CP v2

Tag: Plieno importas

  • Kanados plieno pramonė randa kelią po Trumpo muitų: vidaus paklausa auga, padeda DI projektai

    Po Trumpo muitų smūgio – pirmi atsigavimo ženklai

    Kanados plieno pramonė, laikyta viena labiausiai pažeistų dėl JAV prekybos politikos, pradeda stabilizuotis po staigaus eksporto į JAV kritimo. Situacija gerėja ne visur vienodai, tačiau dalyje regionų jau fiksuojami aiškūs paklausos atsigavimo signalai.

    Pagrindinis lūžis įvyko 2025 metais, kai JAV administracija padidino importuojamo plieno muitus nuo 25 proc. iki 50 proc. Tai smarkiai paveikė Kanados gamintojus, kurie iki tol į JAV nukreipdavo didžiąją dalį savo plieno eksporto.

    Rinkų diversifikacija ir vidaus vartojimas

    Pramonės atstovai ir profesinės sąjungos nurodo, kad įmonės ėmė mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir aktyviau orientuotis į Kanados vidaus paklausą. Šią kryptį sustiprino tai, kad dalis projektų šalyje reikalauja didelių plieno apimčių, o tiekimo grandinės po pandemijos tapo jautresnės kainų šokams.

    Remiantis pramonės ir tarptautinės statistikos apibendrinimais, 2025 metais Kanadoje padidėjo vietoje pagaminto plieno dalis bendrame suvartojime, o importo dalis sumažėjo. Tai rodo, kad dalis paklausos, kuri anksčiau būdavo patenkinama importu, pamažu perskirstoma vietos gamintojams.

    „Matome, kad vis daugiau Kanados įmonių konkuruoja vidaus rinkoje, todėl užsienio gamintojams lieka mažiau erdvės“, – sakė plieno gaminių sektoriaus atstovas David Fritz.

    DI duomenų centrai ir energetika kuria naują paklausą

    Ryškiausi atsigavimo ženklai siejami su Vakarų Kanada, kur startuoja dideli pramonės projektai. Tarp jų minimos didelės galios duomenų centrų investicijos, susijusios su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais, taip pat energetikos ir žaliavų sektoriaus plėtra.

    Tokių projektų efektas plieno rinkai paprastai pasireiškia keliais kanalais: auga konstrukcijų, vamzdynų, logistikos infrastruktūros ir gamybinių pajėgumų poreikis. Dėl to didėja užsakymų portfeliai metalo apdirbimo ir plieno gaminių įmonėms, o tai daliai gamintojų leidžia kompensuoti sumažėjusią JAV kryptį.

    Valstybės pagalba: paskolos ir importo kontrolė

    Kanados federalinė valdžia ėmėsi paramos priemonių, kad sektorius atlaikytų JAV muitų pasekmes ir pasaulinės plieno pasiūlos spaudimą. 2025 metais paskelbta apie maždaug 650 000 000 eurų paskolų paketą plieno, aliuminio ir vario pramonei, numatant jį kaip apyvartinių lėšų šaltinį įmonėms.

    Taip pat išlaikytos importo ribojimo priemonės, skirtos mažinti riziką, kad į Kanados rinką bus nukreipta dempinguojama produkcija iš šalių, kur plienas dažnai siūlomas pigiau. Pramonės vertinimu, be tokių saugiklių vietos gamintojams būtų sudėtinga konkuruoti su dalimi Azijos tiekėjų.

    „Projektų portfelis atrodo pakankamas, kad suteiktų paramą sektoriui, tačiau atsigavimas skirtinguose regionuose nevyksta vienodu tempu“, – teigė rinkos dalyviai, vertindami artimiausių metų perspektyvas.

    Tarptautinės organizacijos prognozuoja nuosaikų paklausos augimą Kanadoje: 2025 metais jis vertinamas apie 2,7 proc., o 2026 metais – apie 0,9 proc. Tai reikštų, kad vidaus rinka gali tapti reikšmingesne atrama laikotarpiu, kai prekybos politika išlieka nenuspėjama.

  • ES nauji laikini apsauginiai muitai GOES plienui: ką keičia kvotos ir kainų slenksčiai rinkoje

    Europos Komisija 2026 metais rugsėjo 18 dieną priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo įvedė laikinas apsaugos priemones kai kurių elektrotechninio orientuoto grūdėtumo silicio plieno gaminių importui. Priemonės apima GOES lakštus bei iš jų gaminamas laminacijas ir plienines šerdis, naudojamas transformatoriuose ir panašioje įrangoje.

    Laikinosios priemonės įsigalioja 2026 metais rugsėjo 25 dieną ir galios 155 kalendorines dienas, iki 2027 metais vasario 26 dienos. Tyrimas pradėtas 2026 metais kovo 27 dieną Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos prašymu, remiantis ES apsaugos priemonių reglamentais importui.

    Kokiems gaminiams taikoma?

    Laikini muitai taikomi dviem produktų grupėms: kai kuriems GOES plieno plokštiems valcuotiems gaminiams ir laminacijoms bei plieninėms šerdims, kurios naudojamos transformatoriuose ir žadinimo įrenginiuose. Priemonė apima ir tam tikras šerdis, įmontuotas į transformatorius, kurioms numatytas atskiras režimas.

    Apsaugos mechanizmas derina tarifines kvotas su kainų slenksčiais: jei importo kaina ES pasienyje (be muito) nesiekia nustatyto slenksčio, taikomas muitas, lygus skirtumui. Jeigu kaina slenkstį pasiekia arba viršija, muitas nerenkamas.

    Kainų slenksčiai ir atskiras tarifas šerdims

    GOES produktams kainų slenksčiai kvotų ribose, priklausomai nuo klasės, siekia 2 800, 3 100 arba 3 400 eurų už toną, o už kvotų ribų taikomas 3 500 eurų už toną slenkstis. Aukščiausios kategorijos GOES slenkstis 3 400 eurų už toną siejamas su itin mažais energijos nuostoliais eksploatacijoje.

    Laminacijoms slenkstis nustatytas 4 000 eurų už toną kvotų ribose ir 4 550 eurų už toną už kvotų ribų. Plieninėms šerdims atitinkamai taikomi 5 000 ir 5 600 eurų už toną slenksčiai, o šerdims, įmontuotoms transformatoriuose, numatytas fiksuotas laikinas 1 140 eurų už toną tarifas.

    Įmontuotų šerdžių atveju kvotos netaikomos, o importuotojai privalo deklaruoti transformatoriuje esančios šerdies masę. Tokia schema skirta apimti sudėtingesnius galutinius gaminius, kai plieno dalis yra integruota į įrangą.

    Kvotos šalims ir kodėl priemonė įvesta

    GOES produktams nustatytos tarifinės kvotos iš viso sudaro 63 947,61 tonos. Iš jų 30 693,68 tonos numatytos Kinijai, 23 103,61 tonos Japonijai, 4 789,93 tonos Pietų Korėjai, o 5 360,39 tonos paliktos kitoms šalims.

    Laminacijoms ir šerdims kvotos iš viso siekia 23 801,97 tonos. Šioje grupėje 14 161,55 tonos numatytos Turkijai, 4 241,07 tonos Kinijai, 2 704,99 tonos Jungtiniams Arabų Emyratams, o 2 694,36 tonos skirta kitoms šalims.

    Europos Komisijos vertinimu, 2021–2025 metais bendras GOES ir su juo susijusių gaminių importas į ES išaugo nuo 135 140 tonų iki 297 079 tonų, tai yra apie 120 proc. Tuo pat metu vartojimas augo apie 32 proc., tačiau ES pramonės dalis rinkoje mažėjo nuo 66 proc. 2021 metais iki 43 proc. 2025 metais.

    Komisija preliminariai konstatavo rimtą žalą ES gamintojams, siejamą su importo šuoliu: mažėjo gamyba ir pardavimai, prarasta dalis rinkos, buvo juntamas kainų spaudimas ir krito pelningumas. Vertinime taip pat pabrėžta kritinių aplinkybių rizika, dėl kurios delsimas taikyti laikinąsias priemones galėjo sukelti sunkiai atitaisomą žalą.

    „Laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia automatinės ir momentinės kainų ar pardavimų apimčių korekcijos – poveikį lems sutarčių ciklai ir esamų importuotų atsargų lygis“, – teigiama bendrovės „Stalprodukt“ komentaruose apie rinkos specifiką.

    Kartu reglamente numatyta, kad importas, kuriam taikomas šis laikinas apsauginis muitas, laikotarpio metu nebus papildomai apmokestinamas mažesniais antidempingo muitais, jeigu jie būtų taikomi tiems patiems produktams. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kai apsauginė priemonė jau yra griežtesnė.

    Europos Komisija pabrėžia, kad laikinosios priemonės dar nereiškia galutinio sprendimo. Toliau bus vertinamos prielaidos, o laikinosios priemonės gali būti pakeistos galutinėmis, kurių lygis, trukmė ar konstrukcija gali skirtis nuo dabar įvestos schemos.

  • CBAM startas keičia žaidimą: stalo importas į ES traukiasi, bet spraga lieka gataviems gaminiams

    CBAM pradeda veikti

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visu pajėgumu pradėtas taikyti ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas CBAM. Jo tikslas – sumažinti kainų skirtumą tarp ES gamintojų, mokančių už emisijas pagal ETS, ir trečiųjų šalių bendrovių, kurios tokių kaštų dažnai nepatiria.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalies į ES importuojamų prekių importuotojai turi deklaruoti su gamyba susijusias emisijas ir sumokėti už jas atitinkamą kainą. Mechanizmas taikomas, be kita ko, geležies ir plieno gaminiams, aliuminiui, cementui, trąšoms, elektros energijai ir vandeniliui.

    Importas mažėja, bet atsargiai

    Europos plieno rinkoje jau fiksuojami pirmieji pokyčiai: per pirmąjį pusmetį plieno gaminių importas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 2 proc. Tuo pat metu importas į Lenkiją traukėsi 6 proc. ir sudarė apie 1,21 mln. tonų.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad šiuos pokyčius dar per anksti priskirti vien CBAM. Rinką veikė ir praktiniai veiksniai, pavyzdžiui, išankstinis sandėlių „užsipirkimas“ metų pabaigoje, kai įmonės bandė apsidrausti dėl naujų taisyklių neapibrėžtumo.

    CBAM ir TRQ sprendžia skirtingas problemas

    Plieno sektoriui svarbus ir kitas apsaugos instrumentas – tarifinės kvotos TRQ, skirtos riboti perteklinį importą. Pramonė pabrėžia, kad CBAM nėra klasikinis muitas ir pats savaime neriboja importo apimčių, o tik sulygina emisijų kaštus.

    Rinkos dalyvių vertinimu, šie du mechanizmai papildo vienas kitą: CBAM skirtas sąžiningesnėms konkurencijos sąlygoms dėl klimato politikos, o TRQ reaguoja į globalią plieno perprodukciją, kuri pasaulyje skaičiuojama šimtais milijonų tonų per metus.

    Didžiausia spraga – gatavi gaminiai

    Didžiausias sektoriaus nusivylimas – tai, kad dabartinis modelis vis dar palieka reikšmingą spragą gataviems gaminiams, kuriuose naudojamas plienas. Kalbama apie vadinamuosius plieno išvestinius gaminius, pavyzdžiui, varžtus, įrankius ar konstrukcines detales, kurie į ES patenka be analogiškai sulygintų emisijų kaštų.

    „Nusipirkau platformoje Temu įrankių rinkinį už maždaug 15 eurų ir jį pasvėręs supratau, kad vien metalo laužas būtų vertas daugiau nei gatavas produktas. Tai parodo problemos mastą“, – sakė „Cognor“ vadovas Przemyslawas Sztuczkowskis.

    Hutų ir metalo pramonė siekia, kad CBAM būtų išplėstas ir tokiems gaminiams, nes priešingu atveju „pigios“ importuotos galutinės prekės gali aplenkti dabartines taisykles. Diskusijos dėl galimo išplėtimo turėtų tęstis rugsėjo mėnesį.

    Kainos taps lakmuso popierėliu

    Pramonės atstovai tikisi, kad realus apsaugos priemonių veiksmingumas labiausiai atsispindės kainose. Jei pigaus importo srautai iš tokių krypčių kaip Kinija ar Indija mažės, kainos teoriškai turėtų kilti.

    Jau dabar teigiama, kad pokyčiai aiškiausiai matomi karštai valcuotos skardos segmente, kur kainos kyla nuosekliau, o tai persiduoda ir vamzdžių bei uždarų profilių rinkoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios priemonės pačios savaime nekuria paklausos – jos pirmiausia keičia importo ir vietinės gamybos santykį.

  • Stalprodukt smogia importas iš ne ES: elektrotechninių plieno lakštų pajamos per pusmetį smuko 36 proc.

    Lenkijos plieno gamintoja Stalprodukt pranešė, kad 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai reikšmingai nukrypo nuo pastarųjų dvejų metų to paties laikotarpio vidurkio. Didžiausias nuosmukis fiksuotas elektrotechninių plieno lakštų segmente, kuris yra vienas svarbiausių grupės verslų.

    Bendrovės teigimu, šio segmento pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 72 000 000 eurų ir, lyginant su 2024 ir 2025 metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu, smuko 36 proc. Stalprodukt akcentuoja, kad nuosmukis nėra vien ciklinis, o susijęs su struktūriniais pokyčiais Europos rinkoje.

    Kas labiausiai spaudžia rezultatus?

    Pagrindine priežastimi įvardijamas stipriai išaugęs plieno lakštų importas į Europą iš šalių už ES ribų, kai siūlomos kainos, pasak bendrovės, smarkiai prasilenkia su Europos gamintojų sąnaudų lygiu. Tokia konkurencija ypač paveikia aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tarp jų ir transformatoriams skirtą elektrotechninį plieną.

    Įtampa rinkoje didėja ir dėl to, kad europiniai gamintojai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje: energijos, aplinkosaugos ir emisijų kaštai ES dažnai yra aukštesni nei pagrindinių importo šaltinių rinkose. Stalprodukt vertinimu, tai apsunkina galimybes greitai prisitaikyti prie agresyvios kainodaros.

    Rinka suspausta tarp dviejų interesų

    Elektrotechninio plieno lakštų, naudojamų transformatoriams, reikšmė auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos integracijos ir bendro elektrifikacijos tempo Europoje. Tačiau tuo pat metu dalis pramonės grandinės dalyvių kelia klausimą, ar rinkos apsaugos priemonės neturėtų būti peržiūrėtos, nes brangesnė žaliava gali didinti transformatorių ir kitos įrangos kainas.

    Stalprodukt primena, kad ES tokio tipo plieną gamina tik kelios įmonės, o sektoriaus pelningumas pastaraisiais mėnesiais prastėjo net ir esant tam tikroms prekybos apsaugos priemonėms. Bendrovė anksčiau nurodė, kad transformatorinių lakštų pardavimo apimtys buvo kritusios 35,1 proc., o kainos apie 20 proc., todėl pajamos iš šios produkcijos mažėjo beveik perpus.

    Stalprodukt grupė yra viena didžiausių Lenkijoje aukštos pridėtinės vertės plieno produktų gamintojų ir eksportuotojų. Be elektrotechninių plienų, ji gamina šaltai lankstytus profilius, kelių apsauginius atitvarus, pjaustytą skardą ir juostas.

  • ES keičia plieno importo taisykles: mažesnės kvotos, griežtesnė kilmė ir pasekmės Lenkijai bei Ukrainai

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas prekybos instrumentas, skirtas plieno rinkai. Jo tikslas – sustiprinti ES gamintojų apsaugą nuo importo spaudimo, sumažinant tarifines kvotas ir kartu suteikiant daugiau prognozuojamumo pramonei.

    Plieno sektorius ES laikomas strategiškai svarbiu dėl statybų, infrastruktūros, energetikos ir gynybos užsakymų, tačiau pastaraisiais metais jį spaudė pasauliniai pertekliniai pajėgumai ir pigi importuota produkcija. Būtent todėl Briuselis siekia griežtinti taisykles, kad rinkoje būtų daugiau pusiausvyros.

    Ką keičia naujas instrumentas?

    Plieno gamintojams svarbiausia žinia – mažesnės tarifinės kvotos ir aiškesnės importo kontrolės taisyklės. Pasak Lenkijos Plieno pramonės ir prekybos rūmų vadovo Miroslawo Motykos, tai gali sustiprinti apsaugą nuo perteklinio importo, tačiau tikrasis poveikis paaiškės vėliau.

    Naujasis reglamentas numato peržiūras, nuo kurių priklausys, ar apsauga bus išplėsta ir į papildomas produktų grupes. Iki 2026 metų pabaigos Europos Komisija turi įvertinti, ar įtraukti, pavyzdžiui, ketaus vamzdžius, legiruoto ir nerūdijančio plieno vielą bei kaltinius strypus.

    „Praktiškai tik po peržiūrų paaiškės, ar priemonė iš tiesų apsaugos platesnę Europos plieno vertės grandinę“, – sakė Miroslawas Motyka.

    Melt and pour taisyklė

    Vienu svarbiausių elementų laikoma melt and pour nuostata, kuri turėtų padėti nustatyti tikrąją plieno kilmę pagal tai, kur jis buvo išlydytas ir išlietas. Tai aktualu, nes galutinė gaminio apdirbimo vieta ne visada atskleidžia, kur faktiškai pagaminta bazinė žaliava.

    Šis principas svarbus ir klimato politikai, nes didžiausia emisijų dalis susidaro būtent pirminio lydymo ir liejimo etape. Griežtesnė kilmės atsekamumo tvarka taip pat gali sumažinti galimybes apeiti ES apsaugos priemones formaliai „pakeičiant“ produkto kilmę per tarpinius perdirbimo etapus.

    Ukraina sistemoje ir poveikis rinkai

    Daug diskusijų sukėlė Ukrainos įtraukimas į naują sistemą. Plieno sektoriaus atstovai Lenkijoje pabrėžia, kad ankstesni išskirtiniai sprendimai lėmė iškraipytus srautus, kurie ypač stipriai paveikė Lenkijos rinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais apie 70 proc. į ES raportuotų armatūros plieno tiekimų nukeliavo būtent į Lenkiją, o tai tiesiogiai smogė vietos gamintojams. Nauja kvotų alokacija, pasak pramonės, turėtų labiau subalansuoti paramą Ukrainai ir bendros ES rinkos stabilumą.

    Vertinant 2026 metų pirmųjų keturių mėnesių duomenis, Ukraina išlieka aktyvi plieno eksportuotoja į ES, o Lenkija – viena pagrindinių krypčių. Tai reiškia, kad naujos taisyklės bus tikrinamos realiomis rinkos sąlygomis, o jų poveikis kainoms ir konkurencijai paaiškės per artimiausius ketvirčius.

    Ryšys su CBAM ir apdirbtais gaminiais

    Diskusijos dėl išimčių atskiroms šalims persikelia ir į CBAM mechanizmą, kuris turėtų mažinti importo pranašumą dėl pigesnių emisijų kaštų už ES ribų. Plieno pramonė akcentuoja, kad ilgalaikės išimtys kai kurioms valstybėms kirstųsi su CBAM logika ir išlaikytų nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kita esminė tema – ar CBAM apims ne tik bazinius metalurgijos produktus, bet ir daugiau apdirbtus plieno gaminius. Jei labiau perdirbti produktai liktų už ribų, dalis ES vidaus paklausos statybose ir infrastruktūroje galėtų būti patenkinta importu, o ne vietos gamyba.

    Pramonei tai svarbu ir dėl investicijų planavimo: plieno gamyba yra itin kapitalo imli, todėl stabilios ir prognozuojamos taisyklės lemia, ar įmonės ryšis modernizacijai, energijos vartojimo mažinimui ir gamybos transformacijai.