Tag: Plural

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    Ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų ir ketina šias lėšas nukreipti į vadinamąsias „frontier“ (pažangiausių sričių) technologijas Europoje. Fondo ambicija – padėti užauginti naują kartą pasaulinio masto bendrovių ir prisidėti prie didesnio Europos ekonominio savarankiškumo.

    „Plural“ teigia, kad per artimiausią dešimtmetį daugiausia dėmesio skirs sritims, kurių Europa labiausiai stokoja: energetikai, DI infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir kitoms pažangiosioms technologijoms. Kaip rašo „Tech.eu“, fondo atstovai tikisi, jog toks fokusas ilgainiui gali turėti „BVP lygio“ poveikį regionui.

    Fondo partneris Sten Tamkivi pabrėžia, kad technologiškai sudėtingoms idėjoms, ypač susijusioms su aparatine įranga, kapitalo poreikis yra nepalyginamai didesnis nei daugeliui programinės įrangos startuolių. Jo teigimu, pavyzdžiui, sintezės energetikos, hipergarsinių technologijų ar naujos lustų architektūros kūrėjams vien iki pirmųjų reikšmingų etapų gali reikėti dešimčių milijonų.

    Didžiausias 1 mlrd. eurų fondo privalumas, anot „Plural“, – galimybė investuoti reikšmingiau nuo pat pradžių ir kartu išlaikyti „parako“ vėlesniems etapams, kai sėkmingoms įmonėms prireikia didelių finansavimo raundų. Tai turėtų sumažinti spaudimą įkūrėjams nuolat ieškoti kapitalo ir leisti daugiau dėmesio skirti produkto ar technologijos kūrimui.

    Kur keliaus lėšos ir kokius sektorius renkasi fondas

    „Plural“ portfelyje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus DI, skaičiavimo pajėgumų, kvantinių technologijų srityse, taip pat energetikoje, gynyboje, gamybos automatizavime, kosmoso ir sveikatos technologijose. Tarp minimų sektorių – ir tokios sritys kaip mikrorobotika ar statybų automatizavimas.

    Fondas tikina, kad investavimo kryptis iš esmės nesikeičia – ir toliau bus remiamos ankstyvos stadijos įmonės. Skirtumas tas, kad kai kurioms technologijoms vien „sėklinio“ finansavimo nebeužtenka: norint pasiekti pirmuosius techninius rezultatus, reikia daugiau lėšų dar iki pajamų atsiradimo.

    Europos finansavimo rinka auga, bet „lubos“ vis dar juntamos

    Pasak S. Tamkivi, Europa per pastaruosius metus tapo pajėgesnė finansuoti startuolius ankstyvuose etapuose – išankstinio finansavimo (pre-seed) raundus šiandien galima kelti daugelyje miestų. Tačiau didelių, vėlyvos stadijos investicijų, kurios reikalingos norint užauginti pasaulinius lyderius, vis dar trūksta.

    Jo vertinimu, ypač sudėtinga pritraukti „drąsesnį“ kapitalą įmonėms, kurių pažanga matuojama techniniais, o ne komerciniais rodikliais. Tai būdinga tokioms sritims kaip sintezės energetika, gynybos sistemos ar naujos kartos puslaidininkiai.

    „Įkūrėjai investuoja į įkūrėjus“: kaip organizuotas „Plural“ darbas

    „Plural“ pabrėžia, kad išlaikys nedidelę, partneriais grįstą investavimo struktūrą: kiekvienas partneris per metus veda tik nedaug naujų sandorių, kad galėtų skirti daugiau laiko portfelio įmonėms. Pasak fondo, tai esą yra vienas pagrindinių jų veiklos skirtumų nuo didelių rizikos kapitalo fondų.

    Fondo komandą sudaro šeši lygiaverčiai partneriai – tarp jų yra verslininkų, kūrusių ir auginusių technologijų bendroves bei dirbusių tarptautinėse platformose. Fondas taip pat akcentuoja, kad jo partneriai patys investuoja asmenines lėšas į sandorius, kuriems vadovauja.

    „Plural“ tikslas – prisidėti prie Europos strateginio atsparumo srityse, kuriose žemynas ilgą laiką buvo labiau technologijų pirkėjas nei kūrėjas. Fondo atstovų teigimu, jei pažangiosios technologijos gaus pakankamai kapitalo, Europa turės daugiau galimybių kurti savus sprendimus energetikos, gynybos ar puslaidininkių srityse.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    Londone įsikūręs ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų – didžiausią kapitalo sumą per visą savo istoriją.

    Apie šį raundą praneša portalas „EU-Startups“. Naujasis fondas skirtas vadinamiesiems „frontier“ (pažangiausių technologijų) kūrėjams, kurių ambicijos – nuo branduolinės sintezės iki kosmoso ir gynybos technologijų.

    „Plural“ teigia, kad prieš kelerius metus Europoje tokios kryptys daugeliui investuotojų atrodė pernelyg rizikingos, tačiau situacija keičiasi: technologijų įkūrėjai, imantys spręsti sudėtingiausias problemas, tampa vienais paklausiausių pasaulyje.

    Fondo partneris Khaledas Helioui pareiškė esąs įsitikinęs, kad šios kartos Europos įkūrėjai gali sukurti pirmąjį žemyne trilijono vertės (JAV doleriais) vertinamą verslą, o „Plural“ tikslas – būti šalia nuo pat pirmos dienos.

    Kaip bus panaudotas 1 mlrd. eurų

    „Plural“ nurodo, kad naujas kapitalas maždaug santykiu du prie vieno padalintas tarp naujo ankstyvosios stadijos fondo „Fund III“ ir atskiros priemonės, skirtos vėlesnėms investicijoms į sėkmingiausias portfelio įmones.

    Tokia struktūra turėtų leisti ne tik anksti atrasti mažiau akivaizdžius, bet didelį potencialą turinčius įkūrėjus, bet ir neprarasti galimybės toliau finansuoti bendrovių, kurios augdamos siekia tapti pasauliniais lyderiais.

    Fondas taip pat pabrėžia, kad kiekvienas partneris per metus ketina imtis tik nedidelio skaičiaus naujų investicijų – tai signalas, kad dėmesys bus skiriamas kryptingam darbui su pasirinktomis komandomis, o ne masiškam sandorių skaičiui.

    Kas valdo „Plural“ ir kas jau portfelyje

    „Plural“ įkurtas 2022 metais ir jį valdo šeši lygiaverčiai partneriai – technologijų įmonių kūrėjai bei vadovai. Tarp jų – „Wise“ bendraįkūrėjas ir buvęs pirmasis „Skype“ darbuotojas Taavet Hinrikus bei ankstyvosios „Skype“ komandos vadovas Sten Tamkivi.

    Partnerių gretose taip pat yra „Songkick“ bendraįkūrėjas Ianas Hogarthas, buvęs „Bigpoint“ vadovas Khaledas Helioui, „HelixNano“ bendraįkūrėja Carina Namih. Prie komandos pilnu etatu 2025 metų spalį prisijungė buvęs „Uber“ vadovas Pierre-Dimitri Gore-Coty.

    „Plural“ skelbia dirbantis iš biurų Londone, Taline ir Paryžiuje. Fondo teigimu, jo portfelio įmonės per pastaruosius 12 mėnesių pritraukė daugiau nei 3 mlrd. eurų vėlesnio etapo finansavimo.

    Tarp minimų portfelio vardų – gynybos DI bendrovė „Helsing“, sintezės energetikos startuolis „Proxima Fusion“, skaičiavimo infrastruktūros įmonė „OLIX“ ir kvantinių technologijų žaidėjas „Callosum“, taip pat kosmoso bendrovė „The Exploration Company“, robotikos įmonė „Monumental“ ir medicininių mikrorobotų kūrėja „Robeauté“.

    Kodėl šis fondas svarbus Europos startuoliams

    Carina Namih akcentavo, kad Europa ilgą laiką buvo linkusi finansuoti dideles idėjas mažais žingsniais – kai įkūrėjai nuolat priversti kelti po nedidelius raundus, kad galėtų „įrodyti“ progresą. Pasak jos, sudėtingoms technologijoms toks modelis ne visuomet tinka.

    „Plural“ teigia norintis „tinkamai“ finansuoti įkūrėjus nuo pat pradžių, ypač tuos, kurie kuria energetikos, DI infrastruktūros, gynybos, sveikatos ir kitų pažangiųjų technologijų sprendimus.

    Nors fondo tikslas sukurti sąlygas Europos masto proveržiui skamba ambicingai, pats 1 mlrd. eurų pritraukimas rodo, kad didelės apimties kapitalas į regiono rizikos investicijas ateina vis drąsiau – ypač ten, kur kalbama apie ilgalaikes ir sunkiai kopijuojamas technologijas.

  • JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Callosum“, kuriantis programinės įrangos infrastruktūrą DI užduotims vykdyti skirtinguose lustuose ir DI modeliuose, pritraukė 100 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Tai vienas didžiausių pastarojo meto seed raundų Europoje, atkreipęs dėmesį į alternatyvų požiūrį, kaip sparčiai ir efektyviai diegti DI sprendimus.

    Investicijai vadovavo Europos rizikos kapitalo fondas Atomico, o prie raundo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos investuotojas Plural, JAV fondas DCVC, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ bei privatūs investuotojai. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai „Callosum“ viešai išėjo iš „stealth“ režimo ir buvo paskelbta apie 10,25 mln. eurų finansavimą.

    Alternatyva vieno modelio keliui

    „Callosum“ įkūrėjai, siejami su Kembridžo mokslo bendruomene, kritikuoja vadinamąją DI „monokultūrą“, kai progresas siejamas su vieno itin didelio modelio mastelio didinimu ir jo vykdymu ant panašios architektūros lustų. Startuolio teigimu, tokia kryptis kelia dideles kapitalo ir energijos sąnaudas bei sustiprina priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Vietoj to bendrovė siūlo infrastruktūrą, leidžiančią derinti skirtingus modelius ir skirtingą aparatinę įrangą pagal konkrečią užduotį. Logika paprasta: realaus pasaulio problemos yra nevienalytės, todėl vienas universalus modelis ir viena lustų ekosistema ne visada yra efektyviausias sprendimas, ypač kai svarbi kaina, vėlinimas ir energijos suvartojimas.

    Partnerystė su „Cerebras“ ir praktinis akcentas

    „Callosum“ skelbia apie partnerystę su JAV lustų gamintoja „Cerebras“, žinoma dėl specializuotų sprendimų didelio našumo skaičiavimams. Partnerystė signalizuoja, kad startuolis siekia ne tik teorinio „daugiaplatformio“ požiūrio, bet ir praktinių diegimų, kur svarbus itin mažas vėlinimas bei galimybė parinkti tinkamiausią skaičiavimo aplinką konkrečiam scenarijui.

    „Integruodami „Cerebras“ į „Callosum“ platformą, itin mažo vėlinimo inferenciją padarome prieinamą ten, kur ji sukuria didžiausią poveikį, ir leidžiame klientams kurti DI sistemas, kurios anksčiau buvo nepraktiškos“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldmanas.

    Šis finansavimo raundas išryškina platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško ne dar vieno universalaus modelio, o infrastruktūros, kuri padėtų DI sprendimus pigiau, patikimiau ir lanksčiau perkelti į gamybą. „Callosum“ atvejis rodo, kad konkurencija DI lenktynėse vyksta ne vien modelių dydžiais, bet ir tuo, kas geriau sujungia modelius, lustus ir realius verslo poreikius.