Tag: Politiniai kaliniai

  • Gedulo ir vilties diena Ignalinoje: kviečia į tremtinių vardų skaitymus prie Kryžiaus tremtiniams

    Gedulo ir vilties diena Ignalinoje: kviečia į tremtinių vardų skaitymus prie Kryžiaus tremtiniams

    Birželio 14 dieną, minint Gedulo ir vilties dieną, Ignalinoje rengiama atminimo valanda prie Kryžiaus tremtiniams. Gyventojai kviečiami susiburti ir kartu pagerbti tremtinių bei politinių kalinių atminimą.

    Ši data Lietuvoje siejama su 1941 metais pradėtais masiniais gyventojų trėmimais, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti į atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Gedulo ir vilties dienos minėjimai kasmet primena ne tik netektis, bet ir išlikimo, bendrystės bei atsakomybės už istorinę atmintį svarbą.

    Ignalinoje numatyti tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymai. Tokia pilietinė iniciatyva padeda asmeniškai priartėti prie istorijos, kai statistika virsta konkrečiais žmonių gyvenimais, šeimų likimais ir patirtomis neteisybėmis.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 14 dieną 11.30 valandą prie Kryžiaus tremtiniams Geležinkelio gatvėje Ignalinoje. Organizatoriai kviečia dalyvauti bendruomenės narius, šeimas, jaunimą ir miesto svečius.

    Minėjimu siekiama išsaugoti gyvą atmintį apie žmones, kurie patyrė tremtį, kalinimus ir prievartinį atskyrimą nuo namų. Toks susitikimas tampa ne tik pagarbos ženklu, bet ir prasminga pamoka dabarties kartoms apie laisvės kainą.

  • Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14 dieną Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta prisiminti masinių trėmimų į Sovietų Sąjungos gilumą pradžią ir pagerbti tremtinių bei politinių kalinių atminimą. Ši data kasmet sugrąžina prie šeimų istorijų, kai žmonės buvo prievarta atplėšti nuo namų, o jų likimai metų metams liko paženklinti netektimis.

    Istorikų vertinimu, sovietinės okupacijos metais represijos palietė šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų: dalis buvo ištremti, kiti įkalinti lageriuose ar patyrė politinį persekiojimą. Gedulo ir vilties diena svarbi ne tik kaip gedulo ženklas, bet ir kaip priminimas apie visuomenės atsparumą, tikėjimą sugrįžimu bei laisvės siekį.

    Atminimas, kuris jungia

    Minėjimuose dažnai pabrėžiama, kad tremtys palietė ne pavienius žmones, o ištisas bendruomenes: buvo ardomos šeimos, silpninamas šalies socialinis ir kultūrinis audinys. Todėl šiandienos atminimo renginiai skirti ne tik istorinėms datoms, bet ir konkretiems žmonėms, kurių gyvenimai buvo sulaužyti prievartos.

    Visuomenė kviečiama prisijungti prie minėjimų, sustoti tylos minutei, uždegti žvakę, dalyvauti pilietinėse iniciatyvose ir pagerbti žuvusiųjų bei kentėjusiųjų atminimą. Tokie veiksmai padeda perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai ir stiprina bendrą supratimą, kodėl laisvė nėra savaime suprantama.

    Kaip prisidėti prie minėjimo

    Gedulo ir vilties dieną renginiuose įprastai skaitomi tremtinių vardai, skamba atminimo kalbos, vyksta pamaldos, susitikimai su istorikais ir liudininkų pasakojimai. Net ir nedidelis dalyvavimas, apsilankymas atminties vietoje ar pagarbus prisiminimas namuose prisideda prie to, kad istorija neliktų tik vadovėlių puslapiuose.

    Kviečiama kartu paminėti Gedulo ir vilties dieną, pagerbti tremtinių ir politinių kalinių atminimą bei prisiminti mūsų tautos istoriją. Ši diena primena, kad atsakomybė už atmintį yra bendras darbas, o pagarba praeičiai kuria tvirtesnį visuomenės ryšį šiandien.

  • Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškio rajono savivaldybė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi trečius metus iš eilės prisijungia prie istorinės atminties iniciatyvos „Atminties neištremsi“ ir kviečia bendruomenę prisiminti tremtinių bei politinių kalinių likimus. Renginio esmė paprasta, bet stipri: viešai skaitomi žmonių vardai, pavardės ir trumpi likimų įrašai, kurie primena, kad už statistikos slepiasi konkrečios šeimos ir gyvenimai.

    Skaitant bus minimi likimų žymėjimai, kurie dažnai tampa skaudžiausiu akcentu: grįžo, negrįžo arba likimas nežinomas. Organizatoriai pabrėžia, kad toks atminimo būdas padeda išlaikyti ryšį su istorija ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas, kurios formavo Lietuvos visuomenės patirtį ir tapatybę.

    Prisijungti kviečiami visi norintys, o skaitymai vyks birželio 15 dieną nuo 10.00 valandos prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. Atvykti galima patogiu metu, tačiau dalyvavimui numatyta išankstinė registracija, kad skaitymai vyktų sklandžiai ir kiekvienam dalyviui būtų paskirtas laikas.

    Registracija vykdoma iki birželio 10 dienos 9.00 valandos, ją reikia atlikti užpildant organizatorių pateiktą registracijos formą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus viešųjų ryšių specialistę Mariją Kaminskaitę telefonu +370 672 25 299.

    Iniciatyvą Joniškyje koordinuoja savivaldybės administracija ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Organizatoriai kviečia ateiti ne tik skaityti, bet ir išgirsti kitų skaitomus vardus, nes tai tampa bendru, tyliai vienijančiu bendruomenės veiksmu.

  • A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    Lenkijos ir Baltarusijos žurnalistas Andrzejus Poczobutas antradienį buvo paleistas iš Baltarusijos kalėjimo po kalinių apsikeitimo, apie kurį pranešė abiejų šalių pareigūnai. Kartu, kaip teigiama, laisvę iš viso atgavo 10 sulaikytųjų, dalis mainų vyko įtraukiant ir kitas valstybes.

    A. Poczobutas yra įtakingo Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir viena ryškiausių Baltarusijos lenkų mažumos figūrų. Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams kolonijoje, o byla Europoje ne kartą įvardyta politiškai motyvuota.

    Žurnalisto sulaikymas 2021 metais sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, o vėliau jis buvo įvertintas Europos Sąjungos Sacharovo premija už minties laisvę. Šis apdovanojimas dažnai skiriamas asmenims ir organizacijoms, kurios patiria represijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos gynimo.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad iš penkių Baltarusijos paleistų kalinių trys atvyko į Lenkiją, o mainais Lenkija perdavė tris asmenis Baltarusijai. Bendras mainų skaičius, anot pareigūnų, siekė 10, nes buvo įtrauktos ir kitos šalys.

    Skelbiama, kad Lenkija taip pat paleido kalintą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio ekstradicijos siekė Ukraina. Jis siejamas su archeologiniais kasinėjimais Kryme, kuris nuo 2014 metų yra Rusijos okupuotas.

    Paleidimų fone – derybos

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas ėmėsi veiksmų, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą mažinti tarptautinę izoliaciją. Kovo mėnesį Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo įsakęs paleisti 250 politinių kalinių, o dalis sprendimų siejami su Vašingtono tarpininkavimu ir ribotu sankcijų švelninimu.

    Baltarusija ilgus metus patiria Vakarų sankcijas dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų, represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Papildomą spaudimą sustiprino ir Minsko vaidmuo leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 metais.

    Ką žinoma apie sveikatą?

    Žmogaus teisių gynėjai anksčiau skelbė, kad 52 metų A. Poczobutas turi rimtų širdies problemų, o kalinimo metu buvo ne kartą laikytas vienutėje. Tokios sąlygos politinių kalinių atveju yra ypač kritikuojamos tarptautinių organizacijų, nes didina sveikatos rizikas ir gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė.

    Jo redakcija anksčiau viešai teigė tikinti, kad tarptautinis dėmesys ir Sacharovo premija gali prisidėti prie proveržio, o žurnalisto likimas turi tapti visos Europos klausimu. A. Poczobuto paleidimas dabar vertinamas kaip reikšmingas signalas, tačiau neatsako į platesnį klausimą, ar Minskas iš tiesų pasirengęs mažinti represijas šalies viduje.

    Baltarusijoje po 2020 metų prezidento rinkimų sekusių masinių protestų, tarptautinių stebėtojų vertintų kaip represijų lūžis, buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos buvo uždarytos, o politinių kalinių tema iki šiol išlieka viena pagrindinių santykiuose su Europa.