Tag: Plus

  • Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Lenkijoje vakarop fiksuotas ryšio sutrikimas, dėl kurio daliai gyventojų tapo sunku pasiekti populiarias paslaugas, tarp jų „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „Instagram“ ir „Discord“. Vartotojai pranešė, kad platformos arba visai neveikė, arba krovėsi itin lėtai, o dalis funkcijų buvo nepasiekiamos.

    Su problemomis susidūrę žmonės situaciją tikrinosi nepriklausomose sutrikimų stebėsenos svetainėse, kurios realiu laiku renka vartotojų pranešimus. Šių duomenų dinamika rodė staigų skundų šuolį po 18 valandos, o vėliau pranešimų skaičius palaipsniui mažėjo.

    Kuriose vietose ir kam strigo?

    Stebėsenos duomenys leido įtarti, kad sutrikimai buvo nevienodi skirtinguose regionuose ir galėjo labiau paveikti atskiras prieigos rūšis. Dalis signalų rodė didesnį poveikį mobiliajam internetui, tačiau kai kur fiksuoti trikdžiai ir laidiniuose tinkluose.

    Pagal vartotojų pranešimus, daugiausia skundų buvo siejama su „Play“ paslaugomis, ypač Varšuvos apylinkėse, taip pat minėtas „Plus“ ryšys. Tuo pat metu „Orange“ ir „T-Mobile“ buvo apibūdinami kaip veikiantys nestabiliai, tačiau masinio visiško veiklos sustojimo požymių nebuvo.

    Kodėl tokie sutrikimai atrodo kaip platformų gedimai?

    Tokiose situacijose žmonės dažnai pirmiausia įtaria konkrečių platformų gedimą, nes neveikia socialiniai tinklai, paieška ar vaizdo įrašai. Vis dėlto praktikoje panašų vaizdą gali sukelti ir ryšio operatorių problemos, pavyzdžiui, maršrutizavimo sutrikimai, apkrovos šuoliai, laikini DNS nesklandumai ar infrastruktūros gedimai konkrečiame regione.

    Papildomos painiavos sukuria tai, kad skirtingos paslaugos remiasi tomis pačiomis ryšio grandimis, todėl vienas tinklo „butelio kakliukas“ gali paveikti daug skirtingų programų ir svetainių. Dėl to vartotojui gali atrodyti, kad vienu metu „sugriuvo visas internetas“.

    Situacija stabilizavosi per trumpą laiką

    Vėlesni stebėsenos signalai rodė, kad sutrikimas slopo ir paslaugų pasiekiamumas grįžo į įprastą lygį. Pranešimų skaičius apie neveikiančias platformas mažėjo, o didžioji dalis vartotojų nurodė, kad ryšys atsistatė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose verta patikrinti, ar problema kartojasi keliuose įrenginiuose, išbandyti kitą ryšio kanalą, pavyzdžiui, perjungti iš „Wi‑Fi“ į mobilųjį internetą, ir stebėti operatorių pranešimus. Jei sutrikimai kartojasi, tai gali būti signalas apie lokalią tinklo problemą konkrečioje vietovėje.

  • „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    Lenkijos mobiliojo ryšio operatorius „Plus“ paskelbė apie naują 5G tinklo plėtros etapą: modernizacija apėmė 492 bazines stotis. Iš jų 313 yra nauji 5G siųstuvai, o dar 179 stotys atnaujintos, kad pagerėtų ryšio kokybė ir tinklo talpa.

    Operatoriaus teigimu, 5G paslaugomis dabar gali naudotis beveik 28 000 000 Lenkijos gyventojų, tai sudaro apie 75 proc. šalies populiacijos. Skelbiama, kad 5G ryšys apima ir maždaug 36 proc. Lenkijos teritorijos, tačiau kaimiškose vietovėse aprėptis dažniausiai plečiama lėčiau nei miestuose.

    Kur plėtra buvo didžiausia?

    Daugiausia naujų 5G vietų „Plus“ įjungė keliuose regionuose, tarp jų – Didžiosios Lenkijos, Pakarpatės, Žemutinės Silezijos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijose. Praktikoje tai reiškia, kad 5G stiprinamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse ir prie pagrindinių kelių.

    Vien Varšuvoje, kaip skelbiama, įjungta 11 naujų stočių, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Radome ar Naujajame Sonče, tinklas stiprintas keliomis papildomomis stotimis. Atnaujintos stotys diegiamos ir didžiausiuose miestuose, nes būtent ten dažniausiai susiduriama su didžiausiomis duomenų srauto apkrovomis.

    Ką vartotojams duoda modernizuotos stotys?

    „Plus“ pabrėžia, kad lygiagrečiai su naujų stočių įjungimu intensyviai atnaujinama esama infrastruktūra. Modernizuojant bazines stotis dažniausiai siekiama didinti tinklo pralaidumą ir stabilumą, kad ryšys būtų patikimesnis piko valandomis, renginiuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose.

    Vartotojams tai paprastai reiškia spartesnį mobilųjį internetą, mažesnę delsą ir mažiau ryšio svyravimų. Vis dėlto realus greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, pastatų tankio, įrenginio palaikomų dažnių, tinklo apkrovos ir to, ar telefone įjungta 5G paslauga.

    5G plėtra Europoje spartėja

    5G tinklų plėtra visoje Europoje išlieka viena svarbiausių telekomunikacijų sektoriaus krypčių, nes duomenų vartojimas kasmet auga. Operatoriai investuoja ne tik į naujas bazines stotis, bet ir į branduolinės tinklo dalies atnaujinimus, optines jungtis bei energijos vartojimo efektyvumą, kad infrastruktūra atlaikytų didėjančią paklausą.

    „Plus“ nurodo, kad šios investicijos yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į aprėpties didinimą ir paslaugų kokybės gerinimą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse vietovėse. Operatorius savo kanaluose taip pat skelbia atnaujintus miestų ir gyvenviečių sąrašus, kuriose įjungtos naujos 5G stotys ar modernizuota įranga.