Tag: Politinė krizė

  • Lenkijoje įsiplieskė ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės: teisininkai abejoja pokyčių teisėtumu

    Lenkijoje kilo naujas ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės: dalis teisininkų ir politikų kvestionuoja, ar pastarieji sprendimai keičiant institucijos valdymą buvo teisėti.

    Konfliktą įžiebė vėlyvo spalio įvykiai prie Tribunolo būstinės, kai, žiniasklaidos pranešimais, į pastatą įėjo naujojo Seimo paskirti teisėjai, lydimi viešąją tvarką užtikrinančių tarnybų pareigūnų.

    Dar prieš tai teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė sustabdžiusi Tribunolo prezidentą Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį. Ji, kaip ilgiausią stažą turinti teisėja, perėmė vadovavimo pareigas.

    Valdantieji šiuos veiksmus aiškina kaip bandymą atkurti teisinę tvarką, o opozicija juos vadina neteisėtu Konstitucinio Tribunolo perėmimu. Dėl to ginčas tapo viena svarbiausių pastarųjų dienų politinių temų.

    Nesutarimai dėl to, kas laikomas Tribunolo vadovu

    Didžiausios diskusijos kyla dėl to, ar pagal galiojančias nuostatas Tribunolo prezidento pareigas toliau eina Bogdanas Święczkowskis, ar vis dėlto sprendimai jį nušalinti buvo pakankami vadovybės pasikeitimui.

    Lenkijos Aukščiausiosios advokatų tarybos prezidentas Przemysławas Rosati viešai tvirtino, kad teisiniu požiūriu prezidentu tebėra laikomas B. Święczkowskis, o A. Korwin-Piotrowskos sprendimo veiksmingumas, jo vertinimu, kelia rimtų abejonių.

    Jis taip pat pabrėžė, kad net ir pripažinus sprendimą veiksmingu, tai nebūtinai reikštų pareigų praradimą – greičiau laikino pobūdžio nušalinimą nuo kasdienių funkcijų.

    Skirtingos konstitucininkų ir buvusių vadovų pozicijos

    Kritiškai apie veiksmus pasisakė ir kai kurie konstitucinės teisės specialistai, tarp jų Marcin Matczak ir Ryszard Piotrowski, taip pat dalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

    Vis dėlto kitos nuomonės laikėsi keli buvę Konstitucinio Tribunolo prezidentai – jie tokius veiksmus vertino kaip galimą kelią baigti užsitęsusį konstitucinį konfliktą.

    Atskira ginčo dalis susijusi su bendrojo susirinkimo kvorumu: viešai svarstyta, ar sprendimams priimti gali pakakti aštuonių dalyvių. M. Matczak argumentavo, kad kvorumas turėtų būti skaičiuojamas nuo bendro teisėjų skaičiaus, o ne nuo tų, kurie konkrečiu metu vykdo pareigas po sustabdymų.

    Kalbos apie „resetą“, bet sutarimo nematyti

    Reaguodami į krizę kai kurie politikai pradėjo kalbėti apie Konstitucinio Tribunolo „resetą“ konstituciniu keliu. Tarp pasiūlymų minėta ir idėja užbaigti dabartinės sudėties kadenciją bei naujus teisėjus rinkti kvalifikuota – trijų penktųjų – balsų dauguma.

    Tačiau plačios paramos šiems planams kol kas nėra. Donaldas Tuskas atmetė kompromiso galimybę, o Przemysławas Czarnekas vietoj „reseto“ siūlė pirmalaikius rinkimus.

    Laidoje „Dudek o polityce“ politologas prof. Antoni Dudek teigė, kad greitas ginčo sprendimas mažai tikėtinas, nes didžiųjų politinių stovyklų lyderiai nemato politinio intereso susitarti.

    Profesoriaus vertinimu, konfliktas gali plėstis ir apimti kitas valstybės institucijas, įskaitant kovą dėl įtakos Aukščiausiajame Teisme. Nors, jo teigimu, atsitraukimas nuo eskalacijos dėl Lenkijos centrinio banko sumažino riziką, ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo ir toliau kelia rimtų teisinių ir politinių klausimų.

  • Lenkijoje – naktinė drama prie Konstitucinio Tribunolo: dėl prezidento Nawrockio stumdymosi kreipsis į prokuratūrą

    Lenkijos prezidento Karolo Nawrockio kanceliarija pranešė ketinanti kreiptis į prokuratūrą po naktinio incidento prie Konstitucinio Tribunolo pastato Varšuvoje. Pasak prezidento atstovo Rafało Leśkiewicziaus, per susistumdymą esą buvo pažeistas valstybės vadovo fizinis neliečiamumas. Kita konflikto pusė pateikia priešingą įvykių versiją ir tvirtina, kad agresyviai elgėsi pats prezidentas.

    Skandalas prie Konstitucinio Tribunolo

    Incidentas įvyko prezidentui naktį atvykus prie Konstitucinio Tribunolo, kur, pasak jo kanceliarijos, jis norėjo asmeniškai įvertinti situaciją institucijoje. Prie įėjimo kilo grumtynės, kurias užfiksavo ir internete paplitę vaizdo įrašai.

    R. Leśkiewiczius viešai teigė, kad bus teikiami pareiškimai prokuratūrai dėl veiksmų, kuriais, jo vertinimu, buvo trukdoma prezidentui patekti į pastatą. Jis taip pat įvardijo kelis asmenis, kurių atžvilgiu, anot jo, galėtų būti pradėti teisiniai veiksmai.

    Dvi priešingos įvykių versijos

    Prezidento kanceliarijos versijoje akcentuojama, kad Konstitucinis Tribunolas yra vieša institucija, todėl prezidentas turėjo teisę į ją patekti, o jam kelią užtvėrę asmenys, kaip teigiama, ėmėsi fizinių veiksmų. Prezidento atstovas taip pat tvirtino, kad naktį daryti vaizdo įrašai esą rodo dramatišką situaciją.

    Tuo metu viena iš konflikte dalyvavusių asmenų, Anna Korwin-Piotrowska, pateikė kitokį pasakojimą. Ji tvirtino, kad prezidentas bandė jėga prasiveržti pro žmones prie įėjimo, o susistumdymas kilo jam mėginant prasiskinti kelią.

    Viešai paskelbtose vaizdo ištraukose matyti įtampos kupinas momentas prie durų, kai abi pusės stumia viena kitą ir ginčijasi, kas turi teisę kontroliuoti patekimą į pastatą. Dėl to dalis visuomenės ir politikų ragina situaciją vertinti ne emocijomis, o remiantis objektyvia medžiaga ir teisėsaugos išvadomis.

    Konflikto fonas ir politinė įtampa

    Šis incidentas įsiliejo į platesnį politinį ginčą dėl Konstitucinio Tribunolo valdymo ir sprendimų teisėtumo. Tekste minimi pokyčiai, susiję su Tribunolo vadovybės įgaliojimais ir laikinu institucijos vairavimu, tapo kibirkštimi, po kurios prie pastato susirinko demonstrantai, o situaciją stebėjo policija.

    Prezidento aplinka dėl krizės politinę atsakomybę siejo su premjeru Donaldu Tusku, o pats D. Tuskas viešuose pareiškimuose kalbėjo apie siekį užtikrinti tvarką ir demokratinių procedūrų laikymąsi. Prezidentas, kaip skelbiama, net nutraukė kelionę ir grįžo į Varšuvą, pabrėždamas situacijos svarbą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą ir kaip bus įvertinti įrašuose matomi veiksmai. Teisininkų vertinimu, tokiose bylose esminiai tampa konkretūs veiksmų intensyvumo, provokavimo ir proporcingumo kriterijai, todėl aiškumo gali suteikti tik oficialus procesinis sprendimas.

  • Lenkiją drebina Konstitucinio Tribunolo krizė: prezidentas „Nawrocki“ skubiai kviečia lyderius

    Lenkijoje aštrėja krizė Konstituciniame Tribunole, o prezidentas Karolis Nawrockis skubiai inicijuoja politines konsultacijas. Prezidento kanceliarijos vadovas Pawełas Szefernakeris pranešė, kad šeštadienį nuo 13 valandos Prezidentūroje prasidės susitikimų su parlamentinių jėgų lyderiais serija.

    Šie pokalbiai rengiami po pastarųjų dienų įvykių, kai buvo paskelbta apie Konstitucinio Tribunolo vadovybės darbo apribojimus ir laikino vadovavimo perdavimą kitam asmeniui. Dalis Tribunolo vadovybės tokių sprendimų teisėtumą ginčija, todėl konfliktas tapo ne tik institucinis, bet ir politinis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, prezidentas dėl susidariusios situacijos nutraukė užsienio vizitą ir skubiai grįžo į Lenkiją. Naktį jis taip pat buvo nuvykęs į Konstitucinio Tribunolo būstinę, o netrukus paskelbė apie konsultacijas su politinėmis frakcijomis, siekdamas sumažinti įtampą.

    Susitikimai Prezidentūroje nuo 13 valandos

    Prezidento aplinka pabrėžia, kad konsultacijų tikslas yra suvaldyti politinį konfliktą ir užtikrinti konstitucinės tvarkos stabilumą. Praktikoje tai reiškia bandymą sutarti dėl veiksmų, kurie galėtų atkurti institucijos darbą ir sumažinti ginčus dėl vadovavimo teisėtumo.

    Konstitucinio Tribunolo klausimas Lenkijoje jau ne vienerius metus yra vienas labiausiai visuomenę ir politikus skaldančių, o sprendimai dėl teisėjų skyrimo bei Tribunolo vaidmens neretai tampa platesnių politinių kovų dalimi. Todėl bet koks vadovybės pasikeitimas ar procedūriniai sprendimai šioje institucijoje dažnai sukelia grandininę reakciją visoje politinėje sistemoje.

    Numatytas ir neeilinis posėdis

    Be dvišalių susitikimų Prezidentūroje, šeštadienį suplanuotas ir neeilinis Parlamento narių tarybos prie prezidento posėdis. Skelbiama, kad jis turėtų prasidėti 15 valandą, o jo darbotvarkėje turėtų dominuoti su Konstitucinio Tribunolo situacija susiję klausimai.

    Krizės epicentre atsidūrė sprendimai, susiję su pareigų vykdymo sustabdymu Konstitucinio Tribunolo vadovybėje ir laikino vadovavimo perdavimu kitam asmeniui. Šiuos veiksmus ankstesnė vadovybė viešai kvestionuoja, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu politinės ir teisinės įtampos gali dar labiau išaugti.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Konstitucinis Tribunolas yra institucija, kuri prižiūri, ar įstatymai ir politiniai sprendimai neprieštarauja Konstitucijai, todėl jo autoritetas tiesiogiai veikia pasitikėjimą visa teisine sistema. Kai kyla abejonės dėl sprendimų teisėtumo ar vadovybės statuso, tai gali apsunkinti institucijų darbą ir sustiprinti politinę konfrontaciją.

    Artimiausios valandos parodys, ar prezidento inicijuotos konsultacijos taps realiu kompromiso paieškos mechanizmu, ar tik dar vienu politinės krizės etapu. Bet kuriuo atveju Konstitucinio Tribunolo situacija išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos klausimų, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių Lenkijos politiniam stabilumui.

  • Skandalas Lenkijos eteryje: viceministrė pratrūko dėl susitikimo pas Nawrockį – nuskambėjo grasinimas

    Lenkijos radijo Programoje III įsiplieskė aštri politinė akistata: mokslo viceministrė Karolina Zioło-Pużuk susikirto su prezidento patarėju Alvinu Gajadhuru. Diskusija kilo dėl prezidento Karolo Nawrockio sušauktų skubių konsultacijų, o eteryje nuskambėjo frazė apie galimą smurtą.

    Ginčas atskleidė augančią įtampą dėl situacijos Lenkijos Konstituciniame Tribunole ir politinių stovyklų nesutarimų, kaip spręsti krizę. Viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukė būtent emocingas pasisakymas, peržengęs įprastas debatų ribas.

    Kas įvyko radijo studijoje?

    Laidoje prezidento patarėjas Alvinas Gajadhuras tiesiai paklausė, ar valdančiosios koalicijos atstovai vyks į Prezidento rūmus. Klausimas buvo susijęs su skubiu susitikimu, kurį prezidentas Karolas Nawrockis sušaukė reaguodamas į įvykius Konstituciniame Tribunole.

    Karolina Zioło-Pużuk aiškaus atsakymo dėl koalicijos dalyvavimo nepateikė ir dėmesį nukreipė į pačią konflikto esmę. Pokalbiui kaistant, eteryje nuskambėjo frazė, kuri Lenkijoje buvo suprasta kaip užuomina apie fizinį susidorojimą.

    „Tokioje atmosferoje galima gauti į veidą“, – sakė Karolina Zioło-Pużuk.

    Į šiuos žodžius sureagavo Alvinas Gajadhuras, pabrėždamas, kad tokio tono viešojoje diskusijoje netoleruoja. Apsižodžiavimas greitai virto principine konfrontacija dėl to, kas prisiima atsakomybę už politinės krizės eskalaciją.

    Kodėl sušauktos skubios konsultacijos?

    Skubūs pokalbiai Prezidento rūmuose buvo paskelbti po įtampos Konstituciniame Tribunole, kur kilo ginčas dėl institucijos vadovavimo ir sprendimų teisėtumo. Prezidentas teigė, kad įvykiai gali kelti grėsmę konstitucinei tvarkai, todėl būtinas skubus politinių jėgų dialogas.

    Žiniasklaidoje pranešta, kad Karolas Nawrockis dėl situacijos nutraukė kelionę ir grįžo į Lenkiją. Vėliau jis patvirtino kviečiantis parlamentines politines jėgas į konsultacijas, kurios turėjo prasidėti spalio 31 dieną.

    Konstitucinio Tribunolo krizės fonas

    Krizė siejama su sprendimais dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės darbo ir tuo, kas laikinai turi perimti institucijos vairą. Skirtingos politinės stovyklos viešai ginčija tiek procedūrų pagrįstumą, tiek priimtų sprendimų legitimumą.

    Toks konfliktas Lenkijoje turi platesnį kontekstą: Konstitucinio Tribunolo vaidmuo ir nepriklausomumas pastaraisiais metais tapo nuolatiniu politinių ginčų objektu. Dėl to kiekvienas naujas tribūnos sprendimas ar vadovybės pokytis tampa ne tik teisiniu, bet ir politiniu klausimu.

    Radijo eteryje kilęs skandalas parodė, kad įtampa persikelia ir į viešas diskusijas, kur emocijos ima dominuoti prieš argumentus. Artimiausiu metu daug lems tai, ar pavyks surengti realias konsultacijas ir ar politinės jėgos sutars dėl krizės deeskalavimo priemonių.

  • Naktinė drama Lenkijoje: prezidentas Nawrockis įsiveržė į Konstitucinį Teismą, skamba kaltinimai

    Lenkijoje naktį įsiplieskė naujas konfliktas dėl Konstitucinio Teismo vadovybės, peraugęs į fizinę konfrontaciją institucijos pastate. Prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė suplanuotą kelionę ir grįžo į Varšuvą, o politinės stovyklos viena kitą kaltina institucijos uzurpavimu ir net bandymu įvykdyti valstybės perversmą.

    Įtampa kilo po sprendimų, kuriais nuo pareigų laikinai buvo nušalinti Konstitucinio Teismo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis ir jo pavaduotojas Bartłomiejus Sochańskis. Tuomet teismo darbo koordinavimą paskelbė perimanti ilgiausią stažą turinti teisėja Anna Korwin-Piotrowska, o šis žingsnis iškart sukėlė abejonių dėl procedūrų ir įgaliojimų.

    Prie teismo pastato susirinko protestuotojai, o viešąją tvarką užtikrinti buvo iškviesta policija. Pranešta, kad minia bandė prasiveržti pro užtvaras, buvo apgadintos įėjimo apsaugos priemonės, o situacija tapo chaotiška tiek lauke, tiek viduje.

    Naktinė prezidento intervencija

    Gavęs informaciją apie padėtį sostinėje, prezidentas Karolis Nawrockis apsisuko iš oficialaus skrydžio ir skubiai grįžo į šalį. Grįžęs jis surengė konsultacijas su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku ir Konstitucinio Teismo vadovybės atstovais, o vėliau su palyda nuvyko į Konstitucinį Teismą.

    Pastate įvyko susistumdymas ir aštrūs ginčai dėl to, kas teisėtai atstovauja teismui. Socialiniuose tinkluose pasklidus vaizdo įrašams, prezidento aplinka pareiškė, kad jam buvo trukdoma patekti į instituciją ir galėjo būti pažeistas jo neliečiamumas.

    „Jūs nesate Konstitucinio Teismo teisėjai“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, vaizdo įraše ginčydamasis su oponentų stovykla.

    Kita konflikto pusė pateikė priešingą versiją ir teigė, kad būtent prezidento veiksmai buvo agresyvūs, o ginčą esą buvo siūloma spręsti pokalbiu. Šie prieštaringi pasakojimai dar labiau įkaitino politinę atmosferą, nes ginčas vyksta jautriame kontekste, kai Lenkijoje jau kurį laiką tęsiasi institucinių reformų ir teismų nepriklausomumo diskusijos.

    Vyriausybės ir prokuratūros reakcija

    Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas nurodė, kad Konstitucinio Teismo pastate veiksmus atliko prokuroras, vertinęs galimų teisės pažeidimų aplinkybes. Vyriausybės atstovai viešai akcentavo, kad teisinės valstybės atkūrimas esą reikalauja ryžtingų sprendimų, net jei jie kelia politinę įtampą.

    „Teisinės valstybės atkūrimas yra mūsų pareiga. Po metų neteisėtumo tai sunkus, kartais skausmingas procesas, bet kito kelio nėra“, – sakė premjeras Donaldas Tuskas.

    Ankstyvą rytą prezidentas paliko Konstitucinio Teismo pastatą kartu su savo kanceliarijos atstovais ir vienu iš teismo vadovybės narių. Netrukus buvo pranešta, kad prezidentas skubiai šaukia konsultacijas su parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis, siekdamas aptarti konstitucinės tvarkos ir institucijų veiklos tęstinumą.

    Ginčo šerdis dėl teisėtumo

    Konfliktą gilina nesutarimai dėl kai kurių Konstitucinio Teismo teisėjų statuso ir priesaikos priėmimo procedūrų. Prezidento stovykla tvirtina, kad dalies paskyrimų ir priesaikų aplinkybės neatitinka konstitucinių reikalavimų, o oponentai teigia, kad tai tampa politinės kontrolės įrankiu.

    Artimiausiu metu sprendimų gali prireikti ne tik politiniu, bet ir teisiniu lygmeniu, nes abi pusės kalba apie galimus nusikaltimų požymius. Kol kas aišku viena: Konstitucinio Teismo krizė Lenkijoje išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos konfliktų, galinčių turėti įtakos ir valstybės institucijų stabilumui, ir visuomenės pasitikėjimui teisine sistema.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.

    Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.

    „Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.

    Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.

    V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.

    „Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.

    DI klastotės ir dezinformacija

    Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.

    Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.

    Įtarimai dėl valdžios veiksmų

    Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.

    V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.

    Politinis ciklas be daugumos

    Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.

    V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.