Saulės alergija dažniausiai apibūdinama kaip imuninės sistemos reakcija į ultravioletinius spindulius, kai ant odos staiga atsiranda paraudimas, niežulys, bėrimas ar pūslės. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia po kelių minučių, kitiems – po kelių valandų, o diskomfortas gali tęstis kelias dienas.
Gydytojai pabrėžia, kad viena dažniausių formų yra polimorfinė šviesos dermatozė, o retesniais atvejais pasitaiko saulinė dilgėlinė. Reakciją gali sustiprinti ir tam tikri vaistai ar kosmetikos priemonės, didinančios odos jautrumą šviesai, todėl svarbu įvertinti, kas buvo naudojama prieš einant į saulę.
Pastebėjus pirmuosius požymius, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš tiesioginės saulės į pavėsį arba patalpą. Net trumpas buvimas saulėje po bėrimo atsiradimo neretai dar labiau sustiprina uždegimą ir išplečia pažeistas vietas.
Niežuliui ir karščio pojūčiui mažinti tinka odos vėsinimas: švarus vėsaus vandens kompresas arba vėsi vonia. Kartu rekomenduojama naudoti drėkinamuosius, odos nedirginančius kremus ar losjonus be alkoholio, nes alkoholis gali dar labiau sausinti odą.
Jei simptomai ryškūs, gali būti skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai, o esant didesniam uždegimui – gydytojo parinkti kortikosteroidų kremai. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač jei oda stipriai įkaito ar yra nudegimo požymių.
Vienas dažniausių klaidų – bandyti „išbūti“ saulėje tikintis, kad reakcija praeis. Toks sprendimas dažnai sukelia priešingą efektą: bėrimas gali plisti, o niežulys ir patinimas sustiprėti.
Taip pat nerekomenduojama naudoti priemonių su alkoholiu, kvapiklių gausa ar agresyvių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, rūgščių ar šveitiklių, nes jos papildomai dirgina pažeistą odą. Vietoje to geriau rinktis kuo paprastesnę, jautriai odai skirtą priežiūrą.
Dar viena rizika – bėrimo kasymas, nes taip lengviau pažeidžiamas odos barjeras ir didėja infekcijos tikimybė. Pūslės, jei jos atsirado, neturėtų būti praduriamos, nes jos saugo gyjančią odą; jei pūslė pratrūko savaime, reikėtų švelniai nuvalyti, dezinfekuoti ir apsaugoti steriliu tvarsčiu.
Medikai ragina neignoruoti įspėjamųjų ženklų, kai reakcija tampa sisteminė. Jei atsiranda veido ar gerklės tinimas, dusulys, stiprus silpnumas ar svaigimas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija.