Tag: Polskie Porty Lotnicze

  • Balstogė ruošiasi investuoti milijonus į Kryvlany oro uostą: pirmojo skrydžio tikisi 2028-ųjų pabaigoje

    Balstogė (Lenkija) grįžta prie idėjos turėti keleivinį oro uostą ir tvirtina esanti pasirengusi į jį investuoti dešimtis milijonų zlotų, o vėliau prisidėti ir prie veiklos išlaikymo. Miesto vadovų tikslas – kad iš Kryvlany oro uosto regiono gyventojai pagaliau galėtų skraidyti reguliariais reisais.

    Balstogės meras Tadeuszas Truskolaskis teigia norintis, kad pirmasis keleivinis lėktuvas ten nusileistų 2028 metų pabaigoje, nors sutarčių su vežėjais kol kas nėra. Apie planus plačiau rašo Lenkijos portalas WNP.

    Pasak miesto vadovo, ambicija – ne didelis regioninis ar užsakomųjų skrydžių (čarterių) centras, o mažesnės apimties vietinis susisiekimo oro uostas. Pradžioje būtų orientuojamasi į nedidelius lėktuvus, kurie galėtų vežti apie 20 keleivių, o vėliau – apie 50.

    Šalia infrastruktūros klausimų sprendžiami ir valdymo bei finansavimo ribojimai: savivaldybė pripažįsta, kad oro uostas, kaip ir kitos viešojo transporto formos, greičiausiai reikalaus nuolatinių dotacijų. Mieste net svarstoma galimybė lėktuvą nuomotis per savivaldybę ar specialiai įkurtą bendrovę, nors tai įvardijama kaip sudėtingas kelias.

    Planuoja vietinius maršrutus ir jungtį į tarptautinį mazgą

    Balstogės meras mini „darbinį“ krypčių rinkinį: Varšuva, Vroclavas ir Viena. Dvi pirmosios kryptys būtų vidaus maršrutai, o tarptautinė kryptis turėtų sudaryti galimybę persėsti ir tęsti kelionę į tolimesnius maršrutus per vieną didesnių Europos oro uostų.

    Kaip alternatyva Vienai taip pat įvardijama Kopenhaga – idėja ta pati: ne Varšuva kaip galutinis tikslas, o patogi jungtis į tolimuosius skrydžius. Miesto vadovas teigia, kad dėl tokio modelio buvo kalbamasi su LOT, tačiau kol kas tai esą tik pirminis susidomėjimas be konkrečių susitarimų.

    Tarp galimų partnerių minimas ir „SprintAir“ – šios bendrovės atstovai lankėsi pas miesto merą ir, anot jo, taip pat mato galimybę plėtoti tokio tipo maršrutus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rimtesnės derybos įmanomos tik tada, kai bus išspręstos esminės infrastruktūros kliūtys.

    10 mln. eurų iš ES ir „miško problema“ prie tako

    Podlaskės vaivadija yra numačiusi 10 mln. eurų ES lėšų Kryvlany infrastruktūros plėtrai. Už šiuos pinigus planuojama įrengti angarą su administracine dalimi, techninę infrastruktūrą, taksiavimo kelią su dirbtine danga ir kitus elementus, reikalingus oro uosto veiklai.

    Tačiau vienas didžiausių praktinių iššūkių – kliūtys, ribojančios kilimo ir tūpimo tako panaudojimą. Miestas siekia apsikeisti sklypais su Valstybiniais miškais, kad būtų galima pašalinti aukštus medžius, trukdančius skrydžiams, ir taip „atblokuoti“ esamą 1 350 metrų tako ilgį.

    Teigiama, kad miškas nebūtų naikinamas – pašalinti ketinama tik tas aukštas medžių viršūnes, kurios laikomos aviacijos kliūtimis, o vietoje jų sodinti žemesnes rūšis ir prižiūrėti augmeniją taip, kad ji nebekeltų rizikos skrydžiams.

    Ilgesnėje perspektyvoje minimas ir tako pailginimas iki 1 780 metrų. Pasak miesto vadovo, pasirinkta ne 1 800 metrų riba dėl skirtingų sertifikavimo reikalavimų, o 1 780 metrų variantas, jo teigimu, galėtų išplėsti galimų orlaivių pasirinkimą.

    Nauja bendrovė ir prognozė 2028-iesiems

    Balstogės miesto taryba ir Podlaskės vaivadijos seimelis pritarė bendros įmonės steigimui – ji turėtų rūpintis tolesne Kryvlany plėtra ir vėliau perimti oro uosto valdymą. Kol kas akcentuojama, kad iki realios veiklos pradžios valdymas kurį laiką liktų miesto rankose.

    Numatoma, kad „Polskie Porty Lotnicze“ savivaldybėms teiks patariamąją pagalbą. Taip pat kalbama apie galimybę organizuoti oro eismo paslaugas šiuolaikiniais sprendimais, kai nebūtina šalia oro uosto statyti tradicinio skrydžių valdymo bokšto.

    Miesto meras sako norintis, kad bendrovės vadovas būtų atrinktas konkurso būdu ir turėtų patirties aviacijos srityje. Jo teigimu, konkursą tikimasi paskelbti kitais metais.

    Kalbėdamas apie laiką, kada gyventojai galėtų pamatyti apčiuopiamų rezultatų, meras pabrėžia: 2028 metų pabaiga – prognozė, o ne garantija. Pasak jo, iki tol dar reikės įveikti nemažai kliūčių, įskaitant su aviacijos apribojimais susijusius darbus ir realius susitarimus su vežėjais.

    Balstogė atvirai pripažįsta ir finansinę realybę: oro uosto veikla veikiausiai pareikalaus nuolatinių savivaldybių priemokų. Vis dėlto miestas tai mato kaip viešojo transporto paslaugą, kuri, jų vertinimu, gali turėti platesnę ekonominę naudą regionui.

  • Radomo oro uostas fiksuoja rekordinį mėnesį: keleivių daugiau, bet nuostoliai vis dar auga

    Lenkijos Radomo oro uostas pranešė užfiksavęs rekordinį mėnesį: per pirmąjį vasaros atostogų mėnesį jo paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 16 100 keleivių. Tai yra apie 22 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir geriausias birželio rezultatas šio oro uosto istorijoje, skelbia „Polskie Porty Lotnicze“ (PPL).

    Birželį iš Radomo pirmą kartą kilo „Boeing 787-9 Dreamliner“: Italijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Neos“ skraidino keleivius į Nosy Be salą prie Madagaskaro. PPL aiškino, kad maršrutas pasirinktas dėl riboto infrastruktūros prieinamumo Varšuvos Šopeno oro uoste kelionių organizatoriui patogiu laiku.

    „Gerai suprantame savo vaidmenį: kai artimiausiomis savaitėmis oro eismas intensyvės, keleiviams užtikrinsime patogią alternatyvą“, – sakė laikinai pareigas ėjęs oro uosto vadovas Rafał Siankowski.

    PPL duomenimis, civilinių skrydžių operacijų skaičius per mėnesį išaugo iki 108. Be reguliarių ir užsakomųjų reisų, oro uostas aptarnavo ir 12 skrydžių bendrosios aviacijos segmente.

    Maršrutai plečiasi, bet spaudimas išlieka

    Varšuvos–Radomo oro uostas po rekonstrukcijos atidarytas 2023 metais balandį ir siekia įsitvirtinti kaip papildomas vartas šalia pagrindinio šalies oro uosto. Šiuo metu iš Radomo vykdomi skrydžiai į tokius kryptis kaip Larnaka, Antalija, Hurgada, Roma ir Preveza, o vasaros sezoną papildė nauji „Wizz Air“ reisai į Tiraną ir Burgasą.

    Kartu išlieka klausimas, ar augantis keleivių srautas pajėgs pakeisti bendrą finansinę trajektoriją. Lenkijos civilinės aviacijos institucijos (ULC) duomenys rodo, kad 2025 metais oro uostas fiksavo keleivių skaičiaus mažėjimą, palyginti su 2024 ir 2023 metais, nors atskiri mėnesiai gali išsiskirti geresniais rezultatais.

    Strategija iki 2030 metų

    PPL anksčiau pristatė Radomo oro uosto strategiją iki 2030 metų, kurioje numatytas vadinamasis hibridinis modelis. Jis apima keleivinius skrydžius, įskaitant užsakomuosius ir pigių skrydžių bendrovių maršrutus, taip pat krovininių pervežimų, orlaivių priežiūros ir remonto, bendrosios aviacijos bei mokymų plėtrą.

    Toks krypties išplėtimas siejamas su tikslu diversifikuoti pajamas, nes oro uostas ir toliau patiria nuostolių. PPL skelbė, kad nuostoliai 2023 metais siekė apie 6,9 mln. eurų, 2024 metais – apie 8,7 mln. eurų, o 2025 metais viršijo 9,2 mln. eurų, o šiemet, prognozuojama, gali perkopti 11,5 mln. eurų ribą.

    PPL taip pat nurodė, kad 2025 metais oro uostas aptarnavo apie 95 000 keleivių, o šiems metams prognozuojamas augimas iki maždaug 120 000. Vis dėlto, rinkai įžengus į intensyviausią vasaros sezoną, Radomo oro uosto rezultatus lems ne tik vienkartiniai didesni skrydžiai, bet ir stabilus reguliarių bei užsakomųjų maršrutų užpildymas.

  • Lenkijos Vyriausybė plečia strateginių įmonių sąrašą: įtrauks PPL, CPK ir KDPW, numato pokyčius

    Lenkijos Vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti strateginę reikšmę valstybės ūkiui turinčių įmonių sąrašą. Apie tai skelbiama teisėkūros darbų plane, kuriame numatytos ministro pirmininko potvarkio pataisos.

    Pagal planą, į sąrašą ketinama įtraukti Polskie Porty Lotnicze (PPL), Centralny Port Komunikacyjny (CPK) ir Krajowy Depozyt Papierów Wartościowych (KDPW). Pakeitimai projektuojami 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Kodėl oro uostai laikomi kritiniais?

    Diskusijose dėl PPL įtraukimo akcentuojama, kad transporto infrastruktūra yra priskiriama kritinei infrastruktūrai. Oro uostai, pasak argumentų, dažnai gali būti naudojami dvejopai, tiek civiliniais, tiek karinės logistikos tikslais.

    Temą dar labiau išryškina geopolitinis neapibrėžtumas ir augantis dėmesys mobilumui bei atsparumui krizių metu. Tokiose situacijose valstybės siekia aiškiau apibrėžti, kurios įmonės yra strategiškai svarbios ir kokias teises bei pareigas jos turi.

    „Energetikos ir transporto infrastruktūra yra kritinė, todėl oro uostai taip pat turėtų būti taip traktuojami. Dalis jų turi dvejopą paskirtį, o prireikus gali būti panaudoti ir kariuomenei“, – sakė PPL vadovas Łukasz Chaberski.

    Ką suteikia strateginės įmonės statusas?

    PPL atstovų argumentuose taip pat minimi praktiniai tokio statuso privalumai: lengvesnis dalyvavimas valstybės iniciatyvose ir geresnės galimybės pritraukti paramą ar finansavimą. Tokios įmonės dažniau įtraukiamos į tarpžinybinius procesus, kuriuose formuojami investicijų ir pramonės politikos sprendimai.

    Kita svarbi dedamoji susijusi su dideliais investiciniais projektais ir procedūromis. Kai kuriais atvejais strateginis statusas gali reikšti galimybę greičiau įgyvendinti projektus, pasinaudojant specifinėmis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų taikymo.

    Pasak PPL, vienas iš motyvų yra ir instituciniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais. Bendrovė primena, kad 2023 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, todėl ankstesnis „valstybinis“ infrastruktūros pobūdis nebebuvo automatiškai atspindėtas strateginių įmonių sąraše.

    Sąraše atnaujins duomenis po pertvarkų

    Planuojama pataisa numato ne tik papildyti sąrašą naujais subjektais, bet ir „sutvarkyti“ informaciją, kad ji atitiktų dabartinę įmonių struktūrą. Tai apimtų pastarųjų metų susijungimus, pavadinimų pasikeitimus ir buveinių perkėlimą.

    Tarp pokyčių, kurie turėtų būti sužymėti atnaujintuose duomenyse, įvardijami įvykę konsolidacijos procesai energetikos sektoriuje. Taip pat numatoma atspindėti kai kurių bendrovių pavadinimų ir registruotų buveinių pokyčius.

    Be to, projekto aprašyme nurodoma, kad atnaujinant sąrašą būtų pažymėta ir dalies valstybės valdomų žiniasklaidos bendrovių padėtis, susijusi su jų likvidavimo procesais. Tai laikoma bendru sąrašo „inventorizavimo“ elementu, siekiant, kad dokumentas neprasilenktų su teisine realybe.