CP v2

Tag: PLLuM

  • Kokius DI sprendimus naudoja valdininkai: iki 2027 metų žadamas viešas registras ir aiškios žymos

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija žada iki 2027 metų lapkričio mėnesio paskelbti viešą sąrašą, kokie dirbtinio intelekto sprendimai naudojami viešajame sektoriuje. Pasak viceministro Dariuszo Standerskio, prieš tai planuojamos konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų sutarta dėl registro apimties.

    Iniciatyva siejama su pilietinės kontrolės organizacijos Watchdog Polska raginimais didinti skaidrumą. Organizacija akcentuoja, kad gyventojai turi teisę žinoti, ar DI dalyvavo rengiant dokumentą, analizę, rekomendaciją ar sprendimą, susijusį su jų byla.

    Kas atsirastų registre?

    Ministerija svarsto, kad registras galėtų apsiriboti vien sistemų pavadinimais, tačiau neatmetama ir išsamesnė forma. Joje būtų nurodoma, kokia sprendimo versija naudojama, kokiu mastu ji taikoma ir kokioms funkcijoms konkrečioje institucijoje pasitelkiamas DI.

    Watchdog Polska siūlo, kad registre būtų fiksuojami visi atvejai, kai DI daro įtaką administracinei procedūrai. Tai apimtų situacijas, kai sistema analizuoja duomenis, rūšiuoja informaciją, rekomenduoja sprendimus, atlieka pirminę atranką, nustato prioritetus ar vertina riziką.

    Organizacija taip pat ragina įtvirtinti nuostatą, kad neatskleistas DI naudojimas sprendimų priėmimo procese būtų laikomas neteisėtu. Tokia taisyklė, jų teigimu, užkirstų kelią „nematomam“ automatizuotam vertinimui, kurio piliečiai negalėtų patikrinti.

    Žymėjimas dokumentuose ir atsakomybė

    Vienas esminių siūlymų yra privalomas dokumentų žymėjimas, jei jų parengime dalyvavo DI. Watchdog Polska pabrėžia, kad nepakaktų bendros frazės apie pagalbą DI ar vien logotipo, nes žmogui turi būti aišku, kur konkrečiai tai atsispindi.

    „Dokumente turėtų būti aiški ir lengvai pastebima nuoroda į atitinkamą įrašą viešame DI taikymo registre“, – sakė Watchdog Polska atstovai, komentuodami savo siūlymus.

    Viceministras teigia, kad valstybės institucijos judės link aiškaus informavimo, kada ir kokiu mastu procese dalyvavo DI. Kartu pabrėžiama atsakomybės logika: už galutinį sprendimą visada atsakytų pareigūnas, pasirašęs dokumentą, o ne technologija.

    PLLuM plėtra: diegimai ir bandymai

    Viešajame sektoriuje vis dažniau minima ir Lenkijoje sukurta didžioji kalbos modelių šeima PLLuM. Skelbiama, kad pilni diegimai jau įvyko kai kuriose savivaldybėse, o atskiri sprendimai, tokie kaip virtualus tarnautojo asistentas, testuojami centrinėse institucijose.

    Ministerija nurodo, kad centralizuoto PLLuM diegimų sąrašo neveda, nes modelis platinamas atvira licencija ir gali būti įsidiegtas savarankiškai. Dėl to apie realius panaudojimo atvejus dažniausiai sužinoma iš pačių institucijų viešų pranešimų arba tiesioginio kontakto.

    Kontekstas svarbus ir dėl Europos Sąjungos DI reglamento, kuris numato rizikų vertinimą bei skaidrumo pareigas, ypač kai sistemos gali daryti įtaką žmonių teisėms. Watchdog Polska savo analizėse akcentuoja, kad praktikoje institucijoms dažnai trūksta vidinių taisyklių, aiškaus rizikos kvalifikavimo ir nuoseklaus poveikio vertinimo.

  • Lenkijoje pristatyti 11 atvirų DI modelių PLLuM: tikslas – paprastesnė biurokratų kalba

    Lenkijoje pristatyta 11 naujų atvirų didžiųjų kalbos modelių (LLM) šeima PLLuM, skirta viešajam sektoriui, verslui ir gyventojams. Projektą vystantis HIVE konsorciumas pabrėžia, kad modeliai pritaikyti darbui su administracine kalba ir procedūromis, o dalis versijų turi papildomus saugumo filtrus.

    Modeliai pateikiami trimis kryptimis: bazine, instrukcine ir dialogine. Bazinė labiau skirta bandymams ir pritaikymui konkrečioms užduotims, instrukcinė – darbui su aiškiomis užduotimis ir dokumentais, o dialoginė sureguliuota taip, kad būtų saugiau naudoti galutiniams vartotojams.

    Kam skirti modeliai?

    Pasak projekto atstovų, PLLuM orientuojamas į praktiškas situacijas, su kuriomis kasdien susiduria institucijos: nuo prašymų ir atsakymų rengimo iki informacijos paieškos teisės aktuose ar vidinėse taisyklėse. Modeliai taip pat apmokyti generuoti ir suprasti daugiau nei 20 administracinių tekstų tipų, todėl gali padėti vienodinti ir supaprastinti rašytinę komunikaciją.

    Svarbi kryptis – biurokratinės kalbos aiškinimas paprastesniais žodžiais. Tokia funkcija aktuali ne tik gyventojams, bet ir pačioms įstaigoms, nes aiškesni dokumentai mažina klaidų riziką ir trumpina konsultacijų laiką.

    „Dėjome daug pastangų, kad modeliai gebėtų paaiškinti sudėtingas administracines procedūras ir supaprastinti urėdišką kalbą“, – sakė NASK Dirbtinio intelekto saugumo tyrimų centro vadovas Szymonas Łukasikas.

    Diegimai ir darbas su dokumentais

    Kūrėjai teigia, kad PLLuM geriau pritaikytas darbui su RAG principu, kai atsakymai formuojami remiantis pateiktais šaltiniais, pavyzdžiui, teisės aktais, gairėmis ar vidiniais dokumentais. Tokia architektūra mažina tikimybę, kad modelis atsakys „iš nuojautos“, ir padeda aiškiau pagrįsti pateikiamą informaciją.

    Lenkijos skaitmeninimo ministerijos atstovai nurodė, kad artimiausi diegimai numatomi birželį Skaitmeninimo ministerijoje ir Ministro Pirmininko kanceliarijoje. Tikimasi, kad DI įrankiai pagreitins pasikartojančias užduotis ir sumažins administracinį krūvį, ypač rengiant standartinius tekstus.

    „Norime, kad tai liktų atvira visiems, be ribojimų, kurie galėtų sulėtinti diegimus“, – sakė Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski.

    Dydžiai, saugumas ir kas toliau

    PLLuM modeliai pateikiami keliais dydžiais – nuo mažesnių, tinkamesnių ribotiems skaičiavimo resursams, iki didžiausio varianto, skirto sudėtingesnėms užduotims. Mažesni ir vidutiniai modeliai turi bazines, instrukcines ir dialogines versijas, o didžiausias modelis siūlomas instrukcine ir dialogine formomis.

    Dialoginėse versijose įdiegtos papildomos apsaugos, ribojančios žalingo turinio generavimą ir atsakymus į pavojingas užklausas. Tai atitinka bendrą ES kryptį, kur DI sistemoms keliami didesni skaidrumo, saugumo ir atsakomybės reikalavimai, ypač kai jos taikomos viešajame sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, kad vien sukurti modelį neužtenka: būtina nuolat atnaujinti jo žinias ir pritaikymą, kad atsakymai neatsiliktų nuo teisės aktų bei praktikos pokyčių. Kitas planuojamas žingsnis – nacionalinis vaizdinis modelis, kurio prototipai, pasak komandos, jau testuojami.

    PLLuM šeima buvo treniruota su maždaug 7 milijonais tekstų lenkų kalba, įskaitant viešus valstybės leidinius ir licencijuotus šaltinius. Projektą koordinuoja NASK, o konsorciume taip pat dalyvauja kelios valstybės IT ir mokslo institucijos bei universitetai.