CP v2

Tag: Policijos patikrinimai

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.

  • Turėjo vairavimo draudimą, bet sėdo ant e. dviračio: viena detalė ir gresia 5 metai kalėjimo

    Turėjo vairavimo draudimą, bet sėdo ant e. dviračio: viena detalė ir gresia 5 metai kalėjimo

    Vairuotojai, kuriems teismas yra uždraudęs vairuoti transporto priemones, vis dažniau bando išlaikyti mobilumą rinkdamiesi elektrinius paspirtukus ar elektrinius dviračius. Tačiau riba tarp teisėto važiavimo ir nusikaltimo gali būti labai plona, nes viską lemia konkrečios transporto priemonės techniniai parametrai.

    Jei elektrinis dviratis atitinka įstatymuose įtvirtintą dviračio apibrėžimą, juo paprastai galima važiuoti ir neturint teisės vairuoti bei turint teismo paskirtą draudimą vairuoti motorines transporto priemones. Problemos prasideda tada, kai dviratis dėl vienos detalės ar modifikacijos pradedamas laikyti mopedu ar kita motorine transporto priemone.

    Pagal Europos Sąjungos praktikoje taikomą standartą, įprastas elektrinis dviratis turi tik padėti minti pedalus, o ne važiuoti savarankiškai. Variklio vardinė galia negali viršyti 250 vatų, o pagalba turi būti automatiškai nutraukiama pasiekus 25 kilometrų per valandą greitį.

    Kritinis lūžis dažnai įvyksta atsiradus akceleratoriaus rankenėlei, leidžiančiai važiuoti neminant pedalų, arba pašalinus greičio ribotuvą. Taip pat riziką sukelia galingesni varikliai ar dviračio konversijos rinkiniai, kurie keičia galios atidavimą taip, kad transporto priemonė nebeatitinka dviračio kategorijos.

    Tokiu atveju, sustabdžius patikrinimui, pareigūnai gali vertinti, kad asmuo iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę, nors jam taikomas teismo draudimas. Lenkijoje teismo draudimo vairuoti pažeidimas laikomas nusikaltimu, už kurį gali grėsti nuo 3 mėnesių iki 5 metų laisvės atėmimo, taip pat papildomas draudimas vairuoti.

    Panaši logika taikoma ir elektriniams paspirtukams, nes jų kategoriją lemia aiškūs techniniai kriterijai. Taisyklės numato, kad tokios priemonės maksimalus greitis turi būti ribojamas iki 20 kilometrų per valandą, o konstrukcija neturi būti pritaikyta sėdėjimui.

    Įrengus sėdynę ar padidinus greitį, paspirtukas gali nebeatitikti jam taikomų reikalavimų, o tai keičia ir teisinį vertinimą. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus, bandydamas apeiti draudimą vairuoti, rizikuoja patekti į situaciją, kurioje bus vertinamas ne kaip pėsčiųjų eismo dalyvis, o kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas.

    Atskira kategorija yra vadinamieji S-Pedelec elektriniai dviračiai, kurie gali pasiekti iki 45 kilometrų per valandą greitį. Daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje, jie paprastai prilyginami mopedams, todėl jiems taikomi registracijos, draudimo ir vairuotojo pažymėjimo reikalavimai.

    Dėl to asmeniui, kuriam galioja teismo paskirtas draudimas vairuoti motorines transporto priemones, toks pasirinkimas dažniausiai nėra legalus kelias išlaikyti mobilumą. Saugiausias sprendimas tokiose situacijose yra prieš perkant ar modifikuojant transporto priemonę įsitikinti, kad jos parametrai atitinka dviračio ar paspirtuko kategorijai keliamus reikalavimus, nes net menka detalė gali turėti rimtų teisinių pasekmių.

  • Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Ilgąjį savaitgalį poilsis prie ežerų ir upių daugeliui asocijuojasi su atsipalaidavimu, tačiau taisyklės vandenyje gali būti ne mažiau griežtos nei kelyje. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vis dažniau akcentuojama paprasta žinutė: alkoholis ir vandens transportas yra pavojingas derinys, o pasekmės gali paliesti ir vairuotojo pažymėjimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nebūtina sėsti į automobilį, kad rizikuotumėte netekti teisės vairuoti. Jei asmuo po alkoholio vairuoja motorinę vandens transporto priemonę, situacija vertinama panašiai kaip vairavimas išgėrus kelyje, o sprendimus dėl sankcijų priima institucijos pagal galiojančias teisės normas.

    Kada gresia pažymėjimo netekimas?

    Griežčiausiai vertinamas motorinių priemonių valdymas vandenyje, kai yra nustatomas apsvaigimas. Tokiais atvejais tikrinamas blaivumas, vertinamos aplinkybės ir, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali būti taikomas teisės vairuoti apribojimas.

    Ypač daug dėmesio skiriama greitoms ir galingoms priemonėms, tokioms kaip vandens motociklai ar motorinės valtys, nes rizika avarijoms ir sužalojimams čia išauga kelis kartus. Net trumpas plaukimas „tik iki kito kranto“ gali baigtis ne tik bauda, bet ir teisinėmis pasekmėmis, kurios tęsiasi mėnesius ar metus.

    Ne motorinės priemonės nereiškia laisvės

    Kitaip dažnai vertinamos priemonės, varomos raumenų jėga, pavyzdžiui, baidarės ar vandens dviračiai, tačiau tai nereiškia, kad apsvaigus galima elgtis kaip patogu. Net ir be variklio išlieka pareiga užtikrinti saugumą, o už pavojingą elgesį gali grėsti piniginės baudos.

    Gelbėtojai ir pareigūnai ne kartą pabrėžia, kad didelė dalis nelaimių įvyksta ne dėl technikos gedimų, o dėl neteisingo rizikos vertinimo: pervertinamos jėgos, nuvertinamos srovės, vėjas ir temperatūra. Apsvaigimas tokias klaidas tik pagilina, o pagalba vandenyje dažnai užtrunka ilgiau nei keliuose.

    Svarbu ir vieta, ir momentas

    Teisinės pasekmės priklauso ir nuo situacijos: ar žmogus realiai valdė priemonę, ar plaukė, ar tik ruošėsi išplaukti, ar buvo sustojęs. Kai kuriais atvejais vertinama, ar laive buvo blaivus asmuo, galintis perimti valdymą, jei tai būtina saugumui.

    Jei pareigūnai nustato, kad keliamas pavojus sau ar aplinkiniams, priemonė gali būti sulaikyta ar palydėta į saugią vietą. Todėl planuojant pramogas ant vandens saugiausia iš anksto sutarti, kas bus blaivus ir atsakingas už valdymą, o alkoholį palikti laikui, kai kelionė tikrai baigta.