Dar visai neseniai melsvai žydintis daugialapis augalas dažnai puošdavo kaimo sodybų gėlynus, tačiau vėliau jį nustelbė madingesnės rūšys. Dabar melsvasis polemonis, dar vadinamas melsvuoju polemoniu, vėl grįžta į gėlynus kaip ištverminga ir dekoratyvi daugiametė gėlė. Svarbiausias jo privalumas – tinkamai prižiūrimas jis gali pražysti net du kartus per sezoną.
Šis augalas botaniškai žinomas kaip Polemonium caeruleum. Dėl laiptuotai išsidėsčiusių, plunksniškų lapų kai kur jis vadinamas Jokūbo kopėčiomis, o pats kerelis atrodo lengvas ir tvarkingas. Įprastai jis užauga maždaug iki 60–80 centimetrų, todėl tinka ir gėlynų viduriui, ir natūralistinio stiliaus želdynams.
Polemonio žydėjimas dažniausiai prasideda birželį ir gali tęstis iki rugpjūčio, priklausomai nuo oro ir augavietės. Žiedai būna melsvi, kartais su violetiniu atspalviu, o kvapas neretai apibūdinamas kaip švelnus, medaus primenantis aromatas. Dėl to augalas patrauklus apdulkintojams, ypač bitėms ir drugiams.
Viena iš priežasčių, kodėl polemonis vėl populiarėja, yra galimybė sulaukti pakartotinio žydėjimo rudenį. Paprastai antrasis žydėjimas būna kuklesnis nei vasarą, tačiau gėlyne jis suteikia spalvos tuo metu, kai dauguma dekoratyvinių augalų jau ima rimti. Tam svarbu po pirmosios žydėjimo bangos laiku šalinti nužydėjusius žiedynus, kad augalas energiją skirtų naujiems pumpurams.
Auginimo požiūriu polemonis laikomas gana nereikliu, todėl tinka ir pradedantiesiems. Geriausiai jis jaučiasi pusiau pavėsyje, pavyzdžiui, šalia aukštesnių krūmų ar medžių, kurie saugo nuo kaitrios vidurdienio saulės. Dirvai svarbiausia būti laidžiai ir vidutiniškai drėgnai, nes užmirkimas gali silpninti šaknis.
Natūraliose augavietėse šis augalas dažnai aptinkamas arčiau vandens telkinių, todėl sausromis jam praverčia reguliarus laistymas. Kita vertus, intensyviai tręšti paprastai nereikia, o per gausus azotas gali skatinti lapiją, bet ne žydėjimą. Praktiškiausia laikytis nuosaikumo ir stebėti, kaip augalas reaguoja į sąlygas konkrečiame sklype.
Polemonis gerai ištveria žiemą ir dažniausiai nereikalauja sudėtingo dengimo, o ligoms laikomas gana atspariu. Vis dėlto gėlynuose verta stebėti šliužus, kurie ypač drėgnais laikotarpiais gali apgraužti lapus. Reguliari apžiūra ir tvarkingas gėlyno priežiūros režimas paprastai leidžia išvengti didesnių nuostolių.
