, tačiau nėra vien metalas. Trečiasis lygis siejamas su 10 proc. tarifu prekėms, pagamintoms užsienyje, bet turinčioms JAV kilmės metalo, taip skatinant tiekimo grandines labiau remtis JAV žaliavomis.

    Numatyta ir aiški išimtis: jei gaminyje plieno, aliuminio ar vario yra mažiau nei 15 proc., tokioms prekėms šie muitai neturėtų būti taikomi. Tačiau praktikoje eksportuotojams tai reiškia papildomą pareigą tiksliai dokumentuoti sudėtį ir pasirengti muitinės patikroms.

    Derybos dėl 15 proc. ribos

    ES siekia, kad daliai plieno ir su juo susijusių produktų muitai būtų sumažinti arba apskritai netaikomi, o platesniam prekių krepšeliui būtų užtikrinta 15 proc. riba. Šią poziciją Vašingtone kėlė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su JAV pareigūnais.

    „Buvau patikintas, kad susitarimas yra susitarimas abiem pusėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Europos institucijose vis dar vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad ankstesni transatlantiniai įsipareigojimai realiai įsigaliotų ir apimtų kuo daugiau jautrių prekių kategorijų. Europos Parlamento dalis politikų ragina numatyti papildomas saugiklines nuostatas, kurios susietų susitarimo įgyvendinimą su faktiniu tarifų sumažinimu.

    Europos Komisija viešų komentarų apie preliminarią analizę kol kas pateikia minimaliai, tačiau signalas rinkai aiškus: net ir sumažinus bendrą apimtį, kuriai taikomi muitai, daliai ES eksportuotojų rizika didėja. Įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti kainodarą, tiekimo grandines ir muitinės atitikties procesus, ypač toms prekėms, kurios patenka į mišrios sudėties kategoriją.

  • ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    Europos Sąjungoje svarstoma galimybė suteikti Ukrainos plieno gamintojams išimtį iš Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo, vadinamo CBAM. Apie vykstančias diskusijas viešai užsiminė Ukrainos atstovai, o tema išryškėjo dėl karo nualintos šalies ekonomikos poreikių ir augančių Europos gynybos užsakymų.

    CBAM yra priemonė, kurią ES taiko siekdama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES įmonių, mokančių už taršą pagal apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir importuotojų iš šalių, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni. Pereinamuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama duomenų teikimui ir taršos apskaitai, tačiau vėliau mechanizmas numato finansinę prievolę už importuojamų prekių įkūnytą emisiją.

    Ukrainos metalurgijos sektorius laikomas vienu svarbiausių šalies eksporto pajamų šaltinių, o plienas išlieka strategiškai reikšminga žaliava tiek civilinei pramonei, tiek gynybai. Kartu pati Europa, didindama gynybos pajėgumus ir gamybą, siekia patikimų tiekimo grandinių, todėl Ukrainos plieno prieinamumas gali tapti ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Metalo pramonės atstovai perspėja, kad papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali mažinti Ukrainos produkcijos konkurencingumą ES rinkoje, kuri yra svarbiausia eksporto kryptis. Sektorius patiria spaudimą ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl karo rizikų, logistikos sutrikimų, uostų ir jūrinių maršrutų nesaugumo, kurie tiesiogiai veikia tiekimo stabilumą.

    Diskusijose minimi keli galimi keliai, kaip suderinti klimato tikslus su geopolitine realybe. Viena iš svarstomų krypčių yra laikinos ar tikslinės išimtys, panašios į tas, kurios taikomos kai kurioms Europos ekonominei erdvei priklausančioms šalims ar į ES anglies kainodaros sistemą integruotiems partneriams. Kita idėja, kurią yra siūlę pramonės atstovai, būtų CBAM mokėjimus nukreipti į specialias priemones, skirtas modernizuoti gamybą ir mažinti taršą, tačiau karo sąlygomis investicijos į žaliąsias technologijas objektyviai apsunkintos.

    Politiniu lygmeniu sprendimas būtų precedentas, nes CBAM iš esmės kuriamas kaip vienodai taikoma prekybos ir klimato priemonė. Vis dėlto Ukrainos kandidatės į ES statusas, karo ekonomikos poreikiai ir Europos saugumo situacija gali lemti didesnį lankstumą, ypač jei būtų ieškoma sprendimo, kuris ne panaikintų reikalavimus, o atidėtų ar sušvelnintų poveikį, kartu išlaikant aiškų dekarbonizacijos tikslą.

    Europos Komisija viešai neįsipareigojo konkrečiam scenarijui, o diskusijos priklausys nuo to, ar bus pripažinta, kad egzistuoja pakankamos sąlygos išimčiai taikyti. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai bus du: kaip užtikrinti, kad parama Ukrainos pramonei neprieštarautų ES klimato politikos logikai, ir kaip išlaikyti stabilų plieno tiekimą Europos pramonei bei gynybos sektoriui.

  • Stalės ir metalo gaminių platintoja „Bowim“ po 2024 metų nuostolio grįžo į pelną, bet rinka vis dar spaudžia

    Plieno ir kitų metalų produkcijos platintoja „Bowim“ 2025 metais sumažino pardavimo pajamas, tačiau po ankstesnių metų nuostolio sugebėjo dirbti pelningai. Bendrovė skelbia, kad rinkos sąlygos išlieka sudėtingos, o kainų ir paklausos svyravimai vis dar riboja augimo galimybes.

    Konsoliduotos grupės pardavimo pajamos 2025 metais siekė apie 409 000 000 eurų, kai 2024 metais jos buvo maždaug 425 000 000 eurų. Nepaisant mažesnių pajamų, konsoliduotas grynasis pelnas sudarė apie 151 000 eurų, o metais anksčiau grupė patyrė maždaug 2 476 000 eurų nuostolį.

    Įmonė nurodė, kad metų pabaigoje grupės įsipareigojimai siekė apie 53 800 000 eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo. Tokia dinamika būdinga plieno prekybos ir logistikos įmonėms, kur apyvartinio kapitalo poreikį dažnai lemia atsargų lygis, atsiskaitymų terminai ir kainų ciklai.

    Kas lėmė pelno grįžimą?

    „Bowim“ teigimu, 2025 metais plieno rinką slėgė nuo 2022 metų vidurio besitęsianti kainų korekcija ir vangus pirkėjų aktyvumas. Bendrovė skaičiuoja, kad vidutinis parduodamos produkcijos kainų lygis buvo apie 6 proc. mažesnis nei prieš metus, todėl net ir išlaikant apimtis pajamos natūraliai traukėsi.

    „2025 metai buvo dar vienas reikalaujantis laikotarpis plieno sektoriaus įmonėms, o pajamų mažėjimą lėmė kainų korekcija ir silpna paklausa“, – teigiama bendrovės komentare.

    Vis dėlto bendrovei pavyko pagerinti rezultatą dėl kelių veiksnių: parduodamų kiekių augimo, geresnės sąnaudų kontrolės ir rinkos stabilizacijos metų pabaigoje. Įmonė pabrėžia, kad kainų stabilizaciją ketvirtąjį ketvirtį stiprino ir reguliaciniai bei kaštų veiksniai, kurie padėjo suvaldyti staigius kainų kritimus.

    Apimtys augo, bet paklausa silpna

    „Bowim“ skelbia, kad 2025 metais parduotų gaminių apimtys, palyginti su ankstesniais metais, augo apie 4 proc. Tai svarbus signalas, kad dalis klientų, nepaisant atsargumo, vis dar vykdė pirkimus, o pati įmonė sugebėjo išlaikyti konkurencingumą tiekimo grandinėje.

    Tačiau didesnės apimtys ne visada reiškia spartesnį pelno augimą, jei rinkoje vyrauja žemos kainos ir intensyvi konkurencija. Plieno platinimo versle rezultatą dažnai lemia maržos, o jos paprastai susitraukia, kai pirkėjai laukia geresnių kainų, o sandėliuose kaupiasi anksčiau brangiau įsigytos atsargos.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad jos 2025 metų audituoti konsoliduoti ir atskiri rezultatai atitiko anksčiau skelbtas prognozes. Tai investuotojams paprastai reiškia mažesnę netikėtumų riziką, nors pati plieno rinka, pasak įmonės, ir toliau išlieka sunkiai prognozuojama.

    Akcininkų struktūra ir supirktos akcijos

    Didžiausi „Bowim“ akcininkai yra Adam Kidała, Jacek Rożek ir Jerzy Włodarczyk, kurių turimi paketai sudaro po 21,18 proc. akcijų. Kartu jie valdo po 24,17 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

    Įmonė taip pat yra įsigijusi 12,66 proc. savo akcijų, nuo kurių balsavimo teisės nėra vykdomos. „Bowim“ Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama nuo 2012 metų sausio.