CP v2

Tag: Politinė krizė

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.

    Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.

    „Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.

    Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.

    V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.

    „Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.

    DI klastotės ir dezinformacija

    Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.

    Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.

    Įtarimai dėl valdžios veiksmų

    Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.

    V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.

    Politinis ciklas be daugumos

    Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.

    V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.