Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad 2027 metais vyksiantys parlamento rinkimai gali tapti lūžio tašku šalies narystei Europos Sąjungoje. Pasak jo, politinė kryptis po šių rinkimų lemtų, ar Lenkija išliks ES branduolyje, ar priartės prie pasitraukimo scenarijaus.
D. Tuskas teigė, jog 2027 metų rinkimai galėtų tapti įžanga į referendumą dėl Lenkijos ateities ES. Jis pabrėžė, kad sprendimo kaina būtų ypač didelė, nes kalba eitų ne tik apie politinį kursą, bet ir apie šalies saugumą, ekonomiką bei įtaką Europoje.
„Statymas yra aukštas ir fundamentalus“, – sakė Donaldas Tuskas.
Premjero pasisakymas nuskambėjo kaip atsakas į opozicinės partijos PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio žodžius apie galimas kietas derybas su Briuseliu. Pastaraisiais metais Lenkijos ir ES santykiuose daug įtampos kėlė teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir ES teisės viršenybės klausimai.
ES institucijos anksčiau yra siejusios dalies finansavimo skyrimą su reformomis, užtikrinančiomis teismų sistemos nepriklausomumą, o tai Lenkijoje tapo ilgalaikių politinių ginčų tema. Tokiose diskusijose retorika apie suverenumą ir Briuselio spaudimą neretai virsta vidaus politikos įrankiu, ypač prieš rinkimus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasitraukimo iš ES tema Lenkijoje periodiškai iškyla kaip politinis signalas rinkėjams, tačiau realūs ekonominiai ir saugumo argumentai dažnai veikia prieš tokį scenarijų. Lenkija yra viena didžiausių ES vidaus rinkos dalyvių regione, o narystė siejama ir su investicijomis, ir su laisvu judėjimu, ir su politiniu svoriu sprendžiant bendrus Europos klausimus.
Nors premjeras kalbėjo apie galimą referendumą kaip politinio proceso tęsinį, jo žinutė pirmiausia nukreipta į rinkėjų mobilizavimą ir aiškų pasirinkimą dėl valstybės krypties. Iki 2027 metų Lenkijos vidaus politikoje tikėtina tęsis aštrios diskusijos apie santykius su ES, ypač teisės viršenybės, migracijos ir bendrų saugumo sprendimų srityse.