Mokslininkai teigia atskleidę vieną seniausių Ramiojo vandenyno istorijos mįslių: kas paskatino staigią polineziečių plėtrą po ištisų šimtmečių santykinės pauzės. Nauja analizė rodo, kad lemiamu postūmiu galėjo tapti staigūs klimato pokyčiai, ypač itin stipraus sausros laikotarpio pradžia Samoa ir Tongos regione.
Archeologai seniai kėlė klausimą, kodėl polineziečiai, maždaug prieš 3 000 metų pasiekę Samoa ir Tongą, ilgai neskubėjo toliau į rytus, nors garsėjo jūriniais įgūdžiais. Vis dėlto maždaug 900–1 050 metais plėtra suintensyvėjo, o per kelis šimtmečius pasiektos tolimos salos, įskaitant Tahitį, Havajus, Velykų salą ir Naująją Zelandiją.
Ką parodė nuosėdų tyrimai
Tyrėjai klimatines sąlygas atkūrė analizuodami ežerų ir pelkių nuosėdas Ramiojo vandenyno salose. Tokiuose sluoksniuose išlieka biomarkeriai ir vandenilio izotopų signalai, kurie padeda nustatyti, kaip kito kritulių kiekis per pastaruosius maždaug 2 000 metų.
Rezultatai rodo, kad prieš pat vadinamąją didžiąją polineziečių ekspansiją Samoa ir Tonga patyrė stipriausią sausrą visame tirtame laikotarpyje. Skaičiuojama, kad metinis kritulių kiekis Samoa galėjo sumažėti iki 28 proc., o kai kuriose vietovėse poveikis buvo dar ryškesnis.
Kodėl sausra galėjo pakeisti istoriją
Ilgalaikis lietaus trūkumas tikėtina smogė kasdieniam gyvenimui: mažėjo gėlo vandens atsargos, prastėjo žemdirbystės sąlygos, o augant gyventojų skaičiui didėjo konkurencija dėl ribotų išteklių. Tokiose aplinkybėse kelionės į naujas, dar neapgyventas salas galėjo tapti ne vien pasirinkimu, bet ir būtinybe.
Tuo pat metu į rytus nuo Samoa ir Tongos klimatinės sąlygos, kaip teigiama, galėjo būti palankesnės, nes ten daugėjo kritulių. Tai reiškia, kad migracija galėjo būti dvigubo impulso pasekmė: bėgimas nuo prastėjančių sąlygų ir kryptingas judėjimas link regionų, kuriuose išgyventi lengviau.
Ne tik klimatas: prisidėjo ir technologijos
Mokslininkai pabrėžia, kad klimatas greičiausiai nebuvo vienintelis veiksnys. Tuo laikotarpiu tobulėjo polineziečių kanojų konstrukcija ir buriavimas, o geresnis stabilumas bei greitis didino kelionių saugumą ir galimybes įveikti didelius atstumus.
Šiandien tokie tyrimai laikomi svarbiais ir platesniame kontekste, nes leidžia geriau suprasti, kaip staigūs klimato svyravimai gali paveikti žmonių judėjimą, politinius sprendimus ir technologinę raidą. Ramiojo vandenyno kolonizacija išlieka vienu įspūdingiausių jūrinės navigacijos pasiekimų žmonijos istorijoje, o nauji duomenys rodo, kad ją galėjo paspartinti klimato sukelta krizė.
