CP v2

Tag: Plieno pramonė

  • Lenkijos ministras Andrzejus Domańskis vyksta į G20 prekybos ministrų susitikimą Milvokyje

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną dalyvaus G20 prekybos ministrų susitikime Milvokyje, JAV. Apie tai pranešė Lenkijos valdžios institucijos, pabrėždamos augantį šalies vaidmenį tarptautinėse ekonominėse diskusijose.

    Susitikimo išvakarėse numatytos Globaliojo forumo dėl plieno pertekliaus (GFSEC) diskusijos. Ši tema pastaraisiais metais vėl sugrįžo į darbotvarkę dėl įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse ir vis griežtesnės konkurencijos pramonės sektoriuose.

    „Lenkija aktyviai dalyvaus G20 darbuose. Atvira ekonomika buvo svarbi per daugiau nei tris dešimtmečius trukusią transformaciją, o kvietimas patvirtina augančią Lenkijos rolę pasaulyje“, – pabrėžė ministerija.

    Greta bendrųjų diskusijų planuojami ir dvišaliai ministro susitikimai su pagrindiniais partneriais, įskaitant Kiniją, Indiją, Australiją, Kanadą ir Turkiją. Lenkijos pusė nurodo, kad pokalbiuose ketinama aptarti ekonomines misijas, technologinį bendradarbiavimą bei tvarių prekybos ir investicinių ryšių plėtrą.

    Šiemet G20 pirmininkauja JAV, todėl susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio skiriama pasaulinės prekybos taisyklių atnaujinimui ir atsparumo didinimui. Tarp numatytų krypčių minimi priverstinio darbo eliminavimas tiekimo grandinėse, sąžiningos konkurencijos užtikrinimas ir priemonės prieš struktūrinį gamybos pajėgumų perteklių.

    G20 yra vienas svarbiausių politinių ir ekonominių formatų, vienijantis didžiausias pasaulio ekonomikas ir Europos Sąjungą. Nors grupė nepriima teisiškai privalomų sprendimų, jos susitarimai dažnai virsta gairėmis tarptautinėms taisyklėms, standartams ir nacionalinėms politikoms, ypač prekybos, investicijų ir pramonės srityse.

  • Pietų Afrikos manganui – siauras koridorius: be 2,3 mlrd. eurų investicijų eksportas strigs

    Pietų Afrikos Respublikos valdžia ieško privačių partnerių, kurie prisidėtų modernizuojant vadinamąjį manganinį koridorių – geležinkelio ir uostų grandinę, per kurią iš Kalahario baseino į eksportui skirtus terminalus gabenama mangano rūda.

    Šis maršrutas laikomas strategiškai svarbiu: nuo jo pralaidumo priklauso, ar šalis galės padidinti mangano rūdos eksportą ir išlaikyti lyderystę pasaulinėje rinkoje.

    Manganas svarbus plienui ir baterijoms

    Pietų Afrika yra viena didžiausių mangano rūdos tiekėjų pasaulyje, o didžioji dalis išgaunamos žaliavos keliauja į Azijos metalurgijos pramonę, ypač Kinijoje ir Indijoje veikiančias plieno gamyklas.

    Manganas plieno gamyboje naudojamas kaip priedas, padedantis pašalinti deguonį ir sierą, taip pat gerinantis lydinio kietumą ir atsparumą dėvėjimuisi. Dėl to ši žaliava svarbi tiek infrastruktūros projektams, tiek gynybos pramonei, kur reikalingas tvirtesnis plienas.

    Be to, mangano junginiai plačiai taikomi ličio jonų baterijose, o taip pat chemijos, stiklo ir dangų pramonėje. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų gamybai, mangano paklausa pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių tiekimo grandinių temų.

    Kodėl reikia skubios modernizacijos?

    Pagal viešai skelbiamus planus Pietų Afrika siekia padidinti mangano rūdos eksportą nuo maždaug 10 mln. tonų per metus iki 12 mln. tonų, o vėliau – iki 16 mln. tonų. Tačiau tam būtinos investicijos į geležinkelio infrastruktūrą ir uostų pajėgumus.

    Modernizacija apimtų bėgių ir atkarpų atnaujinimą, eismo valdymo sistemų diegimą bei uosto Ngqura plėtrą, kad šis galėtų greičiau aptarnauti laivus, sumažinti spūstis ir logistikos kaštus. Be šių pokyčių planuojamas eksporto augimas gali likti tik popieriuje.

    Valstybinė logistikos bendrovė Transnet SOC Ltd. numato projektą įgyvendinti per viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kuriant specialios paskirties įmones. Jos konkurso būdu galėtų gauti ilgalaikes, iki 25 metų trukmės teises valdyti atitinkamas linijas ir terminalus.

    2,3 mlrd. eurų kaina ir geopolitinis fonas

    Projekto vertė vertinama 2,3 mlrd. eurų. Tai suma, kuri, valdžios vertinimu, būtina tam, kad koridorius pajėgtų aptarnauti didesnius srautus ir užtikrintų stabilų tiekimą globaliems pirkėjams.

    Jei investicijos nebus įgyvendintos laiku, Pietų Afrika rizikuoja prarasti dalį rinkos konkurentams, tarp kurių minimos Australija, Gana ir Gabonas. Šios šalys taip pat aktyviai didina gavybą ir infrastruktūros pajėgumus, siekdamos pritraukti ilgalaikius pirkėjus.

    Situaciją papildomai aštrina geopolitika: Rusija, susidurdama su mangano deficitu, dalį poreikio dengia importu, o karo Ukrainoje kontekste pranešama apie jos bandymus perimti kontrolę okupuotose teritorijose esančiuose telkiniuose. Tai didina jautrumą tiekimo saugumui ir skatina pirkėjus ieškoti stabilesnių alternatyvų.

  • Kinijos koksinės anglies trūkumas gali tęstis iki 2027 metų: kokią progą mato JSW Europoje

    Po tragiškos avarijos Šansi provincijos anglies kasykloje Kinijos koksinės anglies rinka vis dar jaučia pasiūlos šoką. Dėl sugriežtintų saugos patikrų dalis kasyklų veiklą atnaujina lėčiau, o tai didina importo poreikį ir palaiko pasaulines kainas.

    Analitikų vertinimu, pasiūlos atsigavimas Kinijoje gali užtrukti iki 2027 metų, nes gamybos grąžinimas vyksta etapais, priklausomai nuo patikrų ir vietos valdžios leidimų. Toks scenarijus palankus importuotojams, tačiau kartu sukuria galimybių eksportuotojams, kurie gali greitai pasiūlyti stabilų tiekimą.

    Kas vyksta Kinijoje po avarijos

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad koksinės anglies importas išlieka arti rekordinių lygių, nors po vasaros piko fiksuota nedidelė korekcija. Padėtį komplikuoja tai, kad po avarijos dalis kasyklų buvo sustabdytos, o saugos reikalavimų vykdymas tapo pagrindine sąlyga veiklai atnaujinti.

    Kinijos Nacionalinė plėtros ir reformų komisija ragino spartinti žemos rizikos kasyklų veiklos atnaujinimą. Reguliuotojai taip pat leido daliai įmonių, išnaudojusių metinius gavybos limitus, tęsti ribotą gamybą, jei jos sėkmingai praeina saugos patikras ir gauna provincijos pritarimą.

    „Kinijoje vis dar matyti avarijos padariniai, po kurių vykdyta virtinė saugos patikrų, tačiau svarbiausia yra centrinės valdžios sprendimas didinti gavybą“, – sakė Erste Securities analitikas Jakubas Szkopekas.

    Jis atkreipia dėmesį, kad didesnė bendra anglies pasiūla Kinijoje gali mažinti kainų spaudimą ir koksinės anglies segmente, o plieno gamintojų finansinė padėtis išlieka įtempta. Dalis plieno gamyklų dirba su menku pelningumu, jų sandėliuose kaupiasi atsargos, o statybų sektoriaus paklausa silpsta.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JSW

    Pasaulinėje rinkoje didesnį Kinijos importą iš dalies kompensuoja papildomi srautai iš Mongolijos, Australijos ir Rusijos, tačiau, rinkos dalyvių vertinimu, šie kiekiai ne visada pajėgūs visiškai užpildyti susidariusią spragą. Dėl to koksinės anglies kainos išlieka jautrios bet kokiems gavybos ar logistikos sutrikimams.

    Tokiame fone dėmesys krypsta į Jastrzębska Spółka Węglowa, kuri laikoma vienu svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europoje. Jei Kinijos vidaus pasiūla atsigaus lėčiau, o importo poreikis išliks didelis, tai gali paremti kainas tarptautiniu mastu ir gerinti Europos gamintojų derybines pozicijas.

    „Matome, kad koksinės anglies kainos pajudėjo aukštyn, ir gana reikšmingai. Klausimas, kiek ilgai tęsis šis pakilimas, bet situaciją atidžiai stebime ir artimiausiam laikotarpiui išliekame nusiteikę optimistiškai“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems du veiksniai: kaip greitai Kinijoje realiai atsigaus kasybą ribojusios teritorijos ir ar plieno pramonė vėl galės mokėti už brangesnę žaliavą. Jei paklausa plienui neatsigaus, koksinės anglies brangimas gali būti trumpesnis, tačiau pasiūlos rizika iki 2027 metų išlieka vienu svarbiausių kainų stabilumo argumentų.

  • „JSW“ pirmąjį 2026 metų pusmetį baigė su beveik 240 mln. eurų nuostoliu: kas vyksta?

    Lenkijos koksinės anglies ir koksą gaminanti grupė „JSW“ paskelbė preliminarius konsoliduotus pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatus. Bendrovė nurodo patyrusi apie 239 mln. eurų grynąjį nuostolį, o rodikliai dar gali būti tikslinami rengiant galutinę ataskaitą.

    Pagal įmonės pateiktus duomenis, pardavimo pajamos siekė apie 997 mln. eurų. Bendrasis pardavimų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė maždaug 60 mln. eurų, o EBITDA rodiklis, t. y. veiklos rezultatas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą, siekė apie minus 54 mln. eurų.

    „JSW“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę. Galutiniai konsoliduoti pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai turėtų būti pristatyti vėliau kartu su pilnu pusmečio pranešimu.

    Veiklos apimtys tuo pat metu išliko didelės: per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendra anglies gamyba sudarė 6,46 mln. tonų. Iš jų 5,54 mln. tonų teko koksinei angliai, 0,92 mln. tonų – energetinei angliai, o koksų gamyba siekė 1,43 mln. tonų.

    Šie rezultatai atkreipia dėmesį ir platesniame kontekste: „JSW“ yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos plieno pramonei. Koksinė anglis laikoma kritine žaliava, nes ji reikalinga plieno gamybai aukštakrosnėse, o alternatyvos masinėje gamyboje dar diegiamos lėčiau, nei tikėtasi.

  • Nippon Steel Slovakijoje stato elektrinę krosnį: beveik milijardo eurų investicija ir valstybės parama

    Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel“ Slovakijoje planuoja vieną didžiausių pastarųjų metų metalurgijos investicijų regione. Košicėse veikiančiai plieno gamyklai numatyta beveik 1 milijardo eurų vertės modernizacija, kurios dalį finansuos Slovakijos valstybė.

    Pagal pasirašytą susitarimą Slovakijos vyriausybė prisidės maždaug 350 milijonų eurų parama, skiriama per ES Modernizavimo fondą. Šis fondas finansuojamas iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS pajamų ir skirtas pramonės bei energetikos dekarbonizacijai.

    Kas bus pastatyta Košicėse

    Pagrindinis projektas – nauja elektrinė lankinė krosnis, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant CO2 emisijas plieno gamyboje. Kartu numatoma įrengti oro skaidymo įrenginį, reikalingą technologiniams procesams ir energiniam efektyvumui gerinti.

    Bendra abiejų įrenginių vertė siekia apie 900 milijonų eurų. Iš valstybės paramos paketo didžioji dalis būtų nukreipta elektrinei krosniai, o mažesnė – oro skaidymo įrenginiui.

    Skelbiama, kad elektrinė krosnis turėtų pradėti veikti 2030 metais, o oro skaidymo įrenginys – 2029 metais. Bendrovė investicijas sieja su greitesniu perėjimu prie mažiau taršios plieno gamybos ir patikimesnėmis aukštos kokybės plieno tiekimo grandinėmis Europoje.

    Košicės – strateginis centras Europoje

    Košicėse esanti gamykla iki šiol dirbo kaip tradicinė integruota metalurgijos bazė, kurioje naudojamos ir aukštakrosnės. Įmonė nurodo, kad nauja elektrinė krosnis turėtų veikti greta esamų pajėgumų, o tai leistų palaipsniui keisti technologinį miksą neprarandant gamybos apimčių.

    Artimiausiu metu laukiama ir simbolinių pokyčių: gamykla turėtų būti pervadinta iš US Steel Košice į „Nippon Steel Slovakia“. Tokiu būdu Košicės įvardijamos kaip pagrindinis „Nippon Steel“ veiklos centras Europoje, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

    „Europos plieno rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Tai brandi rinka, kurioje yra didelė aukštos kokybės plieno paklausa, o „Nippon Steel“ gali pritaikyti pažangiausias gamybos technologijas“, – teigiama bendrovės komunikate.

    Investicija taip pat vertinama platesniame ES pramonės politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui ir vietinei gamybai, kartu griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Plieno sektoriui tai reiškia spaudimą mažinti emisijas, bet kartu ir galimybę pritraukti paramą, jei projektai tiesiogiai prisideda prie dekarbonizacijos.

  • „ArcelorMittal“ po incidento Gichone atnaujino didžiosios krosnies darbą: ką tai reiškia užsakymams

    „ArcelorMittal“ pranešė atnaujinusi didžiosios krosnies A darbą Ispanijos Gichono metalurgijos komplekse, kur gamyba buvo sustabdyta po vandens garų sprogimo. Bendrovės teigimu, incidentą sukėlė trūkęs vandentiekio vamzdis, o žmonės per įvykį nenukentėjo.

    Pasak koncerno, konstrukcijų pažeidimai buvo riboti, todėl remonto darbams ir privalomiems patikrinimams pakako kelių dienų prastovos. Bendrovė pabrėžia, kad pati didžioji krosnis nebuvo apgadinta, tad gamyba galėjo būti grąžinta į įprastą ritmą.

    Ar vėluos užsakymai?

    „ArcelorMittal“ tikina, kad trumpa prastova neturėtų reikšmingai paveikti užsakymų vykdymo terminų, nes tuo metu toliau dirbo antroji Gichono didžioji krosnis. Abi krosnys kartu sudaro maždaug 4,7 mln. tonų neapdoroto plieno metinius pajėgumus, po apie 2,35 mln. tonų kiekviena.

    Vis dėlto rinka atidžiai stebi tokius sutrikimus, nes didžiosios krosnys yra kritinė grandis tiekimo grandinėje: trumpi sustojimai dažniausiai kompensuojami rezerviniais pajėgumais, tačiau pasikartojantys incidentai didina gamybos planavimo riziką. Tai ypač aktualu, kai Europos plieno gamintojai konkuruoja su importu ir tuo pat metu patiria didelį energijos bei emisijų kaštų spaudimą.

    Gichone problemos kartojasi

    Gichono gamyklos didžiosios krosnys pastaruoju metu ne kartą pateko į dėmesio centrą. Koncernas anksčiau susidūrė su sunkumais paleidžiant didžiąją krosnį B po remonto, kai reikėjo kelių bandymų ir papildomų taisymų, kol įrenginys pasiekė stabilų darbą.

    Naujausias incidentas su krosnimi A parodo, kad net ir riboti infrastruktūros gedimai gali greitai sustabdyti gamybą, jei nukenčia būtinos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir aušinimas. Tokiose gamyklose tai yra vienas jautriausių taškų, nes nuo stabilios aušinimo sistemos priklauso ne tik našumas, bet ir sauga.

    Elektrinė krosnis statoma, DRI projektas pristabdytas

    „ArcelorMittal“ Gichone nuo 2024 metais tęsia elektrinės lankinės krosnies statybas, kuri turėtų gaminti apie 1,1 mln. tonų plieno per metus. Projektui buvo įvardijama apie 213 mln. eurų investicija, o bendrovė tikisi, kad įrenginys startuos iki metų pabaigos, nors pradinis grafikas buvo ambicingesnis.

    Kartu koncernas yra pristabdęs planuotą DRI įrenginio, skirto geležies gamybai tiesioginės redukcijos būdu naudojant vandenilį, vystymą. Kaip nurodoma, pagrindinė priežastis yra aukšti žaliojo plieno gamybos kaštai, ypač kai vandenilio pasiūla ir jo kaina Europoje tebėra nepastovūs.

    Pereinant nuo didžiųjų krosnių prie elektrinės technologijos, tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas regione, kuriame veikia Gichono gamykla. Koncernas yra nurodęs tikslą sumažinti emisijas apie 35 proc., siejant tai su augančia paklausa mažesnių emisijų plieno gaminiams automobilių, statybų ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuose.

    Ši investicija Gichone diegs modernią elektrinės lankinės krosnies technologiją ir padės atliepti augančią mažesnių emisijų plieno gaminių paklausą iš automobilių, statybų ir geležinkelių sektorių, ypač ten, kur viešuosiuose pirkimuose taikomi griežti emisijų reikalavimai, – sakė Sanjay Samaddar.

  • CBAM startas keičia žaidimą: stalo importas į ES traukiasi, bet spraga lieka gataviems gaminiams

    CBAM pradeda veikti

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visu pajėgumu pradėtas taikyti ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas CBAM. Jo tikslas – sumažinti kainų skirtumą tarp ES gamintojų, mokančių už emisijas pagal ETS, ir trečiųjų šalių bendrovių, kurios tokių kaštų dažnai nepatiria.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalies į ES importuojamų prekių importuotojai turi deklaruoti su gamyba susijusias emisijas ir sumokėti už jas atitinkamą kainą. Mechanizmas taikomas, be kita ko, geležies ir plieno gaminiams, aliuminiui, cementui, trąšoms, elektros energijai ir vandeniliui.

    Importas mažėja, bet atsargiai

    Europos plieno rinkoje jau fiksuojami pirmieji pokyčiai: per pirmąjį pusmetį plieno gaminių importas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 2 proc. Tuo pat metu importas į Lenkiją traukėsi 6 proc. ir sudarė apie 1,21 mln. tonų.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad šiuos pokyčius dar per anksti priskirti vien CBAM. Rinką veikė ir praktiniai veiksniai, pavyzdžiui, išankstinis sandėlių „užsipirkimas“ metų pabaigoje, kai įmonės bandė apsidrausti dėl naujų taisyklių neapibrėžtumo.

    CBAM ir TRQ sprendžia skirtingas problemas

    Plieno sektoriui svarbus ir kitas apsaugos instrumentas – tarifinės kvotos TRQ, skirtos riboti perteklinį importą. Pramonė pabrėžia, kad CBAM nėra klasikinis muitas ir pats savaime neriboja importo apimčių, o tik sulygina emisijų kaštus.

    Rinkos dalyvių vertinimu, šie du mechanizmai papildo vienas kitą: CBAM skirtas sąžiningesnėms konkurencijos sąlygoms dėl klimato politikos, o TRQ reaguoja į globalią plieno perprodukciją, kuri pasaulyje skaičiuojama šimtais milijonų tonų per metus.

    Didžiausia spraga – gatavi gaminiai

    Didžiausias sektoriaus nusivylimas – tai, kad dabartinis modelis vis dar palieka reikšmingą spragą gataviems gaminiams, kuriuose naudojamas plienas. Kalbama apie vadinamuosius plieno išvestinius gaminius, pavyzdžiui, varžtus, įrankius ar konstrukcines detales, kurie į ES patenka be analogiškai sulygintų emisijų kaštų.

    „Nusipirkau platformoje Temu įrankių rinkinį už maždaug 15 eurų ir jį pasvėręs supratau, kad vien metalo laužas būtų vertas daugiau nei gatavas produktas. Tai parodo problemos mastą“, – sakė „Cognor“ vadovas Przemyslawas Sztuczkowskis.

    Hutų ir metalo pramonė siekia, kad CBAM būtų išplėstas ir tokiems gaminiams, nes priešingu atveju „pigios“ importuotos galutinės prekės gali aplenkti dabartines taisykles. Diskusijos dėl galimo išplėtimo turėtų tęstis rugsėjo mėnesį.

    Kainos taps lakmuso popierėliu

    Pramonės atstovai tikisi, kad realus apsaugos priemonių veiksmingumas labiausiai atsispindės kainose. Jei pigaus importo srautai iš tokių krypčių kaip Kinija ar Indija mažės, kainos teoriškai turėtų kilti.

    Jau dabar teigiama, kad pokyčiai aiškiausiai matomi karštai valcuotos skardos segmente, kur kainos kyla nuosekliau, o tai persiduoda ir vamzdžių bei uždarų profilių rinkoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios priemonės pačios savaime nekuria paklausos – jos pirmiausia keičia importo ir vietinės gamybos santykį.

  • Europos plieno milžinė Ilva ties uždarymo riba: teismai spaudžia, vyriausybei lieka mažai kelių

    Taranto plieno gamykla – aklavietėje

    Italijos vyriausybės būstinėje Romoje numatytos derybos dėl Taranto mieste veikiančios Ilva gamyklos ateities. Šis objektas daugelį metų laikytas strategiškai svarbiu ne tik regionui, bet ir visos šalies plieno pramonei.

    Pastarųjų mėnesių teismų sprendimai smogė gamyklos žaliavinei grandžiai, kurioje veikia didžiosios aukštakrosnės. Vienai jų nebuvo leista atnaujinti darbo, o kitai tęsti veiklą po spalio 26 dienos trukdo reikalavimai, kuriuos pramonės atstovai vadina praktiškai neįgyvendinamais.

    Ar vyriausybė gali apeiti teismą?

    Premjerė Giorgia Meloni viešai pabrėžė, kad plieno gamybos pajėgumų išsaugojimas vyriausybei yra nacionalinės svarbos tikslas. Tačiau teisininkai Italijos žiniasklaidai aiškina, kad vien deklaracijų neužteks: teismų sprendimai galioja nedelsiant, o skundai jų vykdymo automatiškai nestabdo.

    Teisinėje diskusijoje iškilo ir politiškai jautrus klausimas, ar vyriausybė galėtų priimti specialų nutarimą, kuris faktiškai „perrašytų“ teismų nustatytas ribas. Tokį žingsnį dalis ekspertų vertina kaip galintį prieštarauti konstituciniam valdžių atskyrimo principui, todėl rizika būtų ne tik ekonominė, bet ir institucinė.

    Susitikime planuojama aptarti ir socialinę įtampą: prie derybų stalo turėtų sėsti profsąjungos, verslo atstovai ir regiono savivaldybių vadovai. Tuo pat metu Milano teisme laukiama posėdžio dėl prašymo laikinai sustabdyti sprendimą, kuris atvertų kelią gamyklos uždarymui.

    Pinigai ir žaliavos senka

    Net ir pasiekus laikiną palengvinimą teisme, gamyklos perspektyva išlieka miglota dėl finansų ir žaliavų. Italijos spauda skelbia, kad sukauptų žaliavų atsargos leistų tęsti darbą tik iki rugsėjo 20 dienos, o pastaruoju metu pirkimai buvo pristabdyti.

    Europos Komisijai pritarus, įmonei buvo pervesta paskutinė finansavimo dalis – 100 mln. eurų. Vis dėlto, anot italų žiniasklaidos, ši suma gali būti per maža, kad gamykla stabiliai veiktų, kol tęsiamas užsitęsęs investuotojo ar pirkėjo paieškos procesas.

    Potencialių pirkėjų, kaip teigiama, yra keli, tačiau po teismų sprendimų dėmesys krypsta nebe į aukštakrosnes, o į valcavimo linijas ir kitus „satelitinius“ padalinius. Tai reiškia, kad žaliavinė dalis, kuri lemia pirminę metalo gamybą, gali likti be realių gelbėtojų.

    Smūgis vienam skurdžiausių regionų

    Ilva uždarymas būtų rimtas smūgis Taranto regiono ekonomikai ir darbo rinkai. Nors aukso laikais gamykla buvo gerokai didesnė, dabar vis dar kalbama bent apie 8 000 darbuotojų, o tai – reikšmingas skaičius viename skurdžiausių Italijos regionų.

    Poveikis nesibaigtų ties tiesioginiais darbuotojais: plieno pramonėje itin svarbios tiekimo ir paslaugų grandinės. Žiniasklaida skelbia, kad dalis tiekėjų jau gavo pranešimus apie sutarčių nutraukimą, o tai galėtų paliesti maždaug 2 500 darbo vietų.

    Istoriškai Ilva buvo vienas didžiausių Europos plieno centrų: didžiausio pajėgumo laikotarpiu gamybos apimtys viršijo 17 mln. tonų per metus. Tačiau nuo praėjusio amžiaus pabaigos gamyklą persekiojo taršos, sveikatos ir teisinių ginčų problemos, kurios ilgainiui tapo pagrindiniu veiklos ribojimų varikliu.

    Taranto gamyklos istorijoje persipina pramonės strategija ir visuomenės sveikatos interesai. Dėl itin didelės taršos aplinkinėse teritorijose fiksuoti reikšmingai prastesni sveikatos rodikliai, todėl vietos bendruomenės ir teismai ilgainiui griežtino reikalavimus.

    Italijos valdžia ne kartą mėgino rasti sprendimą, įtraukdama privačius partnerius ir ieškodama naujų savininkų. Vienu iš etapų į veiklą buvo įsitraukęs ArcelorMittal, tačiau bendrovė vėliau pasitraukė, argumentuodama per didelėmis sąnaudomis ir augančiu reguliavimo spaudimu, ypač dėl ES emisijų ir aplinkosaugos normų.

    Dabar, kai teismai riboja technologinę galimybę tęsti darbą senosiomis aukštakrosnėmis, sprendimų langas siaurėja. Derybos Romoje ir artėjantys teismo posėdžiai gali nulemti ne tik vienos gamyklos, bet ir viso regiono ekonominę kryptį artimiausiems metams.

  • „ArcelorMittal“ uždaro plieno gamybą Duisburge: nutrūks ketaus tiekimas, gręsia 550 atleidimų

    „ArcelorMittal“ pranešė planuojanti uždaryti plieno gamybos padalinį Duisburge, nes artėjant sutarčių pabaigai nebeturės užtikrinto ketaus tiekimo. Koncerno teigimu, alternatyvų, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos, rasti nepavyko, todėl pokyčiai palies ir šimtus darbuotojų.

    Iki šiol Duisburgo gamykla neturėjo savo aukštakrosnių ir nuo 1997 metų rėmėsi skystu ketumi, atgabenamu iš „Thyssenkrupp Steel“ tame pačiame mieste. Skystas ketus buvo vežamas specialiais „torpedo“ tipo vagonais, kurie dėl ugniai atsparios dangos leidžia ilgiau išlaikyti maždaug 1 400 laipsnių Celsijaus temperatūrą per transportavimą apie 10 kilometrų atstumą.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Koncernas dar 2024 metais viešai įvardijo, kad derybos dėl tiekimo sutarties pratęsimo su „Thyssenkrupp Steel“ buvo nesėkmingos. Viena esminių priežasčių – augančios su anglies dioksido emisijomis susijusios sąnaudos, kurios tradicinę gamybą iš ketaus Europoje daro vis brangesnę.

    Nutrūkus skysto ketaus srautui, Duisburgo valcavimo cechams ketinama tiekti plienines plokštes ir kitus pusgaminius iš kitų grupės gamyklų. Tai reiškia, kad vietos plieno lydymo padalinys ir su juo susijusi pusgaminių gamyba tampa pertekliniai.

    Kas pakeis iki šiol naudotą žaliavą?

    Pagrindiniu nauju pusgaminių šaltiniu įvardijama „ArcelorMittal“ gamykla Hamburge, kur vystoma gamyba taikant tiesioginės geležies redukcijos technologiją ir elektrines lankines krosnis. Be Hamburgo, koncernas neatmeta galimybės dalį žaliavos pirkti ir iš kitų grupės įmonių ar išorės tiekėjų, priklausomai nuo rinkos situacijos.

    Tiekimo grandinės pokyčiai paliestų ir kitus padalinius regione, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo Duisburgo pusgaminių. Koncerno tikslas – užtikrinti, kad valcavimo cechai galėtų tęsti darbą, nors pati plieno gamyba vietoje būtų nutraukta.

    Kiek žmonių gali netekti darbo?

    Su darbuotojais ir jų atstovais planuojama pradėti konsultacijas dėl kolektyvinių atleidimų. Skelbiama, kad rizika netekti darbo gali paliesti iki 550 iš maždaug 800 darbuotojų, dirbusių su uždaromu padaliniu susijusiose veiklose.

    Gamyklos pajėgumai Duisburge siekė apie 1 000 000 tonų plieno per metus, o produkcija buvo svarbi automobilių, mašinų gamybos ir geležinkelių sektoriams. „ArcelorMittal“ tikina, kad klientų tiekimas turėtų išlikti stabilus, tačiau didesnė priklausomybė nuo rinkoje perkamo pusgaminio kainų gali didinti sąnaudų svyravimo riziką ateityje.

  • „Gaz-System“ skelbia iki 2026 metų pirkimų planą: daugiau skaidrumo, bet ginčas dėl local content tęsiasi

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ paskelbė planuojamų pirkimų ir investicijų sąrašą iki 2026 metų pabaigos. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų suteikti tiekėjams daugiau laiko pasiruošti konkursams, suplanuoti pajėgumus ir tiksliau įvertinti būsimas apimtis. Kartu tai tampa dar vienu argumentu diskusijoje, kaip viešuosiuose pirkimuose suderinti kainą, tiekimo saugumą ir vietos pramonės interesus.

    Skelbiama, kad sąraše numatyti pirkimai apima statybos darbus, prekių tiekimą ir paslaugas, taip pat vadinamąsias investuotojo tiekimo pozicijas, kai svarbius komponentus perka pats užsakovas. Planas apima konkursus, kuriuos ketinama skelbti iki 2026 metų pabaigos, o ateityje žadama tokią informaciją atnaujinti reguliariai, kad rinkos dalyviai matytų ne tik artimiausius, bet ir vidutinės trukmės poreikius.

    „Gaz-System“ savo komunikacijoje akcentuoja, kad didesnis skaidrumas ir ankstyvas dialogas su rinka yra vienas iš būdų didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Bendrovė nurodo taikanti rinkos konsultacijas prieš pirkimus, organizuojanti tiekėjų susitikimus, naudojanti preliminariąsias sutartis ir siekianti standartizuoti techninius reikalavimus bei sutarčių dokumentus. Taip pat minimi sprendimai, kurie, bendrovės teigimu, gali padėti įmonių finansiniam stabilumui, pavyzdžiui, avansai ar pirkimų skaidymas į mažesnes dalis.

    Vietos pramonės klausimas aštrėja

    Tuo pat metu Lenkijoje tęsiasi ginčas dėl local content principo taikymo „Gaz-System“ pirkimuose. Dalis plieno ir vamzdynų komponentų tiekėjų viešai kritikuoja praktiką, kai pagrindiniu arba vieninteliu vertinimo kriterijumi iš esmės tampa kaina, nors šalies metalurgijos sektorius susiduria su spaudimu dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Kritikai teigia, kad kainos dominavimas gali trumpuoju laikotarpiu mažinti projekto kaštus, tačiau ilguoju laikotarpiu silpninti vietos gamybos bazę ir mažinti atsparumą tiekimo grandinėse. Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad ankstesni konkursų rezultatai nebūtinai atspindi dabartinę rinkos situaciją, nes maržos dalyje segmentų yra sumažėjusios iki minimumo.

    „Gaz-System“ tvirtina, kad didžioji dalis jos užsakymų istoriškai atitekdavo Lenkijos įmonėms, o kainos kriterijus, ypač perkant standartizuotus plieninius vamzdžius, esą yra pateisinamas, jei visi tiekėjai atitinka vienodus kokybės reikalavimus pagal Europos standartus ir ISO. Bendrovės pozicija grindžiama tuo, kad esant aukštiems ir vienodiems techniniams reikalavimams, kaina tampa objektyviausiu lyginimo matu.

    Ką reiškia paskelbtas planas tiekėjams?

    Rinkos dalyviams iš anksto skelbiamas pirkimų planas paprastai reiškia aiškesnę projektų laiko juostą, galimybę anksčiau rezervuoti žaliavas, suplanuoti gamybą ir darbuotojų apkrovas. Tokia praktika taip pat gali didinti konkurenciją, nes į konkursus paprasčiau įsijungia ne tik didieji rangovai, bet ir mažesni specializuoti tiekėjai, kurie be išankstinės informacijos dažnai nespėja pasiruošti.

    Vis dėlto vien skaidrumo priemonių dažnai nepakanka, jei ginčas sukasi apie tai, kokią reikšmę vertinime turi turėti kokybės, patikimumo, pristatymo terminų, tiekimo rizikos ir vietos pramonės stiprinimo kriterijai. Todėl „Gaz-System“ paskelbtas sąrašas gali tapti ne tik praktiniu įrankiu rinkai, bet ir nauju atskaitos tašku diskusijai, kaip strategiškai svarbiuose energetikos pirkimuose turėtų veikti local content principas.