CP v2

Tag: Polskie Porty Lotnicze

  • Radomo oro uostas fiksuoja rekordinį mėnesį: keleivių daugiau, bet nuostoliai vis dar auga

    Lenkijos Radomo oro uostas pranešė užfiksavęs rekordinį mėnesį: per pirmąjį vasaros atostogų mėnesį jo paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 16 100 keleivių. Tai yra apie 22 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir geriausias birželio rezultatas šio oro uosto istorijoje, skelbia „Polskie Porty Lotnicze“ (PPL).

    Birželį iš Radomo pirmą kartą kilo „Boeing 787-9 Dreamliner“: Italijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Neos“ skraidino keleivius į Nosy Be salą prie Madagaskaro. PPL aiškino, kad maršrutas pasirinktas dėl riboto infrastruktūros prieinamumo Varšuvos Šopeno oro uoste kelionių organizatoriui patogiu laiku.

    „Gerai suprantame savo vaidmenį: kai artimiausiomis savaitėmis oro eismas intensyvės, keleiviams užtikrinsime patogią alternatyvą“, – sakė laikinai pareigas ėjęs oro uosto vadovas Rafał Siankowski.

    PPL duomenimis, civilinių skrydžių operacijų skaičius per mėnesį išaugo iki 108. Be reguliarių ir užsakomųjų reisų, oro uostas aptarnavo ir 12 skrydžių bendrosios aviacijos segmente.

    Maršrutai plečiasi, bet spaudimas išlieka

    Varšuvos–Radomo oro uostas po rekonstrukcijos atidarytas 2023 metais balandį ir siekia įsitvirtinti kaip papildomas vartas šalia pagrindinio šalies oro uosto. Šiuo metu iš Radomo vykdomi skrydžiai į tokius kryptis kaip Larnaka, Antalija, Hurgada, Roma ir Preveza, o vasaros sezoną papildė nauji „Wizz Air“ reisai į Tiraną ir Burgasą.

    Kartu išlieka klausimas, ar augantis keleivių srautas pajėgs pakeisti bendrą finansinę trajektoriją. Lenkijos civilinės aviacijos institucijos (ULC) duomenys rodo, kad 2025 metais oro uostas fiksavo keleivių skaičiaus mažėjimą, palyginti su 2024 ir 2023 metais, nors atskiri mėnesiai gali išsiskirti geresniais rezultatais.

    Strategija iki 2030 metų

    PPL anksčiau pristatė Radomo oro uosto strategiją iki 2030 metų, kurioje numatytas vadinamasis hibridinis modelis. Jis apima keleivinius skrydžius, įskaitant užsakomuosius ir pigių skrydžių bendrovių maršrutus, taip pat krovininių pervežimų, orlaivių priežiūros ir remonto, bendrosios aviacijos bei mokymų plėtrą.

    Toks krypties išplėtimas siejamas su tikslu diversifikuoti pajamas, nes oro uostas ir toliau patiria nuostolių. PPL skelbė, kad nuostoliai 2023 metais siekė apie 6,9 mln. eurų, 2024 metais – apie 8,7 mln. eurų, o 2025 metais viršijo 9,2 mln. eurų, o šiemet, prognozuojama, gali perkopti 11,5 mln. eurų ribą.

    PPL taip pat nurodė, kad 2025 metais oro uostas aptarnavo apie 95 000 keleivių, o šiems metams prognozuojamas augimas iki maždaug 120 000. Vis dėlto, rinkai įžengus į intensyviausią vasaros sezoną, Radomo oro uosto rezultatus lems ne tik vienkartiniai didesni skrydžiai, bet ir stabilus reguliarių bei užsakomųjų maršrutų užpildymas.

  • Lenkijos Vyriausybė plečia strateginių įmonių sąrašą: įtrauks PPL, CPK ir KDPW, numato pokyčius

    Lenkijos Vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti strateginę reikšmę valstybės ūkiui turinčių įmonių sąrašą. Apie tai skelbiama teisėkūros darbų plane, kuriame numatytos ministro pirmininko potvarkio pataisos.

    Pagal planą, į sąrašą ketinama įtraukti Polskie Porty Lotnicze (PPL), Centralny Port Komunikacyjny (CPK) ir Krajowy Depozyt Papierów Wartościowych (KDPW). Pakeitimai projektuojami 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Kodėl oro uostai laikomi kritiniais?

    Diskusijose dėl PPL įtraukimo akcentuojama, kad transporto infrastruktūra yra priskiriama kritinei infrastruktūrai. Oro uostai, pasak argumentų, dažnai gali būti naudojami dvejopai, tiek civiliniais, tiek karinės logistikos tikslais.

    Temą dar labiau išryškina geopolitinis neapibrėžtumas ir augantis dėmesys mobilumui bei atsparumui krizių metu. Tokiose situacijose valstybės siekia aiškiau apibrėžti, kurios įmonės yra strategiškai svarbios ir kokias teises bei pareigas jos turi.

    „Energetikos ir transporto infrastruktūra yra kritinė, todėl oro uostai taip pat turėtų būti taip traktuojami. Dalis jų turi dvejopą paskirtį, o prireikus gali būti panaudoti ir kariuomenei“, – sakė PPL vadovas Łukasz Chaberski.

    Ką suteikia strateginės įmonės statusas?

    PPL atstovų argumentuose taip pat minimi praktiniai tokio statuso privalumai: lengvesnis dalyvavimas valstybės iniciatyvose ir geresnės galimybės pritraukti paramą ar finansavimą. Tokios įmonės dažniau įtraukiamos į tarpžinybinius procesus, kuriuose formuojami investicijų ir pramonės politikos sprendimai.

    Kita svarbi dedamoji susijusi su dideliais investiciniais projektais ir procedūromis. Kai kuriais atvejais strateginis statusas gali reikšti galimybę greičiau įgyvendinti projektus, pasinaudojant specifinėmis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų taikymo.

    Pasak PPL, vienas iš motyvų yra ir instituciniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais. Bendrovė primena, kad 2023 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, todėl ankstesnis „valstybinis“ infrastruktūros pobūdis nebebuvo automatiškai atspindėtas strateginių įmonių sąraše.

    Sąraše atnaujins duomenis po pertvarkų

    Planuojama pataisa numato ne tik papildyti sąrašą naujais subjektais, bet ir „sutvarkyti“ informaciją, kad ji atitiktų dabartinę įmonių struktūrą. Tai apimtų pastarųjų metų susijungimus, pavadinimų pasikeitimus ir buveinių perkėlimą.

    Tarp pokyčių, kurie turėtų būti sužymėti atnaujintuose duomenyse, įvardijami įvykę konsolidacijos procesai energetikos sektoriuje. Taip pat numatoma atspindėti kai kurių bendrovių pavadinimų ir registruotų buveinių pokyčius.

    Be to, projekto aprašyme nurodoma, kad atnaujinant sąrašą būtų pažymėta ir dalies valstybės valdomų žiniasklaidos bendrovių padėtis, susijusi su jų likvidavimo procesais. Tai laikoma bendru sąrašo „inventorizavimo“ elementu, siekiant, kad dokumentas neprasilenktų su teisine realybe.