Tag: Podkastai

  • Negalite užmigti be filmo ar podkasto? Ekspertai įspėja, kuo rizikuojate naktį

    Negalite užmigti be filmo ar podkasto? Ekspertai įspėja, kuo rizikuojate naktį

    Kodėl ekrano laikas vakare kenkia?

    Daugeliui žmonių muzika, audioknyga ar podkastas vakare atrodo kaip raminanti rutinos dalis. Tačiau specialistai pabrėžia, kad toks įprotis neturėtų pakeisti miego ar išlaikyti budrumo, kai organizmas jau ruošiasi poilsiui.

    Didžiausia problema dažnai yra ne pats garsas, o ekranai ir turinys. Išmaniojo telefono, planšetės ar televizoriaus šviesa, ypač mėlynosios spektro dalies, vakare gali slopinti melatonino gamybą ir trikdyti paros ritmą.

    Ne mažiau svarbu, ką darome prieš miegą: socialiniai tinklai, naujienos, žaidimai ar įtraukiantis serialas suaktyvina dėmesį ir emocijas. Tuomet užmigimas nusikelia, o suplanuotas trumpas naršymas lengvai virsta dar viena serija ar ilgu slinkimu ekrane.

    Kada garsas padeda, o kada trukdo?

    Pats perėjimas nuo žiūrėjimo prie vien klausymo kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis sprendimas. Vis dėlto ne kiekviena audioknyga ar podkastas tinka užmigimui, nes įtraukiantis siužetas ar netikėti garsiniai intarpai gali palaikyti budrumą.

    Johns Hopkins universiteto medicinos mokyklos neurologė Rachel Salas pabrėžia, kad žmonių reakcija į garsus prieš miegą yra individuali, todėl labai svarbus turinio pasirinkimas.

    „Jei klausomas turinys taip įtraukia, kad atidedate miegą, jis nebe padeda, o pradeda kenkti vakaro rutinai“, – sakė miego medicinos specialistė Shalini Paruthi.

    Miego psichologė Lindsay Browning rekomenduoja rinktis ramius, nuspėjamus įrašus, geriau jau pažįstamą istoriją nei trilerį ar pokalbį, kurio pabaigos labai norisi sulaukti. Taip pat verta nustatyti išsijungimo laikmatį, kad garsas neskambėtų visą naktį ir nesukeltų trumpų prabudimų.

    Ką rodo didesni tyrimai?

    Ryšį tarp vakarinio įrenginių naudojimo ir prastesnio miego mato ir didesni stebėjimo tyrimai. Viename darbe, kuriame analizuota daugiau nei 10 000 suaugusiųjų duomenų, vien įrenginių buvimas miegamajame turėjo mažesnę reikšmę nei įprotis jais reguliariai naudotis prieš miegą.

    Reguliarus išmaniojo telefono naudojimas prieš užmiegant buvo siejamas su dažnesniu ilgiau nei 30 minučių trunkančiu užmigimu, prastesne miego kokybe ir didesniu mieguistumu dieną. Kitoje didelėje imtyje ekranais per valandą iki miego besinaudojantys žmonės dažniau skundėsi prastesniu miegu ir vidutiniškai per savaitę miegodavo trumpiau.

    Tyrimuose ryšys buvo ryškesnis tarp vadinamojo vakarinio chronotipo žmonių, kurie natūraliai linkę gulti vėliau. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia ir socialinis laiko juostų skirtumas, kai vidinis ritmas nesutampa su darbo ar mokyklos grafiku.

    Svarbu tai, kad šie tyrimai dažnai yra stebėjimo pobūdžio, todėl jie parodo sąsajas, bet ne visada leidžia tvirtai įrodyti, jog vien ekranas yra visų problemų priežastis. Vis dėlto miego higienos rekomendacijos išlieka panašios: kuo ramesnė rutina ir mažiau stimuliacijos vakare, tuo lengviau užmigti.

    Praktiški žingsniai geresniam miegui

    Paprasčiausias būdas sumažinti riziką yra sutrumpinti laiką prie ekranų vakare ir susikurti raminantį pereinamąjį laikotarpį iki lovos. Tam padeda pritemdyta namų šviesa, anksčiau padėtas telefonas ir sąmoningai pasirinktas nejaudinantis turinys.

    Jei norisi užmigti klausantis, specialistai pataria rinktis tylų garsumą, nuspėjamą įrašą ir naudoti laikmatį. Taip pat verta pasirūpinti, kad garsas netaptų vieninteliu būdu susitvarkyti su įkyriomis mintimis.

    Jeigu užmigimo sunkumai tęsiasi kelias savaites, o įpročių pokyčiai nepadeda, verta kreiptis į specialistą. Viena geriausiai ištirtų priemonių lėtinei nemigai gydyti yra kognityvinė elgesio terapija nemigai, dar vadinama CBT-I.

  • DI jau keičia mūsų kalbą: tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau perima mašinų stilių

    DI jau keičia mūsų kalbą: tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau perima mašinų stilių

    Nauji tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas vis ryškiau veikia ne tik tai, ką skaitome internete, bet ir tai, kaip patys kalbame. Analizuojant tūkstančius angliškų tinklalapių nustatyta, kad reikšminga dalis turinio turi aiškių automatizuoto rašymo požymių, o po 2022 metų pabaigos šis mastas smarkiai išaugo.

    Pew Research Center apžvalga, atlikta naudojant teksto analizės įrankius, vertino 10 000 atsitiktinai atrinktų anglakalbių puslapių, publikuotų per pastaruosius penkerius metus. Tyrėjai skelbia, kad maždaug 10 proc. jų turėjo ryškių algoritminės autorystės bruožų, o naujausioje, po „ChatGPT“ išpopuliarėjimo sukurtoje, turinio dalyje šis rodiklis esą siekė apie 35 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI generuojami tekstai dažnai atpažįstami pagal formalų, taisyklingą, bet vienodą stilių, besikartojančias konstrukcijas ir itin „tvarkingą“ argumentaciją. Tai siejama su tuo, kad dideli kalbos modeliai mokomi iš gausių mokslo ir žiniasklaidos tekstynų, kuriuose vyrauja oficiali kalba.

    Vienas įdomiausių pastebėjimų susijęs su tuo, kad keičiasi ir žmonių vartojamas žodynas. Analizė, apėmusi šimtus tūkstančių puslapių, fiksavo staigų tam tikrų žodžių bei formuluočių išpopuliarėjimą nuo 2023 metų, o dalis jų siejamos su tipiniu pokalbių robotų stiliumi.

    Kalbininkams toks reiškinys nėra netikėtas: jis artimas leksiniam prisitaikymui, kai žmonės perima žodžius ir posakius iš aplinkos, su kuria dažnai bendrauja. Skirtumas tas, kad dabar reikšminga „aplinkos“ dalis yra skaitmeniniai asistentai, paieškos sistemos ir turinio kūrimo įrankiai, kurie kasdien siūlo paruoštas formuluotes.

    Vokietijoje dirbantys mokslininkai, siejami su Maxo Plancko instituto aplinka, analizavo spontanišką šneką didelės apimties podkastų įrašuose. Tyrime vertintos šimtai tūkstančių valandų garso įrašų, o išvados leido įtarti, kad dalis žodžių, būdingų pokalbių robotams, pastebimai dažniau ima skambėti ir natūralioje žmonių kalboje.

    Ne visi tyrėjų minimi žodžiai yra nauji ar anksčiau nevartoti, tačiau jų „kelias“ į kasdienę šneką, panašu, paspartėjo būtent tada, kai DI tapo lengvai pasiekiamas masėms. Tam įtakos turi ir tai, kad daugelis naudotojų tekstus ne tik skaito, bet ir redaguoja, perfrazuoja ar kuria kartu su DI, todėl net nepastebimai perima siūlomas kalbos klišes.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį į kitą problemą: žmonėms darosi vis sunkiau atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar jis sugeneruotas. Švietimo sektoriuje tai ypač jautru, nes vienodi sintaksės bruožai, pernelyg „sterilus“ stilius ar neįprastai nuosekli struktūra gali kelti įtarimų, tačiau nebūtinai reiškia nesąžiningumą.

    Dar viena kryptis, kuri minima tyrėjų diskusijose, yra galimas prisitaikymo pikas. Kai kurios DI stiliaus detalės, per daug atpažįstamos ir imtos vadinti dirbtinėmis, gali būti sąmoningai vengiamos pačių naudotojų, todėl dalies žodžių paplitimas vėliau stabilizuojasi arba net šiek tiek krenta.

    Technologijų bendrovės taip pat keičia pačius modelius, siekdamos, kad jų pateikiamas tekstas skambėtų natūraliau ir mažiau primintų šabloninį rašymą. Dėl to formuojasi dvikryptis procesas: žmonės perima DI kalbą, o DI mokomas vis labiau priminti žmonių kalbą, todėl riba tarp jų stilių darosi vis labiau neryški.

    Ką tai reiškia praktikoje? Specialistai ragina stiprinti kritinį skaitymą, aiškiai žymėti DI pagalba kurtą turinį ten, kur tai įmanoma, ir sąmoningai lavinti asmeninį rašymo stilių. Kalba nuolat kinta, tačiau šį kartą pokytį spartina ne tik socialinės medijos, bet ir sparčiai į kasdienybę įsiliejęs DI.