Kodėl lietūs skatina fitoftorą
Ilgalaikiai lietūs, vėsios naktys ir dideli paros temperatūrų svyravimai sukuria palankias sąlygas fitoftorai, dar vadinamai pomidorų maru. Sukėlėjas greitai plinta su vandens lašeliais ir vėju, o pirmieji požymiai dažniausiai pasirodo ant lapų ir stiebų.
Drėgnais periodais liga gali progresuoti itin sparčiai, todėl derlius nukenčia per kelias dienas. Didžiausia rizika kyla, kai šiluma persipina su didele oro drėgme ir augalai ilgai lieka šlapi po lietaus ar rasos.
Priemonė iš serumo ir jodo
Viena dažniausiai minimų naminių priemonių yra pieno serumo ir jodo tirpalas. Serume esančios pieno rūgšties bakterijos padeda sudaryti augalui nepalankesnę terpę, o jodas veikia kaip antiseptikas, todėl tokia priemonė dažnai naudojama kaip profilaktika.
Praktikoje svarbu suprasti, kad tai nėra registruotas augalų apsaugos produktas, todėl efektyvumas gali skirtis pagal orą, veislę ir infekcijos lygį. Vis dėlto daug sodininkų šį tirpalą renkasi kaip švelnesnę priemonę reguliariam purškimui, ypač prieš prasidedant masinei ligos bangai.
Dažniausiai naudojama proporcija yra 1 litras pieno serumo arba lieso pieno ir 9 litrai vandens, įlašinant apie 20 lašų 5 proc. jodo. Kad tirpalas geriau priliptų prie lapų, įmaišomas nedidelis kiekis ūkiško ar skysto muilo, tačiau jo perteklius gali dirginti lapų audinius.
Jodo perdozavimas gali nudeginti lapus, todėl koncentracijos didinti nereikėtų, net jei liga jau matoma. Jei dėmės plinta, saugiausia derinti kelias priemones ir įvertinti, ar nereikia registruotų fungicidų, naudojamų pagal etiketę.
Kaip purkšti, kad būtų naudos
Purkšti rekomenduojama ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės ir lapai mažiau patiria stresą. Svarbu tolygiai sudrėkinti visą augalą, ypač apatinę lapų pusę, kur drėgmė laikosi ilgiau.
Lietingu laikotarpiu purškimą dažnai tenka kartoti kas 5–7 dienas, o po stiprios liūties, kai augalai nudžiūsta, procedūrą galima pakartoti. Purškiant verta stebėti, kad šiltnamyje ar tankiai susodintuose plotuose nebūtų per didelės drėgmės ir prastos oro cirkuliacijos.
Ką dar padaryti, kad maras neįsisiautėtų
Vien purškimo dažniausiai neužtenka, todėl daug lemia priežiūros smulkmenos. Apatinių lapų, kurie liečia dirvą, pašalinimas sumažina tikimybę, kad sukėlėjas nuo žemės pateks ant augalo, o per tankus lapynas tik didina problemą.
Taip pat padeda mulčiavimas šiaudais, nupjauta žole ar agroplėvele, nes mažėja dirvos taškymasis per lietų. Papildomai verta laistyti tik prie šaknų, vengti šlapių lapų ir užtikrinti gerą vėdinimą, nes fitoftorai labiausiai patinka ilgai užsilaikanti drėgmė.
Jei ant vaisių ar stiebų jau matyti pažengę pažeidimai, užkrėstas dalis reikėtų nedelsiant pašalinti ir išnešti iš sklypo. Sergančių augalų liekanų nerekomenduojama palikti komposte, nes sukėlėjas gali išlikti ir kitam sezonui.