CP v2

Tag: Podcastai

  • Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Ilgesnė kelionė automobiliu, vaikų klausimas „kada atvažiuosime?“ ir į rankas paduodamas telefonas daugeliui šeimų – pažįstamas scenarijus. Tačiau vis dažniau ekrano alternatyva tampa garsiai klausomos istorijos: pasakų veikėjų balsai, audioknygos ir vaikams skirti podcastai. Klausymas pamažu įsitvirtina kaip natūralus būdas vaikams įsisavinti turinį, o rinkos skaičiai rodo ryškų augimą.

    Lenkijoje radijo auditorijų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 93 proc. gyventojų per mėnesį pasiekia bent vieną garso turinio formą. Nors radijas išlieka dominuojantis, podcastų klausomumas auga, o nemaža dalis auditorijos jų klausosi bent kartą per mėnesį. Tyrimas apie podcastų klausytojus rodo, kad kas savaitę šio formato klausosi apie 8,4 milijono žmonių, o mėnesinis pasiekiamumas artėja prie 11 milijonų.

    Panašios tendencijos matomos ir tarptautiniu mastu: vaikams ir jaunimui skirtų audioknygų pardavimai pastaraisiais metais augo sparčiausiai, o rinka vertinama maždaug 460 milijonų eurų 2025 metais. Prognozuojama, kad šis segmentas kasmet gali augti apie 15 proc., nes leidėjai ir platformos investuoja į vaikams pritaikytą garsinę produkciją bei žinomus pasakotojus.

    Tėvų apklausos rodo, kad audioknygos šeimose neretai tampa bendru ritualu: daugiau kaip pusė tėvų, kurie patys klausosi audioknygų, teigia, kad tai daro ir jų vaikai. Dar svarbiau, kad didelė dalis tėvų šį formatą renkasi sąmoningai kaip alternatyvą laikui prie ekranų. Klausomas turinys ypač patogus situacijose, kai ekranas nepageidaujamas, pavyzdžiui, prieš miegą ar kelionėse.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad garsinis turinys turi kelis praktinius privalumus: jis neskleidžia mėlynosios šviesos, nevargina akių ir gali padėti formuoti įprotį įdėmiai klausytis. Edison Research duomenimis, beveik pusė 6–12 metų vaikų yra bent kartą klausę podcasto, o beveik trečdalis tai daro reguliariai, bent kartą per mėnesį. Reikšminga ir tai, kad didelė dalis vaikų podcastų klausosi kartu su tėvais, todėl tai tampa bendru šeimos laiku.

    Į augančią paklausą reaguoja ne tik turinio kūrėjai, bet ir prekių ženklai. Pavyzdžiui, Volkswagen komercinių automobilių padalinys pristatė vaikams skirtą pasakojimų podcastą „Droga do Marzeń“, kurio pagrindinis herojus leidžiasi į kelionę į klasikinį Le Mano renginį. Pasakojime veikia keli personažai, o istorija orientuota į ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus, bet kuriama taip, kad būtų įdomi ir vyresniems klausytojams.

    „Vaikai mokosi per pasakojimą – tai vienas seniausių būdų perduoti žinias. Podcastas šį poreikį atliepia šiuolaikiškai: jis pasiekiamas bet kada, nereikalauja ekrano ir įtraukia vaizduotę“, – sakė Tomasz Pękała, Volkswagen komercinių automobilių padalinio ryšių su visuomene vadovas.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad artimiausiais metais vaikams skirto garso turinio pasiūla dar plėsis. Augimą skatina patogus klausymas telefonuose ir automobiliuose, vis geresnė turinio paieška platformose, taip pat tėvų poreikis rasti subalansuotą, ekrano nereikalaujantį laisvalaikio formatą. Dėl to audioknygos ir podcastai vis dažniau vertinami ne kaip atsitiktinė pramoga, o kaip kasdienio ugdymo ir šeimos rutinos dalis.

  • Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Briuselyje surengta diskusija ir gyvas įrašas atkreipė dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais internete susiduria jauni Afrikos gyventojai – nuo patyčių ir priekabiavimo iki neapykantos kalbos bei psichikos sveikatos problemų. Renginys subūrė turinio kūrėjus, žiniasklaidos atstovus, tyrėjus ir jauną auditoriją, o vienu ryškiausių svečių tapo kongiečių ir prancūzų reperis Youssoupha.

    Susitikimas vyko kaip iniciatyvos Kouman x Brussels dalis, kurią vienija populiarus Dramblio Kaulo Kranto podcastas „Laissons Parler Les Gens“. Jo kūrėjai pasitelkia skaitmeninį pasakojimą, humorą ir kultūrą, kad atvertų erdvę jautrioms temoms ir skatintų jaunimą aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas internete.

    Kalbėdamas apie skaitmeninę kasdienybę Youssoupha pripažino, kad patyčios ir priekabiavimas socialiniuose tinkluose yra tapę beveik neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tačiau jis ragino neįstrigti vien neigiamose patirtyse ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, įgūdžiams ir bendruomenėms, kurios padeda augti.

    „Turime remtis pozityviais dalykais. Sunkumai visada bus, nesvarbu, kokie laikai ar karta“, – sakė Youssoupha.

    „Jei sustosime ties vien tik sunkia dalimi, galiausiai nejudėsime į priekį. Į priekį mus veda žmonės, kurie palaiko, taip pat mūsų resursai, talentai ir stiprybės, o visa kita, kas nepadeda augti, yra nenaudinga“, – pridūrė jis.

    Scenoje taip pat pasirodė Kongo kilmės Belgijos skaitmeninio turinio kūrėja Vanessa Caixeiro ir Dramblio Kaulo Kranto bei Prancūzijos komikas Sacko Camara. Jie kalbėjo apie tai, kaip viešumas ir auditorijos dėmesys gali greitai virsti agresija, o emocinis atsparumas tampa būtina sąlyga tiems, kurie kuria turinį ir yra nuolat vertinami internete.

    V. Caixeiro pabrėžė, kad socialiniai tinklai veikia kaip dvilypis įrankis – jie gali atverti galimybes, bet lygiai taip pat gali pakenkti, jei žmogus savo savivertę susieja tik su reakcijomis ekrane. Ji ragino jaunus žmones ieškoti tvirtesnio pagrindo po kojomis ir nepamiršti, kad sėkmė viešojoje erdvėje dažnai ateina kartu su spaudimu.

    „Socialiniai tinklai yra tarsi dviašmenis kardas: jie gali arba pakylėti, arba palaužti“, – sakė Vanessa Caixeiro.

    S. Camara dėmesį nukreipė į interneto patyčių mechaniką ir vadinamųjų trolių psichologiją. Pasak jo, puolimai dažnai nukreipti ne į realų žmogų, o į įsivaizduojamą jo įvaizdį, todėl atsiribojimas ir humoro jausmas gali tapti savisaugos priemonėmis.

    „Kai žmonės puola tave internete, jie puola ne tai, kas esi iš tikrųjų, o vaizdinį, kurį susikūrė apie tave“, – sakė Sacko Camara.

    Renginio programoje buvo numatyti ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose tyrėjai bei institucijų atstovai aptarė, kaip skaitmeninės platformos galėtų geriau pasiekti jauną auditoriją, skatinti pilietinį dalyvavimą ir mažinti žalingą socialinių tinklų naudojimą. Dalyviai taip pat dalyvavo klausymų klube, kuriame buvo aptartos podcasto laidos apie neapykantos kalbą, patyčias ir piktybišką turinį, kuriam kurti vis dažniau pasitelkiamas DI.

    Diskusijose išryškėjo ir platesnis kontekstas – internetinės patyčios nėra pavienės istorijos, o regiono mastu fiksuojama problema. UNICEF ir Jungtinių Tautų specialiojo atstovo smurto prieš vaikus klausimais 2019 metais paskelbta apklausa rodė, kad 34 proc. į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos jaunimo teigė patyrę patyčias internete, o dažniausiai tai vyksta socialiniuose tinkluose.

    Pasak iniciatyvos dalyvių, vien kalbėti apie problemas neužtenka – būtina kurti aiškias prevencijos priemones, stiprinti medijų raštingumą ir skatinti atsakingą platformų politiką. Ekspertai renginyje pabrėžė, kad sąmoningumo didinimas ir atviras dialogas, ypač jaunimui suprantama kalba, gali tapti svarbiu žingsniu siekiant mažiau toksiškos interneto aplinkos.

  • „Spotify“ mestelėjo iššūkį „NotebookLM“: „Studio“ žada kurti asmeninius podcastus iš jūsų duomenų

    „Spotify“ mestelėjo iššūkį „NotebookLM“: „Studio“ žada kurti asmeninius podcastus iš jūsų duomenų

    „Spotify“ pristatė atskirą programą „Studio by Spotify Labs“, kuri primena „NotebookLM“ principu veikiančius įrankius: vartotojas įveda temą ar užduotį, o programa sugeneruoja klausomą dialogo formato podcastą. Sprendimas žymiai plečia įprastą muzikos transliavimo platformos kryptį ir rodo, kad personalizuoto turinio kūrimas tampa nauju didžiųjų žaidėjų mūšio lauku.

    „Studio“ kuriamas kaip DI pagrįstas asmeninis pagalbininkas, galintis remtis kontekstu iš vartotojo skaitmeninių šaltinių. „Spotify“ nurodo, kad programa gali integruotis su kalendoriumi, el. paštu, žymėmis ir kitais informacijos kanalais, kad sugeneruotų labiau situacijai pritaikytą garso pasakojimą.

    „Norime, kad žmonės galėtų tyrinėti temas ir gauti asmeniškai pritaikytą garsinį turinį, paremtą jų kontekstu“, – teigiama „Spotify“ pranešime.

    Praktikoje tai gali reikšti kasdienį privatų garso apžvalgos epizodą, kelionei parengtą maršruto pasakojimą ar trumpą mokomąjį podcastą apie dominančią sritį. Pavyzdžiui, planuojant kelionę programa gali sujungti dienotvarkę, rezervacijas ir pasiūlyti vakarienės vietą pagal numatomą buvimo vietą.

    Kaip ir panašiuose sprendimuose, rezultatus galima koreguoti: tikslinti užklausą, keisti toną ar kryptį, kad galutinis įrašas atitiktų poreikį. Sukurtą turinį siūloma išsaugoti „Spotify“ bibliotekoje kaip asmeninį podcastą, o įrašai turėtų sinchronizuotis per įrenginius.

    „Studio by Spotify Labs“ startuos kaip atskira kompiuterinė programa tyrimų peržiūros režimu, pradžioje prieinama ribotam vartotojų skaičiui daugiau nei 20 rinkų. Nurodoma, kad naudotis galės asmenys nuo 18 metų, o platesnio prieinamumo detalės turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją: DI įrankiai vis dažniau orientuojami ne tik į teksto generavimą, bet ir į patogų garsinį formatą, kuris konkuruoja dėl vartotojo dėmesio kelionėse ar atliekant kasdienius darbus. Kartu auga diskusijos dėl privatumo, nes didesnis personalizavimas dažnai priklauso nuo jautrių duomenų, tokių kaip el. paštas ar kalendoriaus įrašai.