CP v2

Tag: Politiniai kaliniai

  • Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje, paminėtos politinio kalinio, disidento ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės. Jo gimtinėje šia proga atidengtas skulptoriaus Adolio Pečkio sukurtas atminimo suolelis.

    Į minėjimą susirinko B. Gajausko artimieji, kraštiečiai, savivaldos ir kitų institucijų atstovai bei svečiai. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Balio Gajausko gyvenimas liudija, kokią didelę kainą teko mokėti už Lietuvos laisvę. Svarbu saugoti tokių žmonių atminimą ir perduoti jų istorijas jaunajai kartai“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Balys Gajauskas gimė 1926 metais Vygrelių kaime. Už antisovietinę veiklą jis buvo persekiojamas ir kalinamas, o sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus.

    Istorikai pabrėžia, kad tokios patirtys buvo būdingos daugeliui sovietų represijų aukų, tačiau B. Gajausko atvejis išsiskiria ilga ir nuoseklia kova už žmogaus teises. Jo biografija primena, kad okupacijos metais laisvės siekis dažnai kainuodavo ne vienus metus, o ištisus gyvenimo dešimtmečius.

    Minėjimas vėliau persikėlė į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Čia surengtas susitikimas su B. Gajausko dukra Gražina Gajauskaite ir pristatyta dokumentinė apybraiža „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“.

    Renginyje taip pat bendrauta su apybraižos kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte. Organizatoriai akcentavo, kad atminimo įamžinimo iniciatyvos padeda bendruomenėms išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir aiškiau suprasti laisvės kainą.

    Padėkota visiems, prisidėjusiems prie B. Gajausko atminimo įamžinimo, taip pat akcinei bendrovei „Via Lietuva“ už suteiktą paramą įgyvendinant iniciatyvą.

  • Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Sandoris po JAV pasiuntinio vizito

    Baltarusija pranešė paleidusi 25 politinius kalinius po derybų su JAV atstovais Minske. Mainais Vašingtonas sušvelnino dalį sankcijų, taikytų dviem Baltarusijos bendrovėms, siejamoms su režimo ekonominiais interesais.

    Susitarimą viešai patvirtino JAV pasiuntinys Johnas Coale’as, nurodęs, kad žingsnis vertinamas kaip „geros valios“ signalas. Pasak jo, tolesnės derybos galėtų apimti ir daugiau paleidimų, ir papildomą sankcijų palengvinimą.

    Ką reiškia sankcijų švelninimas

    JAV ir kitos Vakarų valstybės sankcijas Minskui stiprino po 2020 metų protestų malšinimo ir vėliau, kai Baltarusija leido Rusijai naudotis jos teritorija karui prieš Ukrainą. Sankcijos taikytos tiek pareigūnams, tiek valstybės kontroliuojamiems sektoriams ir įmonėms.

    Šiuo atveju palengvinimas palietė dažų gamintoją „Lakokraska“ ir miškų pramonės grupę „Bellesbumprom“. Tokie sprendimai paprastai reiškia leidimų, licencijų ar tam tikrų finansinių bei prekybinių apribojimų korekcijas, tačiau nebūtinai panaikina platesnį sankcijų režimą.

    Politinių kalinių problema niekur nedingo

    Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pasveikino žinią apie paleistuosius, tačiau pabrėžė, kad režimas, jos vertinimu, nesiekia išlaisvinti visų sulaikytųjų. Ji ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą dėl likusiųjų.

    „Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka nenori paleisti visų politinių kalinių“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad po masinių 2020 metų protestų šimtai žmonių buvo įkalinti, o represijos tęsėsi ir vėliau. Nepriklausoma organizacija Viasna skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose tebėra 912 politinių kalinių.

    Dialogas su Minsku ir platesnis regiono kontekstas

    Pastaraisiais metais Vakarų valstybės sankcijas naudojo kaip priemonę riboti Baltarusijos režimo galimybes finansuoti represijas ir remti Rusijos karinę kampaniją. Kartu diplomatiniai kanalai periodiškai atnaujinami, kai atsiranda galimybių dėl humanitarinių klausimų ar regioninio saugumo.

    Euronews skelbė, kad Vašingtono ir Minsko dialogas buvo atnaujintas Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu, siejant tai ir su pastangomis ieškoti kelių mažinti įtampą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad pavieniai paleidimai gali vykti lygiagrečiai su naujais sulaikymais.

  • Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Dingo iš kalėjimo, šeima nežino

    Kuboje žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietos. Pasak organizacijos, vyras buvo išgabentas iš įkalinimo įstaigos, o artimieji ir teisininkai negauna patikimos informacijos, kur jis laikomas.

    Organizacija „Cubalex“ pranešė pateikusi habeas corpus prašymą, siekdama įpareigoti institucijas pateikti duomenis apie sulaikytojo statusą ir užtikrinti, kad jis nebūtų neteisėtai laikomas nežinomoje vietoje. Ši procedūra tarptautinėje teisės praktikoje laikoma svarbia apsauga nuo priverstinio dingimo.

    Kas žinoma apie perkėlimą

    „Cubalex“ teigimu, valstybės saugumo pareigūnai Otero Alcántarą iš Guanajay kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Nuo tada, organizacijos duomenimis, jis galėjo būti perkeltas į kitą, viešai neįvardijamą vietą, o jo buvimo vieta oficialiai nepatvirtinama.

    „Atitinkamos teisminės institucijos turi nustatytą 72 valandų terminą pateikti atsakymą, o veiksmai pradėti dėl kritinės pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijos“, – sakė „Cubalex“.

    2021 metų protestai ir nuosprendis

    Luisas Manuelis Otero Alcántara buvo sulaikytas 2021 metais liepos 11 dieną, kai bandė prisijungti prie masinių protestų, kilusių dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ekonominės padėties. Vėliau teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“, Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu. Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta ir teigia, kad asmenys baudžiami už įstatymų pažeidimus, o ne politines pažiūras.

    Platesnis kontekstas: spaudimas kritikams

    Po 2021 metų protestų Kubos valdžia sugriežtino kontrolę prieš viešai režimą kritikuojančius aktyvistus, menininkus ir turinio kūrėjus, ypač socialiniuose tinkluose. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra skelbusios apie sulaikymus, teismo procesus ir ribojimus, taikomus valdžios kritikai bei saviraiškai.

    Pastarosiomis dienomis Otero Alcántaros byla sulaukė papildomo tarptautinio dėmesio, kai Jungtinių Valstijų atstovai Jungtinėse Tautose viešai kėlė jo sulaikymo klausimą diskusijų apie JAV sankcijas Kubai kontekste. Teisininkai pabrėžia, kad šiuo atveju esminis tikslas yra skubiai gauti oficialų patvirtinimą, kur jis laikomas ir kokios sąlygos jam taikomos.

  • Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje veikianti žmogaus teisių organizacija kreipėsi į teismą, prašydama skubiai nustatyti disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietą. Organizacija tvirtina, kad po perkėlimo iš įkalinimo įstaigos jis dingo, o artimieji ir teisininkai negauna oficialios informacijos.

    Pasak pranešimų, Valstybės saugumo pareigūnai menininką iš Guanachajaus kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Teigiama, kad jis buvo nuvežtas į neatskleidžiamą vietą, todėl jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.

    Teisinę peticiją pateikė „Cubalex“ – iš už Kubos ribų veikianti organizacija, teikianti teisinę pagalbą valdžią kritikuojantiems asmenims ir fiksuojanti žmogaus teisių pažeidimus. Ji teismui pateikė habeas corpus prašymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmuo nebūtų neteisėtai sulaikytas ar laikomas be aiškaus teisinio pagrindo.

    „Atitinkamos teisminės institucijos dabar turi 72 valandų terminą pateikti atsakymą. Šis veiksmas atliekamas esant kritinei pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijai“, – teigiama „Cubalex“ pareiškime.

    Luisas Manuelis Otero Alcántara, kuriam yra 38 metai, buvo sulaikytas 2021 metų liepos 11 dieną, kai mėgino prisijungti prie masinio protesto dėl elektros tiekimo sutrikimų. 2022 metais teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad po 2021 metų protestų Kuboje sugriežtėjo spaudimas valdžią kritikuojantiems aktyvistams, menininkams ir nuomonės formuotojams, ypač socialiniuose tinkluose. Tokiose bylose dažnai keliami klausimai dėl sulaikymo sąlygų, galimybės laiku susisiekti su advokatais ir informacijos prieinamumo artimiesiems.

    Tarptautinį dėmesį šiai bylai taip pat sustiprino Jungtinių Valstijų atstovų pareiškimai Jungtinėse Tautose, kai diskusijose dėl JAV taikomų sankcijų Kubai buvo primintas menininko atvejis. Tuo metu tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu, nors Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta.

    Teisininkai pabrėžia, kad habeas corpus procedūra laikoma viena svarbiausių priemonių, kai kyla pagrįstų abejonių dėl neteisėto laisvės suvaržymo. Šioje situacijoje esminis klausimas – ar institucijos pateiks patikrinamą informaciją apie sulaikymo vietą, teisinį pagrindą ir asmens būklę.

  • Gedulo ir vilties diena Ignalinoje: kviečia į tremtinių vardų skaitymus prie Kryžiaus tremtiniams

    Gedulo ir vilties diena Ignalinoje: kviečia į tremtinių vardų skaitymus prie Kryžiaus tremtiniams

    Birželio 14 dieną, minint Gedulo ir vilties dieną, Ignalinoje rengiama atminimo valanda prie Kryžiaus tremtiniams. Gyventojai kviečiami susiburti ir kartu pagerbti tremtinių bei politinių kalinių atminimą.

    Ši data Lietuvoje siejama su 1941 metais pradėtais masiniais gyventojų trėmimais, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti į atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Gedulo ir vilties dienos minėjimai kasmet primena ne tik netektis, bet ir išlikimo, bendrystės bei atsakomybės už istorinę atmintį svarbą.

    Ignalinoje numatyti tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymai. Tokia pilietinė iniciatyva padeda asmeniškai priartėti prie istorijos, kai statistika virsta konkrečiais žmonių gyvenimais, šeimų likimais ir patirtomis neteisybėmis.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 14 dieną 11.30 valandą prie Kryžiaus tremtiniams Geležinkelio gatvėje Ignalinoje. Organizatoriai kviečia dalyvauti bendruomenės narius, šeimas, jaunimą ir miesto svečius.

    Minėjimu siekiama išsaugoti gyvą atmintį apie žmones, kurie patyrė tremtį, kalinimus ir prievartinį atskyrimą nuo namų. Toks susitikimas tampa ne tik pagarbos ženklu, bet ir prasminga pamoka dabarties kartoms apie laisvės kainą.

  • Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14 dieną Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta prisiminti masinių trėmimų į Sovietų Sąjungos gilumą pradžią ir pagerbti tremtinių bei politinių kalinių atminimą. Ši data kasmet sugrąžina prie šeimų istorijų, kai žmonės buvo prievarta atplėšti nuo namų, o jų likimai metų metams liko paženklinti netektimis.

    Istorikų vertinimu, sovietinės okupacijos metais represijos palietė šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų: dalis buvo ištremti, kiti įkalinti lageriuose ar patyrė politinį persekiojimą. Gedulo ir vilties diena svarbi ne tik kaip gedulo ženklas, bet ir kaip priminimas apie visuomenės atsparumą, tikėjimą sugrįžimu bei laisvės siekį.

    Atminimas, kuris jungia

    Minėjimuose dažnai pabrėžiama, kad tremtys palietė ne pavienius žmones, o ištisas bendruomenes: buvo ardomos šeimos, silpninamas šalies socialinis ir kultūrinis audinys. Todėl šiandienos atminimo renginiai skirti ne tik istorinėms datoms, bet ir konkretiems žmonėms, kurių gyvenimai buvo sulaužyti prievartos.

    Visuomenė kviečiama prisijungti prie minėjimų, sustoti tylos minutei, uždegti žvakę, dalyvauti pilietinėse iniciatyvose ir pagerbti žuvusiųjų bei kentėjusiųjų atminimą. Tokie veiksmai padeda perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai ir stiprina bendrą supratimą, kodėl laisvė nėra savaime suprantama.

    Kaip prisidėti prie minėjimo

    Gedulo ir vilties dieną renginiuose įprastai skaitomi tremtinių vardai, skamba atminimo kalbos, vyksta pamaldos, susitikimai su istorikais ir liudininkų pasakojimai. Net ir nedidelis dalyvavimas, apsilankymas atminties vietoje ar pagarbus prisiminimas namuose prisideda prie to, kad istorija neliktų tik vadovėlių puslapiuose.

    Kviečiama kartu paminėti Gedulo ir vilties dieną, pagerbti tremtinių ir politinių kalinių atminimą bei prisiminti mūsų tautos istoriją. Ši diena primena, kad atsakomybė už atmintį yra bendras darbas, o pagarba praeičiai kuria tvirtesnį visuomenės ryšį šiandien.

  • Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškio rajono savivaldybė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi trečius metus iš eilės prisijungia prie istorinės atminties iniciatyvos „Atminties neištremsi“ ir kviečia bendruomenę prisiminti tremtinių bei politinių kalinių likimus. Renginio esmė paprasta, bet stipri: viešai skaitomi žmonių vardai, pavardės ir trumpi likimų įrašai, kurie primena, kad už statistikos slepiasi konkrečios šeimos ir gyvenimai.

    Skaitant bus minimi likimų žymėjimai, kurie dažnai tampa skaudžiausiu akcentu: grįžo, negrįžo arba likimas nežinomas. Organizatoriai pabrėžia, kad toks atminimo būdas padeda išlaikyti ryšį su istorija ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas, kurios formavo Lietuvos visuomenės patirtį ir tapatybę.

    Prisijungti kviečiami visi norintys, o skaitymai vyks birželio 15 dieną nuo 10.00 valandos prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. Atvykti galima patogiu metu, tačiau dalyvavimui numatyta išankstinė registracija, kad skaitymai vyktų sklandžiai ir kiekvienam dalyviui būtų paskirtas laikas.

    Registracija vykdoma iki birželio 10 dienos 9.00 valandos, ją reikia atlikti užpildant organizatorių pateiktą registracijos formą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus viešųjų ryšių specialistę Mariją Kaminskaitę telefonu +370 672 25 299.

    Iniciatyvą Joniškyje koordinuoja savivaldybės administracija ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Organizatoriai kviečia ateiti ne tik skaityti, bet ir išgirsti kitų skaitomus vardus, nes tai tampa bendru, tyliai vienijančiu bendruomenės veiksmu.

  • A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    Lenkijos ir Baltarusijos žurnalistas Andrzejus Poczobutas antradienį buvo paleistas iš Baltarusijos kalėjimo po kalinių apsikeitimo, apie kurį pranešė abiejų šalių pareigūnai. Kartu, kaip teigiama, laisvę iš viso atgavo 10 sulaikytųjų, dalis mainų vyko įtraukiant ir kitas valstybes.

    A. Poczobutas yra įtakingo Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir viena ryškiausių Baltarusijos lenkų mažumos figūrų. Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams kolonijoje, o byla Europoje ne kartą įvardyta politiškai motyvuota.

    Žurnalisto sulaikymas 2021 metais sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, o vėliau jis buvo įvertintas Europos Sąjungos Sacharovo premija už minties laisvę. Šis apdovanojimas dažnai skiriamas asmenims ir organizacijoms, kurios patiria represijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos gynimo.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad iš penkių Baltarusijos paleistų kalinių trys atvyko į Lenkiją, o mainais Lenkija perdavė tris asmenis Baltarusijai. Bendras mainų skaičius, anot pareigūnų, siekė 10, nes buvo įtrauktos ir kitos šalys.

    Skelbiama, kad Lenkija taip pat paleido kalintą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio ekstradicijos siekė Ukraina. Jis siejamas su archeologiniais kasinėjimais Kryme, kuris nuo 2014 metų yra Rusijos okupuotas.

    Paleidimų fone – derybos

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas ėmėsi veiksmų, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą mažinti tarptautinę izoliaciją. Kovo mėnesį Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo įsakęs paleisti 250 politinių kalinių, o dalis sprendimų siejami su Vašingtono tarpininkavimu ir ribotu sankcijų švelninimu.

    Baltarusija ilgus metus patiria Vakarų sankcijas dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų, represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Papildomą spaudimą sustiprino ir Minsko vaidmuo leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 metais.

    Ką žinoma apie sveikatą?

    Žmogaus teisių gynėjai anksčiau skelbė, kad 52 metų A. Poczobutas turi rimtų širdies problemų, o kalinimo metu buvo ne kartą laikytas vienutėje. Tokios sąlygos politinių kalinių atveju yra ypač kritikuojamos tarptautinių organizacijų, nes didina sveikatos rizikas ir gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė.

    Jo redakcija anksčiau viešai teigė tikinti, kad tarptautinis dėmesys ir Sacharovo premija gali prisidėti prie proveržio, o žurnalisto likimas turi tapti visos Europos klausimu. A. Poczobuto paleidimas dabar vertinamas kaip reikšmingas signalas, tačiau neatsako į platesnį klausimą, ar Minskas iš tiesų pasirengęs mažinti represijas šalies viduje.

    Baltarusijoje po 2020 metų prezidento rinkimų sekusių masinių protestų, tarptautinių stebėtojų vertintų kaip represijų lūžis, buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos buvo uždarytos, o politinių kalinių tema iki šiol išlieka viena pagrindinių santykiuose su Europa.