Tag: Plieno pramonė

  • Lenkijos plieno grupė „Cognor“ vis dar nuostolinga, bet praradimai per metus smuko kelis kartus

    Lenkijos plieno pramonės grupė „Cognor“ po devynių 2026 metų mėnesių išliko nuostolinga, tačiau jos rezultatas gerokai pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kaip rodo bendrovės periodinė ataskaita, didesnės pardavimo pajamos leido reikšmingai sumažinti konsoliduotą grynąjį nuostolį.

    Per tris šių metų ketvirčius grupės pardavimų pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. zlotų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jos sudarė kiek daugiau nei 1,6 mlrd. zlotų.

    Grynasis nuostolis per devynis mėnesius sumažėjo iki 3,8 mln. zlotų, kai prieš metus siekė beveik 52,9 mln. zlotų. Tai reiškia, kad „Cognor“ nuostoliai, nors ir neišnyko, tapo nepalyginamai mažesni.

    Prognozė 2026 metams – ryškesnis pagerėjimas

    Bendrovė teigia išlaikanti prognozes, kad per visus 2026 metus fiksuos aiškų veiklos rezultatų pagerėjimą.

    Dar rugpjūčio pabaigoje valdybos narys ir finansų direktorius Krzysztofas Zoła kalbėjo apie sezoninį rezultatų prastėjimą trečiąjį ketvirtį, tačiau pabrėžė, kad metinis vaizdas turėtų būti geresnis nei pernai.

    Pasak jo, trečiasis ketvirtis „Cognor“ dažnai būna silpnesnis už ankstesnius, todėl tai vertinama kaip sezoninis svyravimas, o ne ilgalaikė tendencija.

    Kas vyko antrąjį ketvirtį

    Antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatai rodo, kad grupė turėjo ir aiškių augimo ženklų: pajamos didėjo 9 proc. per metus ir siekė 650 mln. zlotų.

    Tuo pat metu EBITDA šoktelėjo 135 proc. iki 50,6 mln. zlotų, o EBIT sudarė 31,2 mln. zlotų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Per antrąjį ketvirtį „Cognor“ uždirbo 6,4 mln. zlotų grynojo pelno, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 0,7 mln. zlotų nuostolio.

    Planas pritraukti lėšų iš akcijų emisijos

    Lapkričio 10 dieną „Cognor“ pranešė siekianti pritraukti iki 41,8 mln. zlotų per viešą pasiūlymą, numatant privačią naujų akcijų emisiją ir atsisakant pirmumo teisės esamiems akcininkams.

    Dėl šio žingsnio bendrovė planuoja sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

  • „Thyssenkrupp Steel“ vandenilinės plieno gamybos startą Duisburge nukėlė iki 2029 metų

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ atideda vandenilio panaudojimą plieno gamyboje: naujoji DRI (tiesioginės redukcijos) įranga Duisburge turėtų startuoti tik 2029 metais.

    Kaip rašoma publikacijoje, anksčiau buvo planuota, kad šiuo metu statoma instalacija pradės veikti gerokai anksčiau, tačiau terminai pakeisti. Kartu pripažįstama, kad pradžioje vietoje vandenilio gali būti naudojamos ir kitos dujos.

    DRI technologija laikoma vienu svarbiausių kelių mažinti anglies dioksido emisijas plieno pramonėje, nes leidžia atsisakyti dalies tradicinių aukštakrosnių procesų. Tačiau praktikoje projektų tempą lemia energijos ir žaliavų kainos bei reali „žaliojo“ vandenilio pasiūla.

    „Thyssenkrupp Steel“ sprendimas – ne pavienis atvejis: visoje Europos Sąjungoje vandenilio projektai plieno sektoriuje susiduria su brangia transformacija ir neaiškia paklausa, todėl dalis bendrovių terminus stumia į vėlesnius metus.

    Kas yra tkH2Steel projektas

    Naujasis „Thyssenkrupp Steel“ projektas tkH2Steel statomas Duisburge, o statybos, kaip nurodoma tekste, pradėtos 2024 metais. Įmonė teigia, kad darbai statybvietėje vyksta, jau atlikta dalis betonavimo ir armavimo darbų pagrindinėms konstrukcijoms.

    Projektu siekiama palaipsniui pereiti nuo tradicinės gamybos prie tiesioginės redukcijos, kuri teoriškai gali būti maitinama vandeniliu. Skaičiuojama, kad toks perėjimas leistų sumažinti CO2 emisijas apie 3,5 mln. tonų per metus.

    Vandenilis ar gamtinės dujos: kaip veiks DRI

    Bendrovė pabrėžia, kad įranga techniškai pritaikyta skirtingiems kuro variantams – gali naudoti gamtines dujas, vandenilį arba jų mišinį. Tai reiškia, kad startas įmanomas ir be pilno perėjimo prie vandenilio.

    Tekste akcentuojama, kad net vien gamtinių dujų panaudojimas šiame procese leistų sumažinti CO2 emisijas daugiau nei perpus, lyginant su gamyba aukštakrosnėse. Vandenilis įvardijamas kaip pagrindinis ilgalaikis tikslas, bet jo dalis būtų didinama priklausomai nuo prieinamumo ir ekonominio pagrįstumo.

    „Tikslas nesikeičia: palaipsniui didinti vandenilio dalį – priklausomai nuo prieinamumo, ekonominio atsiperkamumo ir klientų paklausos“, – teigiama bendrovės komunikacijoje.

    ES plieno pramonėje vandenilio planai lėtėja

    „Thyssenkrupp Steel“ atidėjimas pristatomas kaip dar vienas signalas, kad vandenilio projektai Europos plieno pramonėje stringa. Pastaraisiais metais panašius sprendimus priėmė ir kitos sektoriaus įmonės.

    Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ buvo atsitraukusi nuo dalies planų ir atsisakiusi numatyto valstybės finansavimo, argumentuodama, kad net ir su parama verslo logika tokiai transformacijai šiuo metu nėra pakankamai tvirta. Taip pat minima, kad projektus atidėjo ir kiti gamintojai, tarp jų – „Salzgitter“ bei „Tata Steel“.

    Tuo metu kai kurios bendrovės, tokios kaip Švedijos SSAB ar Austrijos „Voestalpine“, dar tęsia darbus, tačiau jie apibūdinami kaip demonstraciniai ar pilotiniai. Tekste pabrėžiama, kad jų pranašumu gali tapti geresnė prieiga prie pigesnės „žalios“ energijos.

    Bendra kryptis rodo, kad pramoninio masto plieno gamybos, plačiai paremtos vandeniliu, Europa realistiškiau gali tikėtis tik kitame dešimtmetyje.

  • Lenkijos plieno sektorius muša pavojaus varpais: kasdien bankrutuoja įmonės, kaltina importą iš Kinijos

    Lenkijos plieno pramonės atstovai įspėja, kad šalies įmonės vis dažniau neišsilaiko rinkoje, o bankrotai fiksuojami praktiškai kasdien. Pasak sektoriaus atstovų, problema jau seniai nebeapsiriboja vien didžiosiomis gamyklomis – smūgį pirmiausia patiria mažesnės įmonės.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, cituodamas Piotrą Sikorskį – Lenkijos plieno platintojų ir perdirbėjų sąjungos (PUDS) prezidentą. Jis teigia nuolat sulaukiantis informacijos apie žlungančias bendroves įvairiuose ekonomikos segmentuose.

    P. Sikorskio vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – didelis komponentų ir jau pagamintų gaminių, kuriuose daug plieno, importas iš Azijos, ypač Kinijos. Jo teigimu, viešojoje erdvėje nepakankamai įvertinamas šio proceso mastas ir tai, kaip jis veikia vietos tiekėjus.

    Tuo pat metu Europos Sąjungoje ir Lenkijoje vyksta teisėkūros darbai, kuriais siekiama palengvinti padėtį energijai imlioms pramonės šakoms. Tačiau sektoriaus atstovai akcentuoja, kad kasdienėje rinkoje kova dėl išlikimo vyksta jau dabar, o kai kurios apsaugos priemonės, jų manymu, veikia nepakankamai.

    ES priemonės: nuo ETS iki CISAF

    Tekste pabrėžiama, kad Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl su pramone susijusių klimato politikos taisyklių – tarp jų ir dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) aspektų. Europos Parlamentas yra priėmęs pozicijas, susijusias su didesniu nemokamų CO2 emisijų leidimų kiekiu pramonei.

    Lenkijoje tuo pačiu metu svarstomi sprendimai, kaip įgyvendinti ES „Clean Industrial Deal State Aid Framework“ (CISAF) nuostatas. Kaip nurodoma, viena pagrindinių ašių – parama energijai imlioms įmonėms iki 2030 metų, dėl kurios šalies parlamente vyksta atitinkami procesai.

    Vis dėlto plieno sektorius atkreipia dėmesį, kad net ir turint paramos instrumentų, finansinių galimybių didinti pagalbą gali būti ribota. Tekste pateikiamas palyginimas su Vokietijos taikomomis subsidijomis energijos kainoms mažinti, kurios, sektoriaus požiūriu, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas.

    „Lengvai perdirbti“ gaminiai, kurių apsauga nepasiekia

    P. Sikorskis kelia klausimą, kodėl ES rinka saugoma nuo dempinguojamos plieno produkcijos, tačiau apsaugos mechanizmai ne visada apima atvejus, kai plienas į ES patenka jau kaip šiek tiek perdirbtas komponentas. Jo teigimu, būtent tokie produktai gali apeiti dalį barjerų.

    Kaip pavyzdys minimas ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) ir kitos apsaugos priemonės. Sektoriaus atstovų nuomone, vien CBAM plėtra į vadinamąjį „downstream“ – perdirbimo ir gaminių grandinę – yra teisinga kryptis, bet gali būti nepakankama, jei galutiniame produkte mokesčio dalis išliks maža.

    Jo vertinimu, tuomet gali prireikti papildomų sprendimų, pavyzdžiui, kvotų platesniam plieno gaminių spektrui. Tekste užsimenama, kad tai galėtų paliesti ir kasdienius gaminius, tokius kaip smulkūs tvirtinimo elementai.

    Dar vienas klausimas – konkurencija eksporto rinkose

    PUDS vadovas taip pat akcentuoja eksporto problemą: ES įmonės, kurios patiria CO2 kaštus, už ES ribų konkuruoja su gamintojais iš valstybių, kuriose tokio finansinio krūvio nėra. Pasak jo, diskusijos šia tema tęsiasi ilgai, tačiau aiškaus sprendimo dar nėra.

    Tekste kritiškai vertinamas ir sprendimų priėmimo tempas kuriant ES pramonės skatinimo priemones, įskaitant „Industrial Accelerator Act“. Sektorius ragina veikti greičiau, nes priešingu atveju rizika prarasti dalį vietos gamybos ir tiekimo grandinių tik didės.

  • Plieno profilių gamintoja MFO per 2026 metų 9 mėn. uždirbo 11,5 mln. zl: pajamos augo 10,3 proc.

    Lenkijos plieno profilių gamintoja MFO paskelbė preliminarius 2026 metų trijų ketvirčių rezultatus: bendrovės grynasis pelnas siekė 11,5 mln. zlotų.

    Kaip skelbiama įmonės pateiktuose duomenyse, tai yra 4,41 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, o lyginant su bazine reikšme (trejų pastarųjų metų to paties laikotarpio vidurkiu) – net 209,63 proc. daugiau.

    Per 2026 metų devynis mėnesius MFO pajamos sudarė 571,1 mln. zlotų. Bendrovė nurodo, kad tai 10,31 proc. augimas, palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, ir 21,01 proc. daugiau nei bazinė reikšmė.

    Veiklos pelnas (EBIT) per tris 2026 metų ketvirčius siekė 17,6 mln. zlotų. Tai 1,40 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 66,68 proc. daugiau už bazinę reikšmę.

    Kada bus paskelbti galutiniai skaičiai

    MFO valdyba pabrėžia, kad šiuo metu pateikti finansiniai duomenys yra preliminarūs. Galutiniai rezultatai turi būti paviešinti 2026 metų lapkričio 19 dieną.

    Bendrovė nenurodo papildomų detalių apie tai, kas lėmė atskirų rodiklių pokyčius, tačiau pateikia palyginimus su praėjusiais metais ir kelių metų vidurkiu.

    Ką gamina MFO

    MFO – Lenkijos plieno profilių gamintoja. Tokie profiliai naudojami, pavyzdžiui, langų gamyboje, fotovoltinių įrenginių konstrukcijose ar baldų pramonėje.

    Įmonės būstinė yra Kožuszki Parcel vietovėje Mazovijos vaivadijoje.

  • Plieno sektoriaus „Bowim“ po nuostolio uždirbo 16,5 mln zl pelno, bet rinka išlieka silpna

    Lenkijos plieno pramonės bendrovė „Bowim“ per tris 2026 metų ketvirčius uždirbo 16,5 mln. zl grynojo pelno, nors prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo nuostolį.

    Bendrovės valdyba pristatė preliminarius, dar įvertinimo stadijoje esančius 2026 metų trijų ketvirčių finansinius rezultatus, kuriuos cituoja portalas „WNP“.

    Įmonė skelbia, kad jos atskirosios (vienetinės) grynosios pajamos per šį laikotarpį siekė 1,28 mlrd. zl. Tai 24,9 mln. zl mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

    Nors bendras rezultatas pagerėjo, pati „Bowim“ pabrėžia, kad vien trečiąjį 2026 metų ketvirtį ekonominė konjunktūra rinkose, kuriose ji dirba, išliko susilpnėjusi.

    Pelną padėjo išauginti kainų stabilizacija

    „Bowim“ nurodo, kad per tris 2026 metų ketvirčius jos veiklos pelnas siekė 32,9 mln. zl – tai 32,1 mln. zl daugiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas, bendrovės vertinimu, išaugo 29,5 mln. zl ir pasiekė 16,5 mln. zl.

    Pasak įmonės, rezultatams teigiamą įtaką turėjo plieno gaminių kainų stabilizacija po ankstesnės rinkos korekcijos, taip pat optimizavimo veiksmai pirkimų ir veiklos sąnaudų srityse, padėję palaikyti pelningumą ir maržas.

    „Bowim“ taip pat atkreipia dėmesį į reguliacinius pokyčius Europos Sąjungos plieno rinkoje, įskaitant nuo 2026 metų sausio 1 dienos įdiegtą CBAM mechanizmą ir nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojusias naujas apsaugos priemones, ribojančias pigų, be muito įvežamą plieną.

    Trečiąjį ketvirtį paklausą slopino statybos

    Bendrovė teigia, kad trečiąjį ketvirtį rinkos sąlygos buvo prastesnės pirmiausia dėl sumažėjusio plieno gaminių vartojimo statybų sektoriuje.

    Be to, „Bowim“ pažymi, kad kituose plieną naudojančiuose sektoriuose paklausa atsigavo lėčiau, nei tikėtasi.

    Įmonės aplinka, jos vertinimu, išliko permaininga ir dėl energijos sąnaudų, valiutų kursų (ypač euro ir zloto santykio) bei geopolitinių rizikų.

    „Bowim“ mano, kad laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir ES taikomos taisyklės bei prekybinės sąlygos, skirtos kovoti su nesąžiningomis prekybos praktikomis, gali prisidėti prie pardavimų apimčių ir kainų stabilizacijos.

    Bendrovė dar neturi preliminarių konsoliduotų trijų 2026 metų ketvirčių rezultatų.

  • JSW Koks ateitis: ministerija ramina dėl uždarymų, bet spaudžia kainos ir vėluojančios investicijos

    Lenkijos valstybės turto ministerija teigia, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl kurios nors JSW Koks gamyklos likvidavimo. Seime kalbėjusi viceministrė Eliza Zeidler pabrėžė, kad įmonės veiklą lems ne tik finansinė logika, bet ir energetinio bei karinio saugumo argumentai.

    Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant politiniam ir profesinių sąjungų spaudimui, nes įmonė susiduria su prastesne rinkos konjunktūra. JSW Koks yra Jastrzębska Spółka Węglowa grupės dalis, o jos gaminama produkcija svarbi plieno pramonei ir su ja susijusioms tiekimo grandinėms.

    Ministerijos teigimu, vienas didžiausių smūgių bendrovei buvo ryškus koksavimo anglies produktų rinkos atvėsimas ir kainų kritimas. Pasak viceministrės, tai blogina santykį tarp koksui parduoti gaunamų pajamų ir koksuojamosios anglies sąnaudų, o tai tiesiogiai atsiliepia veiklos rentabilumui.

    Kita problema, kurią akcentavo ministerija, yra užsitęsusios ir pabrangusios investicijos. Tarp svarbiausių projektų minėta ketvirtosios baterijos modernizacija Koksownia Przyjaźń gamykloje, kuri turėjo būti užbaigta anksčiau, tačiau darbai užtruko, o biudžetas išaugo.

    Taip pat nurodyta, kad laike pasislinko ir brango kitas reikšmingas projektas, susijęs su Radlino kogeneraciniu objektu. Dėl to, anot ministerijos, didėja finansinė našta ir sunkėja kasdienės veiklos planavimas, ypač kai rinkos kainos išlieka nepastovios.

    Seime skambėjo ir pastaba, kad ankstesni įsipareigojimai dėl ilgalaikių darbo vietų garantijų sumažino manevro laisvę kaštus reguliuoti per darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Tai, pasak viceministrės, apsunkina restruktūrizavimo priemonių pasirinkimą, kai pajamų spaudimas didėja.

    Ministerija priminė, kad visoje JSW grupėje įgyvendinamas 2026–2035 metų pertvarkos planas. Jo esmė yra sutvarkyti turto portfelį ir užtikrinti operacinį stabilumą, didžiausią dėmesį skiriant efektyviausiai veikiančių padalinių darbo tęstinumui.

    Strateginė reikšmė plieno grandinei

    Kalbėdama apie Koksownia Przyjaźń, viceministrė pabrėžė, kad tai didžiausias JSW Koks padalinys, o jo modernizavimo projektas laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų koksavimo sektoriaus atnaujinimų Europoje. Ministerijos vertinimu, nuo šio projekto sėkmės priklauso ir visos grupės gamybinis pajėgumas.

    Viceministrė informavo, kad į modernizuojamą bateriją jau buvo pradėta tiekti anglies mišinį, o gamyba palaipsniui didinama. Teigta, kad atskiromis darbo pamainomis jau pasiekiami rodikliai, artimi maksimaliems pajėgumams.

    Pasak ministerijos, neseniai buvo gautas statybos priežiūros institucijų leidimas naudoti bateriją su lydinčia infrastruktūra, o iki metų pabaigos planuojami paskutiniai darbų priėmimai. Tai turėtų padėti stabilizuoti gamybą ir sumažinti dalį neapibrėžtumo.

    Viceministrė akcentavo, kad aukštakrosnių koksas yra bazinė žaliava tradiciniams plieno gamybos procesams. Jos teigimu, be patikimų kokso tiekimų sunku užtikrinti nenutrūkstamą metalurgijos darbą, o plieno stoka tiesiogiai paliestų infrastruktūros, energetikos ir gynybos pramonės projektus.

    Ką rodo veiklos skaičiai

    JSW Koks veikia trijose vietovėse ir valdo tris koksavimo gamyklas: Przyjaźń Dombrovoje Gurničoje, Radlin Radline ir Jadwiga Zabžėje. Bendrovėje dirba apie 2 400 darbuotojų, todėl bet kokie sprendimai dėl gamyklų ateities turėtų reikšmingą socialinį poveikį regione.

    JSW grupės duomenys rodo, kad vieną ketvirtį kokso gamyba buvo sumažėjusi, o tai paprastai kelia vieneto sąnaudas. Ministerijos išsakytas signalas, kad sprendimų dėl uždarymų nėra, rinkai ir darbuotojams yra svarbus, tačiau finansinis spaudimas dėl kainų ir investicijų vėlavimo išlieka.

    Ministerija taip pat nurodė, kad vyksta susitikimai su pramonės atstovais Silezijoje, kuriuose aptariamos sektoriaus perspektyvos. Tuo pat metu profesinės sąjungos ragina valdžią svarstyti paramos priemones koksavimo sektoriui, argumentuodamos, kad problema jau peržengia vienos įmonės lygį.

    Pačios JSW Koks vadovybė viešai pripažino sudėtingą ekonominę padėtį ir ją siejo su nepalankiomis rinkos sąlygomis. Įmonė teigia įgyvendinanti grupės pertvarkos plano kryptis ir darbuotojams reguliariai teikianti informaciją apie svarbiausius sprendimus.

  • Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Pagalbos paketas plienui ir automobiliams

    Kanada pristatė maždaug 5,7 mlrd. eurų vertės planą, skirtą sušvelninti JAV muitų poveikį plieno ir automobilių pramonei. Apie sprendimą paskelbta didėjant įtampai prekybos santykiuose su Vašingtonu ir ryškėjant pasekmėms gamintojams.

    Premjeras Markas Carney planą pristatė kartu su Ontarijo premjeru Dougu Fordu. Pasak jų, tikslas yra apsaugoti investicijas, darbo vietas ir pramonės konkurencingumą, kai tarpinės žaliavos ir komponentai brangsta dėl tarifų.

    Pagal paskelbtą struktūrą, apie 3,4 mlrd. eurų per penkerius metus numatyta plieno sektoriui, dar apie 1,65 mlrd. eurų – automobilių gamintojams. Iš automobilių sektoriui skiriamos sumos apie 1 mlrd. eurų sudarytų federalinis finansavimas iš Otavos.

    Atleidimai ir smūgis prekybai

    Sprendimas paskelbtas tą pačią dieną, kai JAV valdoma bendrovė „Cleveland-Cliffs“ patvirtino atleidimus gamykloje Hamiltone, Ontarijuje. Šis žingsnis tapo dar vienu ženklu, kad tarifų karai greitai persikelia iš politinių pareiškimų į realias įmonių sąnaudas.

    Kanados vyriausybė pabrėžia, kad tarifai ypač skausmingi integruotoms Šiaurės Amerikos tiekimo grandinėms. Automobilių pramonėje dalys ir mazgai dažnai kelis kartus kerta sieną, todėl net ir riboti muitai gali sukelti grandininį kainų kilimą.

    „JAV tarifai apvertė prekybos susitarimą, kuris gyvavo dešimtmečius“, – sakė Markas Carney.

    Premjeras teigė, kad muitai didina kainas JAV vartotojams ir kartu silpnina abiejų šalių pramonės konkurencingumą. Jo vertinimu, kai brangsta gamyba, mažėja pasirinkimas namų ūkiams abiejose sienos pusėse.

    Derybos stringa, o santykiai keičiasi

    M. Carney nurodė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjęsis ilgai, aptarta prekyba, Iranas ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto proveržio nepasiekta, o Kanada kartoja esanti pasirengusi grįžti prie derybų, jei bus sąlygos.

    Kanados pusė primena, kad ankstesnis derybų etapas žlugo, kai buvo įvesti 50 proc. tarifai daliai kanadietiškų prekių, kurių bendra vertė siekė apie 18,4 mlrd. eurų. Otava tuomet atsakė atsakomosiomis priemonėmis, dar labiau pakurstydama konfliktą.

    „Kad ir kas nutiktų per vidurio kadencijos rinkimus, mes nebegrįšime į tai, kas buvo“, – sakė Dougas Fordas.

    Kanados valdžia kartu signalizuoja apie platesnę strateginę kryptį: mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. M. Carney iškėlė tikslą per dešimtmetį padvigubinti eksportą į ne JAV rinkas, pripažindamas, kad Vašingtono prioritetai dėl integruotos automobilių pramonės gali būti pasikeitę.

    Diplomatinė įtampa dėl rinkimų

    Įtampą dar padidino JAV ambasados pareiškimas, kuriame Kanados politikai apkaltinti bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Paminėta pramonės ministrė Mélanie Joly ir D. Fordas, aptarinėję atsakomųjų tarifų kryptis bei viešos komunikacijos kampanijas.

    Kanados lyderiai kaltinimus atmetė, o nepriklausomi komentatoriai suabejojo prielaida, kad Otava galėtų realiai pakeisti JAV rinkimų rezultatą. Tuo pat metu ekonomistai pabrėžia, kad tokie ginčai kelia riziką investicijoms, nes įmonėms svarbiausia prognozuojamos taisyklės ir stabilūs kaštai.

  • „Commercial Metals Company“ pardavimai augo, bet Zaverčės plieno gamyklos EBITDA smuko: kas nulėmė?

    JAV bendrovė „Commercial Metals Company“ (CMC), valdanti ir plieno gamyklą Zaverčėje, paskelbė ketvirtojo 2026 finansinių metų ketvirčio rezultatus. Pardavimai pasiekė apie 2,5 mlrd. eurų, o konsoliduota EBITDA, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo iki maždaug 365 mln. eurų.

    CMC nurodo, kad bendra EBITDA marža kilo iki 14,8 proc. Bendrovės teigimu, tam įtakos turėjo geresnės metalo produktų maržos ir didesnę pridėtinę vertę kuriantis segmentų portfelis, įskaitant aukštesnės maržos sprendimus.

    Kas tempė rezultatus į viršų?

    Didžiausią teigiamą impulsą, pasak įmonės, suteikė Šiaurės Amerikos plieno grupė: augo apimtys ir gerėjo kainodara. CMC vadovybė akcentuoja, kad paklausa išlieka palanki, o užsakymų portfelis yra arti rekordinių lygių, nors būsto statybų segmentas demonstravo silpnumo ženklus.

    „Mūsų bazinė EBITDA ketvirtąjį ketvirtį rodė tvirtą metinį augimą. Nors paklausos sąlygos iš esmės išlieka palankios, silpnesnis būsto sektorius paveikė kai kurių padalinių rezultatus“, – sakė CMC prezidentas ir generalinis direktorius Peteris Mattas.

    CMC taip pat pranešė apie maždaug 197 mln. eurų grynąjį pelną per ketvirtį. Pakoreguotas pelnas buvo dar didesnis, o bendrovė dalį skirtumų aiškina ir efektyvesniu mokesčių tarifu.

    Zaverčė: pardavimai augo, EBITDA krito

    Europos plieno grupė, apimanti Zaverčės gamyklą, per ketvirtį pardavimus padidino iki maždaug 261 mln. eurų. Parduotų kiekių dinamika buvo beveik stabili, tačiau įmonė pažymi, kad mažesnius armatūros pardavimus kompensavo stipresni prekybinių strypų ir vielos ruošinių rezultatai.

    Vis dėlto pakoreguota EBITDA regione sumažėjo iki maždaug 14 mln. eurų. CMC aiškina, kad metinis palyginimas išsikraipo, nes ankstesniais metais buvo užfiksuota maždaug 28 mln. eurų kompensacija už aukštas energijos kainas, o šįkart tokios kompensacijos ketvirtyje nebuvo.

    Bendrovė nurodo, kad kompensavimo mechanizmas turėtų grįžti artimiausiame naujų finansinių metų ketvirtyje. Tokie veiksniai, kaip energijos kainų šuoliai, Europos metalurgijoje išlieka kritiški, nes elektros ir dujų sąnaudos tiesiogiai veikia konkurencingumą bei eksporto galimybes.

    ES prekybos taisyklės: CBAM ir TRQ efektas

    CMC komentare dėmesys skiriamas ir Europos Sąjungos reguliavimui: anglies dioksido korekciniam mechanizmui pasienyje CBAM bei tarifinių kvotų režimui TRQ. Įmonė teigia, kad šios priemonės turėtų kurti konstruktyvesnę aplinką vietos gamintojams, nes importui iš trečiųjų šalių taikomi griežtesni reikalavimai ir ribojimai.

    CMC vertinimu, kartu su palaipsniui gerėjančiomis galutinės paklausos tendencijomis tai stiprina lūkesčius sugrįžti į vadinamuosius ciklo vidurio efektyvumo lygius. Praktikoje tai reikštų stabilesnes maržas, jei energijos kaštų šokai būtų amortizuojami, o importo spaudimas vidaus rinkoje mažėtų.

    Per visus 2026 finansinius metus CMC veikla Lenkijoje pajamas didino iki maždaug 946 mln. eurų, tačiau pakoreguota EBITDA sumažėjo iki maždaug 55 mln. eurų. EBITDA marža atitinkamai traukėsi iki 5,9 proc., o bendrovė tai iš esmės sieja su kompensacijų už energijos kainas nebuvimu.

  • JSW Koks ant ribos: „Solidarumas“ prašo skubios Vyriausybės intervencijos dėl darbo vietų

    Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ įspėja, kad bendrovė „JSW Koks“ atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje: prastėja finansiniai rodikliai, kyla problemų palaikant einamąją gamybą, o rizika darbo vietoms, anot profsąjungų, didėja.

    Regiono Śląsko-Dąbrowskiego „Solidarumo“ vadovybė kreipėsi į valstybės turto ministrą Wojciechą Balczuną, ragindama nedelsiant įsikišti ir imtis sprendimų dėl įmonės valdymo bei viso koksavimo sektoriaus stabilizavimo.

    Profsąjungų teigimu, „JSW Koks“ jau ne vieną mėnesį susiduria su likvidumo įtampa, o tai, jų vertinimu, gali tiesiogiai paveikti įmonės gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą koksavimo procesą ir vykdyti įsipareigojimus rinkai.

    „Ryžtingų sprendimų stoka gali sukelti negrįžtamų ekonominių ir socialinių nuostolių, kuriuos pajus ne tik darbuotojai ir jų šeimos, bet ir visas pramonės aplinkos ekosistemų tinklas“, – sakė profesinės sąjungos atstovai.

    Spaudimas gelbėti koksavimo sektorių

    „Solidarumas“ siūlo skubiai parengti sisteminę paramos programą visam koksavimo sektoriui. Profsąjungų požiūriu, tokia programa turėtų užtikrinti įmonėms apyvartinių lėšų stabilumą, finansinį atsparumą ir investicijas, reikalingas saugai bei įrangos patikimumui palaikyti.

    Koksas yra svarbi žaliava metalurgijai, ypač aukštakrosnių technologijoms, todėl tiekimo sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių plieno gamybos grandinei. Profsąjungos pabrėžia, kad šis klausimas, jų vertinimu, susijęs ne vien su vienos įmonės balansu, bet ir su pramonės saugumu.

    Taip pat keliama importo iš ne Europos Sąjungos šalių tema. „Solidarumas“ ragina Lenkijos valdžią aktyviau siekti sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, kad rinka būtų apsaugota nuo, profsąjungų vertinimu, perteklinio kokso importo, kuris vietos gamintojams kelia kainų ir konkurencingumo spaudimą.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Europos Sąjungoje veikiančios koksavimo įmonės patiria papildomas su klimato ir energetikos politika susijusias sąnaudas, todėl konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, anot jų, tampa vis sudėtingiau.

    Kritika valdymui ir taupymo priemonėms

    Kreipimesi kritikuojamas ir „JSW Koks“ valdymas. Dalis atsakomybės dėl dabartinės situacijos, profsąjungų teigimu, tenka bendrovės vadovybei, o ypač laikinai pareigas einančiam vadovui Jacekui Albrechtui.

    „Solidarumas“ tvirtina, kad nuo 2025 metų gruodžio, kai pasikeitė vadovybė, nebuvo pateiktas aiškus krizinio laikotarpio planas ar nuosekli strategija, suteikianti darbuotojams daugiau apibrėžtumo. Taip pat teigiama, jog dialogas su socialiniais partneriais esą nėra pakankamai konstruktyvus.

    Profsąjunga taip pat atkreipia dėmesį į taupymo priemones, kurios, jų vertinimu, labiausiai palietė darbuotojus. Skelbiama apie sumažintas pamainų sudėtis, mažintas išmokas ir situacijas, kai dalies darbuotojų pajamos priartėjo prie minimalios algos lygio.

    Anot darbuotojų atstovų, problemos esą matomos ir kasdienėje veikloje: gali trūkti lėšų einamiesiems remontams bei įrangos priežiūrai. Profsąjunga perspėja, kad tai yra ne tik gamybos tęstinumo, bet ir darbuotojų saugos klausimas.

    „Negalima leisti, kad dėl netinkamo įmonės valdymo kiltų reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sakė profsąjungos atstovai.

    „JSW Koks“ yra „Jastrzębska Spółka Węglowa“ grupės dalis ir, viešai skelbiamais duomenimis, iš viso įdarbina apie 2 400 žmonių. Bendrovę sudaro trys koksavimo gamyklos: Przyjaźń Dąbrowoje Górniczoje, Radlin ir Jadwiga Zabrzėje.

    Skelbiama, kad 2024 metais „JSW Koks“ pagamino apie 3 mln. tonų kokso, o tam sunaudojo daugiau kaip 5 mln. tonų koksinės anglies, išgaunamos „Jastrzębska Spółka Węglowa“ kasyklose. Profsąjungų vertinimu, būtent todėl sprendimai dėl įmonės stabilizavimo gali turėti reikšmę platesnei pramonės grandinei.

  • „ArcelorMittal Poland“ Dombrovos Gurničoje diegs naują dulkių filtravimo sistemą: investuos 13 mln. eurų

    „ArcelorMittal Poland“ paskelbė 2026 metais pradedanti Dombrovos Gurničojės plieno gamyklos aglomeravimo cecho dulkių surinkimo ir valymo sistemos modernizaciją. Įmonė nurodo, kad investicija sieks beveik 13 mln. eurų, o pagrindinis tikslas – mažinti kietųjų dalelių emisijas ir gerinti darbo sąlygas.

    Modernizacija bus orientuota į aglomerato rūšiavimo zoną ir aglomeravimo konvejerių iškrovimo dalį, taip pat į vietas prie dulkių ir kalkių laikymo silosų. Šiose gamybos grandyse susidaro daug smulkių dalelių, todėl efektyvus oro filtravimas tampa ir aplinkosaugos, ir darbuotojų saugos klausimu.

    Kas bus keičiama gamykloje

    Įmonė planuoja esamą elektrofiltrą aglomerato rūšiavimo ceche pakeisti nauju rankoviniu filtru, kuris turėtų valyti orą visame pastate. Taip pat numatyta atnaujinti dulkių nutraukimo vamzdynus cecho viduje, kad surinkimas būtų efektyvesnis skirtinguose taršos taškuose.

    Be to, prie dulkių ir kalkių silosų ketinama sumontuoti keturis naujus kompaktiškus rankovinius filtrus. Tokie sprendimai įprastai diegiami ten, kur svarbu suvaldyti lokalią taršą prie sandėliavimo ir iškrovimo įrangos.

    „Rūšiavimo zonoje esamą elektrofiltrą pakeisime nauju rankoviniu filtru, kuris valys orą visame pastate“, – sakė projekto vadovas Jarosławas Kuna.

    Kodėl filtrų galia čia svarbi

    Projekte akcentuojama filtravimo sistemos apimtis: numatomas apie 400 000 kubinių metrų per valandą oro srautas. Pasak įmonės atstovų, tokio pajėgumo įrenginys savo dydžiu prilygsta mažam namui ir leidžia sparčiai atnaujinti orą didelėse pramoninėse patalpose.

    Tokios investicijos atitinka platesnę Europos pramonės kryptį, kai modernizuojant senesnius cechus pirmiausia siekiama sumažinti dalelių emisijas ir sustiprinti dulkių kontrolę ten, kur darbuotojai dirba arčiausiai taršos šaltinių.

    Terminas ir kitos investicijos

    „ArcelorMittal Poland“ skelbia, kad modernizacija turėtų būti baigta 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol gamykloje numatomi darbai turi būti suderinti su aglomeravimo cecho veiklos ciklais, kad būtų išvengta ilgesnių stabdymų.

    Įmonė taip pat primena, kad Dombrovos Gurničojės padalinyje jau vyksta dviejų aglomeravimo juostų modernizacija, kurios vertė apie 1,5 mln. eurų. Neseniai čia pradėjo veikti ir nauja vagonų koksui išversti dulkių surinkimo sistema, į kurią investuota apie 8 mln. eurų.

    „ArcelorMittal Poland“ yra didžiausia plieno gamintoja Lenkijoje: valdo gamyklas Chorzove, Dombrovos Gurničojėje, Krokuvoje, Sosnovce ir Šventochlovicuose, taip pat Zdziešovicų koksochemijos įmones. Bendrovė nurodo, kad joje dirba beveik 9 000 žmonių, o produkcija tiekiama statybų, buitinės technikos ir transporto sektoriams.