CP v2

Tag: Policistinių kiaušidžių sindromas

  • Ginekologė perspėja: šios populiarios dietos ir produktai tyliai ardo hormonų pusiausvyrą

    Ginekologai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad dalis populiarių mitybos įpročių gali nepastebimai išbalansuoti moters hormonų sistemą. Tai ypač aktualu susiduriant su akne, nereguliariu ciklu, ryškiu priešmenstruaciniu sindromu ar įtariant policistinių kiaušidžių sindromą.

    Dažnas kaltininkas yra rafinuotas cukrus ir saldinti gėrimai, nes jie skatina staigius gliukozės ir insulino šuolius. Ilgainiui tai siejama su didesne metabolinių sutrikimų rizika, o kai kurioms moterims gali stiprėti androgenų pertekliui būdingi požymiai, tokie kaip bėrimai ar padidėjęs plaukuotumas.

    Ne mažiau dėmesio verta itin perdirbta mityba, kurioje gausu pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių, druskos ir sočiųjų riebalų. Tokia mityba dažniau siejama su lėtiniu žemo laipsnio uždegimu, o tai gali neigiamai veikti bendrą savijautą, kūno masės kontrolę ir ciklo reguliarumą.

    Alkoholis ir estrogenų apykaita

    Kai kurioms moterims problema tampa įprotis kas vakarą išgerti alkoholio atsipalaidavimui. Reguliarus alkoholio vartojimas apsunkina kepenų darbą, o kepenys yra svarbios hormonų apykaitai, įskaitant estrogenų skaidymą ir pašalinimą iš organizmo.

    Dėl to daliai moterų gali ryškėti priešmenstruaciniai simptomai, didėti skysčių kaupimasis, atsirasti stipresni nuotaikų svyravimai. Specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik kiekį, bet ir vartojimo reguliarumą, nes kasdienis įprotis ilgainiui keičia organizmo reakcijas.

    Ekstremalios dietos: kur slypi rizika?

    Griežtos keto ar agresyvios mažai angliavandenių turinčios dietos neretai pristatomos kaip greitas kelias į lieknėjimą, tačiau daliai moterų jos gali baigtis ciklo sutrikimais. Ilgesnį laiką ženkliai ribojant angliavandenius ir bendrą kalorijų kiekį, organizmas gali tai interpretuoti kaip energijos trūkumą ir mažinti reprodukcinių hormonų aktyvumą.

    Praktikoje tai kartais pasireiškia ovuliacijos slopinimu, menstruacijų suretėjimu ar išnykimu, pablogėjusia miego kokybe ir energijos stoka. Rizika didėja, jei kartu intensyviai sportuojama, patiriamas stresas ar staigiai krenta svoris.

    Kita kraštutinė klaida yra riebalų baimė ir nuolatinis liesų produktų pasirinkimas, nekompensuojant to kokybiškais riebalais. Lytinių hormonų sintezei reikalingi lipidai, todėl ilgalaikis nepakankamas riebalų kiekis racione gali prisidėti prie sausėjančios odos, prastesnės plaukų būklės ir hormoninės savijautos svyravimų.

    Specialistai akcentuoja, kad tvariausia strategija dažniausiai yra subalansuota, mažiau apdorota mityba ir stabilus režimas, o ne trumpalaikiai eksperimentai. Kasdieniame racione pravartu turėti nesočiųjų riebalų šaltinių, tokių kaip alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai ir riebi jūrinė žuvis, o cukrų ir itin perdirbtą maistą riboti.

  • 6 kūno signalai, įspėjantys apie pavojingą hormonų disbalansą: neatidėliokite tyrimų

    Staigus plaukų slinkimas, nuolatinis nuovargis ar nevaldomas noras saldumynų dažnai nurašomi stresui ir „pervargimui“. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad tokie požymiai neretai susiję su hormonų, skydliaukės ar medžiagų apykaitos sutrikimais, kuriuos verta įvertinti tyrimais.

    Svarbu tai, kad vienas simptomas dar nereiškia diagnozės, o dalis požymių persidengia su miego trūkumu, per mažu kalorijų kiekiu, lėtiniu uždegimu ar kai kurių vaistų poveikiu. Vis dėlto, jei pokyčiai tęsiasi kelias savaites ar stiprėja, gydytojai pataria neatidėlioti šeimos gydytojo konsultacijos.

    Plaukai ir oda siunčia signalus

    Jei plaukai ima akivaizdžiai slinkti, o oda tampa sausa ir šiurkšti, dažna klaida yra ieškoti tik kosmetinių sprendimų. Tokie pokyčiai gali būti susiję su mažomis geležies atsargomis organizme, kai sumažėja feritino rodiklis, taip pat su skydliaukės funkcijos sulėtėjimu.

    Skydliaukės hormonai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą ir audinių aprūpinimą energija, todėl jų stoka kartais pasireiškia ir išoriniais požymiais. Panašius simptomus gali stiprinti ir vitamino D ar cinko stoka, ypač jei mityba skurdi arba mažai būnama saulėje.

    Saldumynų potraukis ir migla galvoje

    Nuolatinis noras suvalgyti kažką saldaus po pietų, o kartu ir sunkumas susikaupti, daliai žmonių siejasi su gliukozės svyravimais kraujyje. Specialistai aiškina, kad tai gali būti ženklas, jog ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną, todėl energija į audinius patenka ne taip efektyviai.

    Tuomet organizmas gali „prašyti“ greitos energijos, o smegenys signalizuoja nuovargiu ir vadinama migla galvoje. Šiuos svyravimus neretai paaštrina ir lėtinis stresas, kai ilgą laiką padidėjęs kortizolio lygis blogina miegą, apetitą ir bendrą savijautą.

    Nuovargis, nuotaikų kaita ir naktiniai prabudimai

    Jei atsikeliate po 7–8 valandų miego, bet jaučiatės pavargę dar nepradėję dienos, verta pagalvoti ne tik apie per mažą poilsio kokybę. Toks nuovargis gali būti siejamas su geležies trūkumu, skydliaukės veiklos pokyčiais ar lytinių hormonų disbalansu.

    Ryški nuotaikų kaita ir dirglumas kai kurioms moterims sustiprėja antroje ciklo pusėje, kai pasikeičia estrogeno ir progesterono santykis. Jei kartu vargina įtampa, nerimas ar prastas miegas, situaciją gali bloginti ir magnio bei B grupės vitaminų stoka, nors tai taip pat nėra savarankiška diagnozė.

    Reguliarūs prabudimai naktį, ypač apie 3–4 valandą, kartais siejami su išsiderinusiu paros ritmu ir streso hormonų svyravimais. Vyresniame amžiuje tokie prabudimai, karščio bangos ar prakaitavimas taip pat gali sutapti su hormoniniais pokyčiais, artėjant perimenopauzei.

    Akne suaugus: priežastys gali būti gilesnės

    Jei skausmingi bėrimai atsiranda suaugus, ypač smakro, apatinio žandikaulio ar kaklo srityje, vien kosmetinės procedūros dažnai duoda tik trumpalaikį efektą. Dermatologinėje praktikoje tokia lokalizacija neretai siejama su padidėjusių androgenų įtaka arba didesniu odos receptorių jautrumu.

    Kai kuriais atvejais suaugusiųjų aknė gali eiti greta policistinių kiaušidžių sindromo požymių ir sutrikusios gliukozės apykaitos. Dėl to gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti situaciją kompleksiškai, atsižvelgiant į ciklą, svorio pokyčius, plaukuotumą, miegą ir kitus simptomus.

    Jei keli iš šių požymių kartojasi kartu, dažniausiai pradedama nuo bazinių tyrimų ir bendros sveikatos įvertinimo. Galutinį tyrimų planą parenka gydytojas, o savidiagnostika ir beatodairiškas papildų vartojimas gali užmaskuoti problemą ir atitolinti tikslų gydymą.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.

  • PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    Kas keičiasi ir kodėl

    Vienas dažniausių hormoninių sutrikimų pasaulyje, iki šiol plačiai žinomas kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), siūloma pervadinti į poliedokrininį metabolinį kiaušidžių sindromą (PMOS). Tarptautinis ekspertų konsorciumas teigia, kad senasis pavadinimas yra netikslus, klaidinantis ir prisideda prie neteisingų lūkesčių dėl ligos esmės.

    Naujas terminas pristatytas Europos endokrinologijos kongrese Prahoje, po ilgamečio gydytojų, mokslininkų, pacientų ir organizacijų darbo. Pasak iniciatorių, dabartinis pavadinimas per siaurai sutelkia dėmesį į vieną organą ir neatspindi to, kad sutrikimas veikia kelias organizmo sistemas.

    „Terminas PCOS jau seniai pripažįstamas netiksliu ir potencialiai žalingu, nes neatskleidžia daugiaplanių endokrininių ir metabolinių mechanizmų“, – teigiama iniciatyvos autorių pozicijoje.

    Klaidingas cistų akcentas

    Vienas svarbiausių pokyčių yra raidės C, reiškiančios cistines struktūras, atsisakymas. Dalis pacientų ir net specialistų iki šiol klaidingai mano, kad tai didelės cistos, kurios gali plyšti ar reikalauti operacijos, nors realybėje dažnai kalbama apie daug mažų, augimą sustabdžiusių folikulų.

    Istoriškai sindromas siejamas su 1935 metais aprašytais atvejais, kai chirurgai pastebėjo padidėjusias kiaušides ir daugybę smulkių cistoms panašių darinių. Vėliau paaiškėjo, kad šie požymiai nėra nei universalūs, nei specifiniai, o daliai pacienčių ultragarsu jie apskritai nenustatomi.

    „Dėmesys vien kiaušidėms kai kuriais atvejais reiškė, kad moterų metaboliniai simptomai, psichologinis distresas ir odos problemos ilgai likdavo nuošalyje“, – yra sakiusi viena iš iniciatyvoje dalyvaujančių gydytojų.

    Ne tik vaisingumo tema

    PMOS šalininkai pabrėžia, kad sutrikimas nėra vien reprodukcinės sveikatos problema. Nors nereguliarios mėnesinės, ovuliacijos sutrikimai, aknė ar padidėjęs plaukuotumas yra dažni simptomai, nemažai pacienčių susiduria ir su ilgalaikiais metaboliniais bei psichologiniais iššūkiais.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad šis sutrikimas paliečia maždaug 170 000 000 žmonių pasaulyje, o iki 70 proc. atvejų gali likti nediagnozuoti. Iniciatoriai įtaria, kad prie vėlyvos diagnostikos prisideda ir pats pavadinimas, kuris formuoja neteisingą ligos suvokimą.

    Kodėl atsirado žodis metabolinis

    Į naują pavadinimą įtrauktas žodis metabolinis turi atkreipti dėmesį į dažną ryšį su atsparumu insulinui ir su tuo susijusiomis rizikomis. Medicininėje literatūroje dažnai minima, kad didelė dalis pacienčių turi insulino rezistencijos požymių, o ilgainiui didėja 2 tipo diabeto, nutukimo ir suriebėjusių kepenų ligos tikimybė.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad gydymas nėra vienodas visoms. Klinikinėje praktikoje taikomi gyvenimo būdo pokyčiai, hormonų terapija, simptominius požymius mažinantys sprendimai, o kai kuriais atvejais skiriami ir medikamentai, naudojami metaboliniams rodikliams gerinti.

    Kas bus toliau

    Konsorciumas numato pereinamąjį laikotarpį, kai abu terminai bus vartojami greta, o pagrindinis tikslas yra švietimas ir tarptautinis susitarimas dėl vieningos terminijos. Kitas žingsnis būtų ligos pavadinimo atnaujinimas tarptautinėse klasifikacijose, kurias naudoja sveikatos sistemos daugelyje šalių.

    Ekspertai viliasi, kad tikslesnis pavadinimas padės greičiau atpažinti sutrikimą, nuosekliau vertinti metabolines rizikas ir sumažinti dezinformaciją, su kuria pacientės susiduria tiek diagnostikos, tiek gydymo etapuose. Praktikoje tai galėtų reikšti aiškesnius tyrimų prioritetus ir labiau į pacientą orientuotą ilgalaikę priežiūrą.