CP v2

Tag: Polenta

  • Italai ją deda į guliašus ir kepsnius: ši kukurūzų košė Lietuvoje dar menkai žinoma

    Polenta – kukurūzų kruopų ar kukurūzų miltų košė – šiaurės Italijoje laikoma vienu universaliausių garnyrų, tačiau Lietuvoje ji dar tik atrandama. Ji dažnai patiekiama prie guliašų, troškinių, keptos mėsos ar sodrių padažų, o virtuvėje gali pakeisti bulves, ryžius ar duoną.

    Šis patiekalas siejamas su ilga regionine tradicija: anksčiau polenta buvo paprastas kasdienis maistas, ypač šeimoms, kurios ieškojo sotaus ir nebrangaus sprendimo. Šiandien polenta grįžta į madą dėl patogumo, neutralaus skonio ir galimybės ją pritaikyti tiek namų vakarienei, tiek modernesniems patiekalams.

    Kas išskiria polentą?

    Pagrindinis polentos privalumas – ji lengvai derinama su ryškiais skoniais. Minkšta, kremiška polenta sugeria padažus ir sultis, todėl tinka prie ilgai troškintos mėsos, grybų ar daržovių, o atvėsinta masė sustandėja ir gali būti pjaustoma gabalėliais.

    Mitybos požiūriu polenta daugiausia suteikia angliavandenių, todėl yra greitas energijos šaltinis. Kukurūzai natūraliai neturi glitimo, tad polenta dažnai pasirenkama žmonių, besilaikančių beglutenės mitybos, tačiau svarbu patikrinti, ar produktas nėra užterštas gamybos grandinėje.

    Kukurūzuose taip pat yra skaidulų ir karotenoidų, tarp jų liuteino ir zeaksantino, kurie siejami su regėjimo funkcijos palaikymu. Kaip ir su daugeliu garnyrų, galutinė patiekalo maistinė vertė stipriai priklauso nuo to, kuo polentą pagardinsite: sviestu, sūriu, daržovėmis ar padažais.

    Kaip paruošti namuose?

    Polentos gamyba paprasta, tačiau svarbiausias dalykas – nuoseklus maišymas, kad nesusidarytų gumulėlių ir masė išliktų švelni. Paprastai kukurūzų kruopos pamažu beriamos į verdantį vandenį ar sultinį, o tuomet verdamos iki norimos konsistencijos.

    Jei norite ją naudoti kaip garnyrą, patogu virti minkštą ir patiekti iškart. Jei planuojate kepti ar grilinti, polentą verta supilti į indą, atvėsinti, o sustingusią supjaustyti ir trumpai apkepinti keptuvėje arba orkaitėje, kad atsirastų traški plutelė.

    Kur polenta labiausiai tinka?

    Itališkoje virtuvėje polenta dažnai atsiduria šalia ilgo troškinimo patiekalų, nes puikiai subalansuoja sodrų mėsos ar grybų skonį. Ji taip pat tinka kaip pagrindas daržovių ir sūrių deriniams, o likučiai kitą dieną gali virsti greitu užkandžiu, jei polentą supjaustysite ir apkepinsite.

    Lietuvoje polenta gali būti patraukli tiems, kurie ieško alternatyvų įprastiems garnyrams, nori į mitybą įtraukti daugiau kukurūzų produktų ar tiesiog išbandyti naują, bet paprastai paruošiamą patiekalą. Jos skonis neutralus, todėl polenta lengvai prisitaiko prie to, ką jau turite šaldytuve.

  • Šios kruopos senjorams – tikras atradimas: suteikia energijos, saugo regėjimą ir širdį

    Kukurūzų kruopos gaminamos iš kukurūzų grūdų, nuo kurių pašalinamos luobelės, o branduolys sumalamas iki smulkesnių ar stambesnių kruopų. Istoriškai jos paplito iš Amerikų, o Europoje ypač prigijo Pietų virtuvėse, kur iš jų verdama polenta ar mamalyga.

    Lietuvoje kukurūzų kruopos ilgą laiką buvo retesnis pasirinkimas nei kviečių ar miežių produktai, tačiau pastaraisiais metais jų populiarumas auga. Prie to prisideda didesnis dėmesys lengviau virškinamiems patiekalams ir mitybai be glitimo, nes kukurūzai natūraliai glitimo neturi.

    Kukurūzų kruopos laikomos energiškai sočiu produktu: 100 gramų sausų kruopų paprastai turi apie 350–370 kilokalorijų. Jose yra angliavandenių, dalis baltymų, taip pat skaidulų, o tai ypač svarbu vyresniame amžiuje, kai neretai mažėja apetitas ir didėja rizika nesurinkti pakankamai energijos su maistu.

    Ryški geltona spalva siejama su karotenoidais, tarp jų liuteinu ir zeaksantinu, kurie svarbūs akims. Šie junginiai kaupiasi tinklainėje, o mityba, kurioje jų netrūksta, siejama su mažesne amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika, kuri yra viena dažniausių regėjimo silpnėjimo priežasčių vyresniame amžiuje.

    Širdžiai ir kraujotakai svarbus bendras mitybos paveikslas, tačiau kukurūzų kruopos gali būti dalis palankesnio raciono, jei jos derinamos su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis, žuvimi ir nesočiaisiais riebalais. Jose taip pat yra mineralų, pavyzdžiui, magnio ir kalio, kurie svarbūs normaliai raumenų ir nervų funkcijai.

    Praktiškai šias kruopas lengva pritaikyti kasdien: išvirus didesniame skysčio kiekyje gaunama kremiška košė, o atvėsus masė sutvirtėja ir ją galima pjaustyti. Dėl to jos tinka ir kaip garnyras vietoje ryžių ar bulvių, ir kaip patiekalo pagrindas su daržovėmis, sūriu ar liesesne mėsa.

    Visgi tai daug angliavandenių turintis produktas, todėl žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems atsparumą insulinui, verta stebėti porcijas ir rinktis subalansuotus priedus. Jei vargina virškinamojo trakto ligos ar taikoma gydytojo paskirta dieta, dėl dažnesnio vartojimo saugiausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.