Žaluma ant pastatų fasadų dažniausiai siejama su estetika, tačiau naujesni tyrimai rodo ir apčiuopiamą praktinę naudą. Jungtinėje Karalystėje mokslininkai išbandė, ar augalais apaugusi siena gali mažinti šilumos nuostolius, ir gavo dėmesio vertą rezultatą.
Eksperimentui buvo pasirinktas Plymouth universiteto pastatas, kurio dalis išorinės sienos buvo apželdinta skirtingais augalais. Kita fasado dalis palikta be augalijos, kad abi atkarpas būtų galima palyginti tomis pačiomis oro sąlygomis.
Penkių savaičių stebėjimo metu buvo fiksuojamos lauko ir vidaus sąlygos bei šilumos srautas per sieną. Nustatyta, kad augalais padengtoje sienos dalyje šilumos nuostoliai buvo 31,4 proc. mažesni nei atviroje atkarpoje, o patalpų temperatūros svyravimai buvo mažesni.
Kas iš tiesų veikia?
Specialistai aiškina, kad augalai sukuria papildomą apsauginį sluoksnį tarp mūro ir aplinkos. Lapija ir stiebai silpnina vėjo poveikį, mažina tiesioginį sienos atvėsimą, o oro tarpai augalijoje veikia kaip natūrali „pagalvė“, padedanti lėtinti šilumos sklaidą.
Toks efektas ypač aktualus senesniems pastatams, kurių sienos neturi šiuolaikinės šilumos izoliacijos. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo konkretaus pastato, augalų tipo, fasado būklės ir oro sąlygų.
Ar tai gali pakeisti šiltinimą?
Nors skaičiai skamba įspūdingai, žalia siena neturėtų būti laikoma tiesioginiu pakaitalu polistirenui ar kitoms termoizoliacinėms medžiagoms. Apželdinimas gali būti papildoma priemonė, padedanti mažinti šilumos nuostolius, tačiau jis ne visada užtikrins tokį pat prognozuojamą efektą kaip profesionaliai įrengtas šiltinimas.
Praktikoje svarbu įvertinti ir priežiūrą: augalams reikalinga drėgmė, tvirtinimo sprendimai, o netinkamai įrengta sistema gali didinti drėgmės riziką fasadui. Dėl to prieš renkantis žaliąją sieną rekomenduojama pasitarti su pastatų specialistais ir įsivertinti konstrukcijų būklę.
Žaluma gali atsirasti ir viduje
Augalų sprendimai gali būti pritaikyti ir patalpose, pavyzdžiui, įrengiant vertikalų sodą ant sienos. Tokios kompozicijos dažnai pasirenkamos ten, kur trūksta vietos vazonams, o kartu jos gali prisidėti prie patalpų mikroklimato.
Vidaus augalai išskiria drėgmę, todėl šildymo sezono metu gali šiek tiek didinti oro drėgnumą. Vis dėlto jų funkcija skiriasi nuo fasadų apželdinimo: viduje žaluma labiau siejama su komfortu ir mikroklimatu, o lauke – su pastato atitvarų apsauga nuo aplinkos poveikio.