CP v2

Tag: Popierius

  • Nerenkite popierinių maišelių: pavasarį jie sode gali tapti ginklu prieš piktžoles

    Nerenkite popierinių maišelių: pavasarį jie sode gali tapti ginklu prieš piktžoles

    Popieriniai pirkinių maišeliai dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, nors pavasarį sode gali praversti labiau, nei atrodo. Tinkamai paruošti jie tinka kaip laikina mulčio alternatyva, padedanti mažinti piktžolių dygimą ir sulaikyti drėgmę dirvoje.

    Mulčiavimas sodininkystėje vertinamas todėl, kad uždengtas dirvos paviršius lėčiau išdžiūsta, o piktžolėms tampa sunkiau gauti šviesos. Popierius sukuria fizinį barjerą, kuris slopina piktžolių sėklų dygimą ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, ypač staigiai šylant orams.

    Kaip veikia popierinis mulčias

    Ant dirvos paklotas popierius mažina vandens garavimą, todėl laistyti tenka rečiau, o drėgmė išsilaiko tolygiau. Ilgainiui popierius suyra ir papildo dirvą organine anglimi, o po danga dažnai suaktyvėja sliekai, gerinantys dirvos struktūrą.

    Vis dėlto popierius nėra komposto pakaitalas: jis duoda daug anglies, bet mažai kitų maistinių medžiagų. Kad poveikis būtų subalansuotas, virš popieriaus paprastai dedamas organinis sluoksnis, kuris ir maitina dirvą, ir apsaugo popierių nuo vėjo.

    Paruošimas ir klojimo taisyklės

    Pradėti verta nuo lysvės paruošimo: pašalinti piktžoles, senus stiebus ir kitas liekanas, išlyginti paviršių. Tuomet maišelius reikėtų perkirpti per siūles, ištiesinti ir nuimti viską, kas nėra popierius, pavyzdžiui, rankenėles, lipnias juostas, etiketes ar metalines sąvaržėles.

    Popieriaus lakštus klokite tiesiai ant žemės, kraštus užleisdami vieną ant kito maždaug 5–10 centimetrų. Prie augalų stiebų ir medžių kamienų palikite 5–8 centimetrų tarpą, kad nesikauptų perteklinė drėgmė ir neskatintų puvinio.

    Paklotą popierių būtina gerai sudrėkinti vandeniu, kad jis priglustų prie dirvos ir jo nenupūstų vėjas. Ant viršaus rekomenduojama užberti 5–10 centimetrų organinės dangos, pavyzdžiui, smulkintų šakų, žievės, komposto, sausų lapų ar šiaudų, kad danga tarnautų ilgiau.

    Kokie maišeliai tinka, o kokių vengti

    Sodui geriausiai tinka paprasti rudi popieriniai maišeliai be papildomų dangų ir kitų medžiagų intarpų. Nerekomenduojama naudoti blizgių, vaškuotų, laminuotų pakuočių, maišelių su plastikiniais langeliais, metalizuotais elementais ar itin ryškiais, gausiais dažais margintais paviršiais.

    Dažniausia klaida yra palikti tarpus tarp lakštų: tuomet šviesa pasiekia dirvą, o piktžolės randa kelią į paviršių. Kita klaida yra kloti popierių sausą arba priglausti jį prie stiebų, nes tai didina pelėsio, grybelinių ligų ir puvinio riziką.

    Jei viskas padaroma tvarkingai, popieriniai maišeliai gali tapti paprastu būdu panaudoti likučius antrą kartą. Toks sprendimas ypač patogus pavasarį, kai norisi greitai sutvarkyti lysves ir sumažinti rankinio ravėjimo apimtis.

  • Ukrainiečio startuolis prie Paryžiaus iš lapų gamina popierių: pritraukė 2,3 mln. eurų ir siekia plėtros

    Rudenį miestams nukritę lapai dažniausiai reiškia papildomas išlaidas: juos reikia surinkti, išvežti ir sutvarkyti. Tačiau 26 metų ukrainietis Valentynas Frečka parodė, kad ši sezoninė „problema“ gali tapti žaliava verslui.

    Netoli Paryžiaus jis įkūrė pilotinę gamyklą, kurioje iš parkuose ir gatvėse surinktų lapų gaminamas popierius bei kartonas. Jo startuolis „Releaf“ jau pritraukė apie 2,3 milijono eurų finansavimą, daugiausia per Europos inovacijų programas.

    Iš pirmo žvilgsnio idėja paprasta, tačiau verslo modelį stabdo sezoniškumas: lapai masiškai krenta tik dalį metų. Kad gamykla galėtų dirbti nuolat, komanda sukūrė sprendimus, kaip žaliavą apdoroti ir sandėliuoti taip, kad ji būtų tinkama naudoti ir ne sezono metu.

    Tokia schema leidžia bendradarbiauti su savivaldybėmis: jos perduoda surinktus lapus, o „Releaf“ juos paverčia plaušiena, tinkama popieriaus ir kartono gamybai. Galutinis produktas pritaikomas pakuotėms, vokams ir dėžėms, kurios ypač paklausios augant elektroninei prekybai.

    Europoje pakuočių rinka keičiasi: daugiau dėmesio skiriama žaliavų kilmei, perdirbamumui ir alternatyvoms medienai. Popieriaus pramonė tradiciškai remiasi medienos plaušiena, todėl sprendimai, mažinantys spaudimą miškų ištekliams, sulaukia didesnio investuotojų ir institucijų dėmesio.

    Kritusių lapų panaudojimas išsiskiria tuo, kad tai yra jau surenkama municipalinė „atliekų“ srovė. Jei ji paverčiama pramonei naudinga žaliava, miestai gali ne tik sumažinti dalį tvarkymo kaštų, bet ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos principų.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, pritrauktos lėšos buvo nukreiptos pilotinės linijos statybai, technologijų vystymui ir moksliniams tyrimams. Taip pat sukurti keli lapų surinkimo ir paruošimo taškai skirtinguose miestuose, kad logistika būtų paprastesnė.

    Įrodžius, kad technologija veikia, kitas žingsnis yra komercinis mastas. Startuolis planuoja pritraukti apie 8 milijonus eurų privataus kapitalo, kad išplėstų pajėgumus ir pilotinį projektą paverstų didesnės apimties gamyba.

    „Releaf“ teigia, kad jų pagamintas popierius jau naudojamas pakuočių gamyboje, o bendradarbiavimo geografija plečiasi už Prancūzijos ribų. Pats Valentynas Frečka yra minėjęs, kad ateityje norėtų pritaikyti panašų modelį ir Ukrainoje, ypač atstatymo projektuose, kur reikės tvarių sprendimų ir naujų gamybos grandinių.