CP v2

Tag: Polestar

  • Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų įmonės 2026 metų pirmą pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų investicijų. Didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose itin dideliuose sandoriuose, o likusi rinka išliko smulkesnių etapų finansavimo teritorija.

    Didžiausią finansavimą užsitikrino „Stegra“ – apie 1,4 mlrd. eurų, tai sudarė maždaug 54 proc. visos sumos. Toliau rikiavosi „Legora“ su maždaug 515 mln. eurų ir „Polestar“ su apie 343 mln. eurų nuosavo kapitalo finansavimu, o trys didžiausi sandoriai kartu sugeneravo apie 86 proc. viso pritraukto kapitalo.

    Kur dingo likusios investicijos?

    Nors bendra suma atrodo įspūdingai, dauguma investicinių raundų buvo nedideli. Daugiau nei du trečdaliai viešai paskelbtų sandorių nesiekė 10 mln. eurų, o tipinis raundo dydis buvo apie 3,5 mln. eurų.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad bendrą statistiką labiausiai keičia keli išskirtiniai pramoninio masto projektai. Tuo pačiu ankstyvos stadijos įmonėms kapitalo rinka išlieka aktyvi, tačiau su griežtesniu investuotojų atsirinkimu ir mažesnėmis sumomis.

    Lyderiai pagal sektorius

    Pagal sektorius pirmavo švariosios technologijos – apie 1,48 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos nulėmė „Stegra“ finansavimas. Ši kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją, kai didžiausi čekiai keliauja į energetikos transformaciją, pramonės dekarbonizaciją ir infrastruktūrą.

    Antrą vietą užėmė teisinės technologijos – apie 517 mln. eurų, kur dominuojantį vaidmenį suvaidino „Legora“ DI sprendimai teisės tyrimams, dokumentų peržiūrai ir rengimui. Transporto ir mobilumo bendrovės pritraukė apie 457 mln. eurų, o šioje grupėje išsiskyrė „Polestar“ ir „Einride“.

    DI plėtra ir atsargesnės strategijos

    Programinės įrangos įmonių sandorių skaičius buvo didžiausias, tačiau pritraukta suma siekė apie 110 mln. eurų, kas signalizuoja apie ankstyvos stadijos raundų dominavimą. Aktyvumas fiksuotas ir kitose srityse, įskaitant rinkodarą, finansines technologijas, sveikatos priežiūrą, energetiką, saugumą, sportą, puslaidininkius ir giliąsias technologijas.

    2026 metais DI tapo įprastu produktyvumo ir automatizavimo sluoksniu daugelyje verslo programų, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o pritaikymo mastą, klientų išlaikymą ir kelią į pelningumą. Švedijos pavyzdys rodo aiškią takoskyrą: didžiausios sumos keliauja į kapitalui imlius, strategiškai svarbius projektus, o platesnė startuolių rinka auga mažesniais, bet dažnesniais žingsniais.

    Į dešimtuką pagal pritrauktą kapitalą taip pat pateko „Funnel“, „Lassie“, „Endra“, „PaperShell“, „Kustom“ ir „SWEBAL“. Šis sąrašas atskleidžia, kad Švedijos ekosistemoje greta tradicinių programinės įrangos verslų ryškėja pramonės, medžiagų inovacijų, mobilumo ir net gynybos gamybos projektai.

  • Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Polestar“ pranešė pasitraukianti iš JAV rinkos, o sprendimą siejo su sugriežtintomis taisyklėmis dėl vadinamųjų prijungtų automobilių programinės įrangos ir jos sąsajų su didesnės rizikos šalimis. Tačiau vienas „Polestar“ atstovas Naujajame Džersyje tvirtina, kad tai buvusi tik patogi priedanga seniai planuotam pasitraukimui.

    Naujojo Džersio prekybos atstovė „Prestige Imports“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Polestar“ JAV palikti ruošėsi mažiausiai dvejus metus. Ieškinyje teigiama, kad gamintojas neva pažeidė valstijos franšizių praktiką reglamentuojančius reikalavimus, nes esą nebuvo pateikta privaloma išankstinė informacija ir neįrodytos aiškios pasitraukimo priežastys.

    Byloje taip pat akcentuojamas kontrastas su „Volvo Cars“, kuri, anot viešai skelbtos informacijos, buvo gavusi JAV institucijų leidimą tęsti prijungtų automobilių pardavimus, įgyvendinusi papildomus reikalavimus. Prekybos atstovė tvirtina, kad „Polestar“ turėjo galimybių siekti panašaus sprendimo, bet esą sąmoningai to nedarė.

    Ieškinys ir įtariama strategija

    „Prestige Imports“ ieškinyje teigiama, kad gamintojas ne tik skubiai nutraukė veiklą, bet ir iki tol skatino atstovus investuoti į plėtrą. Pasak pareiškėjų, dar 2026 metų vasarį buvo sutarta dėl kelių metų plėtros planų, nors, kaip teigiama, „Polestar“ jau žinojo apie planuojamą pasitraukimą.

    Skunde keliama prielaida, kad sprendimas remtis valdžios ribojimais leido „Polestar“ greičiau išeiti iš rinkos ir perkelti atsakomybės dalį reguliuotojams. Tokia strategija, pasak prekybos atstovės, ypač smogė franšizėms, kurios turėjo sandėlius, infrastruktūros išlaidas ir įsipareigojimus klientams.

    Politikų pareiškimai ir Švedijos pozicija

    Istoriją dar labiau pakurstė ir politiniai pasisakymai. JAV senatorius Bernie Moreno viešai teigė, kad „Polestar“ sprendimą galėjo lemti nuostoliai parduodant automobilius JAV, o ne vien reguliaciniai apribojimai.

    „„Polestar“ pati sau pakenkė, o ne JAV vyriausybė ją nuskriaudė“, – sakė Bernie Moreno.

    Savo ruožtu Švedijos užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa yra užsiminęs, kad dirbo glaudžiai su „Volvo Cars“, siekdamas padėti bendrovei atitikti JAV reikalavimus, tačiau „Polestar“ tokios pagalbos esą neprašė. Šis aspektas ieškinyje naudojamas kaip argumentas, kad gamintojas galėjo aktyviau ieškoti sprendimų, jei būtų norėjęs tęsti veiklą.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Ginčas išryškina platesnę tendenciją: elektromobilių gamintojams vis svarbiau užtikrinti ne tik tiekimo grandinių skaidrumą, bet ir programinės įrangos, duomenų srautų bei ryšio modulių atitiktį nacionalinio saugumo politikai. Prijungtų automobilių sektoriuje vis dažniau vertinami ne vien techniniai, bet ir geopolitiniai rizikos veiksniai.

    JAV pirkėjams ir esamiems „Polestar“ klientams tokie procesai paprastai kelia klausimų dėl aptarnavimo tinklo, garantinių įsipareigojimų ir programinės įrangos atnaujinimų tęstinumo. Kol vyksta teisiniai ginčai, praktiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, kaip gamintojas organizuoja likusių automobilių priežiūrą ir partnerystes su serviso tinklais.

    Kol kas „Polestar“ ir „Prestige Imports“ ginčo baigtis neaiški, tačiau byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip griežtėjant reguliavimui bus vertinami gamintojų sprendimai nutraukti veiklą ir jų pareigos prekybos atstovams.

  • „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    Elektromobilių gamintojos „Polestar“ vadovas Michaelas Lohschelleris interviu CNBC teigė, kad vadinamąją ridos baimę pamažu keičia naujas reiškinys – nerimas dėl kainų degalinėse. Pasak jo, augant naftos kainoms pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne idealus, o realias mėnesines išlaidas.

    „Žmonės nerimauja, kiek teks mokėti degalinėje“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Bendrovė nurodo matanti išaugusį susidomėjimą tiek naujais, tiek naudotais elektromobiliais, kai brangsta degalai ir didėja neapibrėžtumas dėl energijos tiekimo. „Polestar“ šį pokytį sieja su sukrėtimais viename svarbiausių pasaulio naftos maršrutų – Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis globalios naftos srautų.

    „Anksčiau žmonės elektromobilius rinkosi dėl idealistinių priežasčių, o dabar sprendimas yra apie pinigus“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Nuostoliai auga, konkurencija spaudžia

    Šie pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai „Polestar“ paskelbė apie išaugusius nuostolius ir sudėtingą rinkos situaciją. Bendrovė pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grynasis nuostolis padidėjo iki maždaug 356 mln. eurų, nors automobilių pardavimo apimtys per metus augo 7 proc.

    Vadovas pripažino, kad kainų spaudimas ir konkurencija, ypač Kinijoje, tapo itin aštrūs, o Europos rinka, jo vertinimu, turi greitinti sprendimus. Papildomu iššūkiu įvardijamas ir JAV neapibrėžtumas: keičiantis mokesčių lengvatoms, pirkėjai jautriau reaguoja į bendrą pragyvenimo kainų augimą.

    Naftos kainų šuolis keičia pirkėjų logiką

    CNBC duomenimis, naftos kainos pastaraisiais mėnesiais pastebimai šoktelėjo: JAV WTI ateities sandorių kaina siekė apie 101 eurą už barelį, o „Brent“ – apie 106 eurus. Tai maždaug 50 proc. daugiau nei vasario pabaigoje, o tokia dinamika tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir transporto išlaidoms.

    Rinkoje tai reiškia, kad elektromobilių pasirinkimas vis dažniau grindžiamas bendrosiomis naudojimo sąnaudomis, o ne vien technologiniu smalsumu ar aplinkosauginiais motyvais. Tuo pat metu pirkėjų sprendimus lemia ir praktiniai klausimai: krovimo infrastruktūros plėtra, elektros kainos svyravimai bei gamintojų taikomos nuolaidos, kurias didina kainų karai tarp prekių ženklų.

    „Polestar“ situacija atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių rinka auga, tačiau pelningumą spaudžia kainų mažinimai, muitai ir agresyvi konkurencija. Dėl to gamintojams tenka vienu metu investuoti į naujus modelius, programinę įrangą ir gamybos efektyvumą, kartu bandant išlaikyti pirkėjų pasitikėjimą.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.