Lenkijoje oficialiai įregistruota nauja politinė jėga – Gyvūnų partija, kuri deklaruoja sieksianti realių pokyčių gyvūnų gerovės srityje. Pagrindiniai jos akcentai – šunų laikymas ant grandinių, prieglaudų priežiūra ir sisteminės problemos, dėl kurių gyvūnai vis dar kenčia.
Kaip skelbia „Rzeczpospolita“, Varšuvos apygardos teismas partiją į politinių partijų registrą įrašė 2026 metų spalio 9 dieną. Taip ji prisijungė prie maždaug šimto legaliai Lenkijoje veikiančių politinių organizacijų.
Už naujo judėjimo stovi trys ilgus metus gyvūnų apsauga užsiėmusios moterys: prof. Joanna Marcinkowska, menininkė ir Poznanės menų universiteto dėstytoja, Krystyna Pietruszka – Žemutinės Silezijos gyvūnų apsaugos inspektorato (DIOZ) viceprezidentė, bei psichologė ir psichoterapeutė Anna Prokop.
Steigėjos pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas ar politinis performansas – jų teigimu, nevyriausybinių organizacijų darbas turi ribas, o parlamentinės partijos ne visada iki galo „atneša“ gyvūnų apsaugos iniciatyvas. Naujos partijos tikslas – kad gyvūnų gerovė nebepriklausytų vien nuo kitų politikų geros valios.
Ilgai sprendžiama grandinių problema
Gyvūnų gerovės aktyvistai ne kartą atkreipė dėmesį į kaimo vietovėse dažnai matomą vaizdą: sutvarkyta sodyba, o šalia – suirusi būda ar laikinas voljeras ir šuo ant trumpos grandinės. Tokie atvejai, pasak organizacijų, nėra pavieniai – realus mastas, anot jų, gali būti labai didelis, nors vieningos oficialios statistikos nėra.
Aktyvistai ir inspektoriai ne kartą kėlė ir teisės paradoksą: jei skausmo ar kančios sukėlimas gyvūnui laikomas nusikaltimu, kaip tuomet vertinti galimybę laikyti šunį pririštą. Vasarą problema, jų teigimu, ypač paaštrėja, kai šunys paliekami be pavėsio ir vandens.
Situaciją keisti turėtų 2026 metų liepą pasirašytas vadinamasis „grandinės įstatymas“, kuriuo įvedamas draudimas nuolat laikyti šunis ir kates pririštus, taip pat pareiga užtikrinti tinkamą voljerą ir būdą. Vis dėlto šios nuostatos įsigalios tik 2027 metų liepos 28 dieną.
Iki tol galioja ankstesnė tvarka – gyvūnas gali būti laikomas pririštas ant ne trumpesnės nei trijų metrų grandinės iki 12 valandų per parą. Aktyvistai pabrėžia, kad praktikoje tai sunkiai patikrinama, o pokyčiai į realybę ateina per lėtai.
Prieglaudos, benamystė ir „pseudoveislynai“
Gyvūnų partijos kūrėjos taip pat akcentuoja prieglaudų problemą. 2026 metų sausį Lenkijoje plačiai aptarti atvejai, kai dalis gyvūnų laikymo vietų atsidūrė dėmesio centre dėl prastų sąlygų – kalbėta apie neapšiltintas būdas, sergančius, neprižiūrimus gyvūnus ir veterinarinės pagalbos trūkumą.
Kritikos, pasak straipsnyje cituojamų pašnekovų, sulaukė ir Inspekcija veterinarijos tarnyba, kuri formaliai prižiūri prieglaudas, tačiau esą dažnai suaktyvėja tik tada, kai problema tampa vieša. Po kai kurių įstaigų uždarymo gyvūnų perkėlimo ir išlaikymo našta didžiąja dalimi teko fondams.
Benamių gyvūnų problema Lenkijoje įvardijama kaip sisteminė, o atsakomybė už benamius šunis ir kates tenka savivaldybėms. Tekste primenama, kad anksčiau atliktos aukščiausiosios audito institucijos (NIK) patikros rodė – dalis savivaldybių savo pareigas, susijusias su benamystės prevencija, vykdo aplaidžiai.
Dar vienas iššūkis – nelegalios veisyklos ir prekybos apėjimas skelbimais, kai gyvūnai „atiduodami už dyką“, prašant tik „kompensuoti išlaikymo išlaidas“. Formaliu požiūriu tai pateikiama kaip dovanojimas, tačiau praktikoje, anot aktyvistų, dažnai primena užmaskuotą pardavimą, kurį įrodyti teisme sudėtinga.
Ar vienos temos partija turės svorio?
Partijos steigėjos kaip pavyzdžius mini kitas Europos šalis, kuriose panašios politinės jėgos jau veikia ir yra pasiekusios parlamentinį atstovavimą – tarp jų išskiriama Nyderlandų Gyvūnų partija. Tačiau Lenkijoje skeptikai abejoja, ar nauja formacija pajėgs laimėti mandatų, atsižvelgiant į stiprią politinės scenos poliarizaciją.
Klausimų kelia ir dalies steigėjų ryšiai su DIOZ – nors pavadinimas skamba oficialiai, tai privati Vroclave įsikūrusi asociacija. Jos intervencijos, ypač susijusios su gyvūnų paėmimu, kelia ginčus, o pačios organizacijos veikla, kaip minima tekste, yra tapusi 2025 metais pradėto tyrimo objektu.
Taip pat primenama, kad Gyvūnų partija nėra pirmasis tokio pobūdžio politinis bandymas Lenkijoje – anksčiau veikė Lenkijos gyvūnų apsaugos partija, tačiau ryškiau politinėje arenoje ji neįsitvirtino.
Vis dėlto vienas dalykas, kaip teigiama, yra aiškus: problemos, dėl kurių kuriama nauja partija – nuo šunų laikymo ant grandinių iki prieglaudų priežiūros, benamystės ir nelegalių veisyklų – nėra išgalvotos, o pokyčiai, net jei įmanomi, dažnai užtrunka metų metus.