CP v2

Tag: Pontes

  • Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Pontes startas: kas pasikeitė

    Eurosistemos projektas Pontes pradėjo veikti ir pirmą kartą sudaro sąlygas Europos skaitmeninėse kapitalo rinkose sandorius atsiskaityti centrinių bankų pinigais. Tai reiškia, kad skaitmeninių vertybinių popierių sandoriuose atsiskaitymo piniginė dalis gali vykti per centrinės bankininkystės infrastruktūrą.

    Pontes iš esmės sujungia platformas, kurios naudoja paskirstyto registro technologiją, su TARGET paslaugomis, per kurias eurais atliekami atsiskaitymai centrinių bankų pinigais. Praktikoje vertybiniai popieriai gali būti tvarkomi paskirstyto registro aplinkoje, o mokėjimas už juos įvykdomas per Eurosistemos sistemą.

    Pradiniame etape dalyvauja keturios rinkos infrastruktūros: Liuksemburge veikianti „Clearstream“, Frankfurte įsikūrusios „SWIAT“ ir „Cashlink“, taip pat Vilniaus bendrovė „Axiology“. Pastarosios įtraukimas išryškina Lietuvos finansų technologijų ekosistemos vaidmenį kuriant naujos kartos rinkos infrastruktūrą.

    Ką kuria „Axiology“ ir kam to reikia

    „Axiology“ vysto reguliuojamą skaitmeninę infrastruktūrą Europos kapitalo rinkoms, kad įmonės ir valdžios institucijos galėtų leisti, platinti, prekiauti ir atsiskaityti skaitmeninius vertybinius popierius, pavyzdžiui, obligacijas. Tikslas yra supaprastinti procesus ir sumažinti kaštus, kurie tradiciškai kyla dėl tarpininkų grandinės ir skirtingų nacionalinių infrastruktūrų.

    Platformos logika remiasi tuo, kad vienoje aplinkoje būtų sujungtos kelios paslaugos nuo emisijos ir prekybos iki saugojimo bei atsiskaitymo. Tokia integracija ypač svarbi, kai siekiama greitesnių atsiskaitymų ir didesnio automatizavimo, o tuo pačiu išlaikomas atitikimas reguliavimui.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau aptariamas mažmeninis skaitmeninis euras kaip atsiskaitymų priemonė gyventojams, Pontes sprendžia kitą klausimą: kaip centrinių bankų pinigai gali būti panaudoti skaitmeninių vertybinių popierių atsiskaitymams. Rinkos dalyviams tai svarbu dėl saugumo, galutinio atsiskaitymo ir mažesnės kredito rizikos.

    Kodėl svarbi atsiskaitymo piniginė dalis

    Didelės vertės sandoriuose itin svarbu, kuo atsiskaitoma, nes atsiskaitymo priemonė tiesiogiai veikia kredito ir likvidumo riziką. Alternatyvos gali apimti ir eurais denominuotus stabilios vertės kriptovaliutų tipo žetonus, tačiau instituciniams dalyviams svarbu turėti galimybę pasirinkti ir centrinių bankų pinigus.

    „Mes nekalbame apie kriptovaliutas. Mes kalbame apie finansinius instrumentus. Tačiau kai finansiniais instrumentais prekiaujama paskirstyto registro infrastruktūroje, reikia ir atsiskaitymo turto“, – sakė „Axiology“ verslo plėtros pareigūnas Martynas Pilkis.

    Pontes atsiradimas reiškia, kad finansų institucijoms nebereikia rinktis tarp naujos technologinės infrastruktūros ir atsiskaitymo centrinių bankų pinigais. Tai gali padėti greičiau perkelti dalį fiksuotų pajamų priemonių, įskaitant obligacijas, į skaitmenines rinkas, ypač ten, kur iniciatyvas aktyviai remia valstybės ar didieji emitentai.

    Reguliavimo kontekstas ir kas toliau

    Skaitmeninių vertybinių popierių rinka Europoje vystoma taip, kad technologiniai sprendimai atitiktų griežtus atsiskaitymo galutinumo, priežiūros ir rizikų valdymo reikalavimus. „Axiology“ veikia pagal Europos Sąjungos paskirstyto registro bandomąjį režimą, kuris sukurtas tam, kad reguliuojamoje aplinkoje būtų galima išbandyti naujus prekybos ir atsiskaitymo modelius.

    „Tai nėra traukinys, į kurį lengva įšokti. Šie dalykai kruopščiai peržiūrimi“, – sakė M. Pilkis, pabrėždamas, kad vertinamos ne tik technologijos, bet ir tai, kaip platformoje pasiekiamas atsiskaitymo galutinumas.

    Rinkos plėtra, tikėtina, vyks nevienodu tempu: didesnės valstybės ir institucijos paprastai greičiau priima sprendimus dėl infrastruktūrinių projektų, o dalis rinkos dalyvių renkasi stebėti pirmuosius rezultatus. Kartu vis labiau akcentuojamas ir platesnis tikslas mažinti Europos kapitalo rinkų susiskaidymą pagal nacionalines ribas, nes būtent infrastruktūros fragmentacija ilgą laiką buvo viena pagrindinių kliūčių bendrai kapitalo rinkų integracijai.

  • ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    Euro zonos centrinių bankų sistema pradėjo veikti su „Pontes“ – nauja infrastruktūra, leidžiančia atsiskaityti už tokenizuotą turtą centrinių bankų pinigais. Europos Centrinis Bankas (ECB) šį žingsnį įvardija kaip vieną pirmųjų praktinių sprendimų, padedančių finansų rinkai prisitaikyti prie skaitmeninės eros.

    Tokenizuotas turtas – tai akcijos, obligacijos ir kiti instrumentai, kurie registruojami kaip skaitmeniniai žetonai paskirstytose registrų sistemose. Iki šiol vienas didžiausių šios rinkos stabdžių buvo atsiskaitymo „be rizikos“ trūkumas, nes sandoriai dažnai vykdavo komercinių bankų pinigais ar stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    „Eurosistema siekia sudaryti sąlygas labiau integruotai, inovatyviai ir atspariai Europos finansų rinkai skaitmeniniame amžiuje“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

    „Pontes“ sukurta taip, kad didmeniniuose sandoriuose atsiskaitymas vyktų centriniame banke laikomomis atsargomis, kurios laikomos saugiausia pinigų forma finansų sistemoje. Tokia schema mažina kredito riziką ir gali padėti pritraukti didžiuosius rinkos dalyvius, kurie atsargiai vertina atsiskaitymą privačiais pinigais.

    ECB skelbia, kad prie sistemos jau pasirengė jungtis 13 institucijų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Santander“, „Société Générale“, KfW ir Europos investicijų bankas. Taip pat dalyvauja keli paskirstytų registrų operatoriai, įskaitant „Clearstream“.

    Reguliuotojas planuoja tapti ir sistemos naudotoju. ECB pranešė pradėjęs parengiamuosius darbus, kad nedidelę savo lėšų portfelio dalį investuotų į tokenizuotus vertybinius popierius, o pirkimų atsiskaitymas vyktų per „Pontes“.

    Pradinis dėmesys, anot banko, bus skiriamas eurais denominuotoms skolos priemonėms, kurias leidžia euro zonos vyriausybės, regionų institucijos, agentūros ir Europos viršnacionalinės institucijos. Šis portfelis nėra susijęs su pinigų politika ir paprastai naudojamas ECB veiklos sąnaudoms padengti iš investicinės grąžos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia ir platesnę reikšmę: atsiskaitymas centrinių bankų pinigais gali tapti trūkstama grandimi, kuri leistų tokenizacijai išeiti už bandomųjų projektų ribų. Vis dėlto kol kas „Pontes“ planuojama eksploatuoti pagal įprastas rinkos darbo valandas, o pilnesnės funkcijos, įskaitant ilgesnį veikimo laiką, turėtų atsirasti iki 2028 metais.

    Tuo pat metu JAV rinka juda kitu keliu: ten daugiau dėmesio skiriama privačioms iniciatyvoms ir prekybai beveik visą parą. Europoje kryptis kitokia – Frankfurte akcentuojama, kad skaitmeninėje finansų sistemoje centrinio banko pinigai turi išlikti atsiskaitymo ašimi, ypač kai kalbama apie sisteminės svarbos rinkas.

    Svarbu atskirti, kad „Pontes“ skirta bankams ir finansų infrastruktūrai, o ne vartotojams. Mažmeninei rinkai numatomas skaitmeninis euras būtų atskiras projektas, leisiantis gyventojams kasdieniams atsiskaitymams naudoti centrinių bankų pinigus skaitmenine forma.

    Skaitmeninio euro teisėkūros procesas, ECB teigimu, vis dar tęsiasi: Europos Parlamento pozicija jau patvirtinta, o derybos su valstybėmis narėmis turėtų lemti galutinį reguliavimą. Jei teisės aktai būtų priimti pagal planą, bandomasis etapas su mokėjimo paslaugų teikėjais galėtų startuoti 2027 metais, o pirmoji emisija realistiškai būtų svarstoma vėliau, apie 2029 metais.