CP v2

Tag: Popiežius Leonas XIV

  • Po Lefebvristų ekskomunikos įtampa nemažėja: Škotijoje bręsta naujas katalikų skilimas

    Po Lefebvristų ekskomunikos įtampa nemažėja: Škotijoje bręsta naujas katalikų skilimas

    Po Vatikano sprendimo ekskomunikuoti Šv. Pijaus X kunigų brolijos (vadinamų lefebvristais) vadovybę dėl be popiežiaus mandato įšventintų vyskupų, judėjimas viešai sureagavo į popiežiaus Leono XIV raginimus. Bendruomenės generalinis vyresnysis kunigas Davide Pagliarani laiške Šventajam Sostui pareiškė, kad bausmę laiko nepagrįsta ir neteisėta, o konfliktą vadino smūgiu jų ryšiui su Romos Bažnyčia.

    Lefebvristų pozicija iš esmės remiasi atviru nepritarimu Vatikano II Susirinkimo reformoms ir siekiu išlaikyti iki reformų buvusią liturginę bei doktrinę kryptį. Brolija tvirtina, kad vyskupų įšventinimas buvo būtinas dėl esą senstančių hierarchų ir poreikio užsitikrinti, jog ateityje bus kam šventinti kunigus.

    „Mes prašėme duonos, o gavome akmenį“, – laiške popiežiui Leonui XIV rašė kunigas Davide Pagliarani.

    Vis dėlto net ir aštrioje kritikoje judėjimas paliko erdvės dialogui. Laiške pabrėžiama, kad jie vis dar siekia būti laikomi ištikimais Romos Bažnyčios sūnumis, o ankstesnė patirtis rodo, kad santykiai gali keistis: 2009 metais popiežius Benediktas XVI panaikino 1988 metais Jono Pauliaus II įvestą ekskomuniką, kuri buvo paskelbta po vyskupų konsekracijų be popiežiaus leidimo.

    Į situaciją sureagavo ir Romos vyskupijos generalinis vikaras kardinolas Baldassare Reina, pabrėžęs, kad Bažnyčia per du tūkstančius metų išgyveno ir gilesnių sukrėtimų. Jo vertinimu, dabartinė krizė yra signalas parapijoms aktyviau dirbti su šeimomis ir jaunimu, kad tikintieji nebūtų įtraukiami į radikalų tradicionalistinį posūkį.

    Naujas konfliktas Škotijoje

    Kol lefebvristų ir Vatikano konfliktas kelia aistras tarptautinėje katalikų bendruomenėje, Škotijoje bręsta dar vienas galimas skilimas. Transalpiniais redemptoristais vadinama bendruomenė, oficialiai žinoma kaip Švenčiausiojo Atpirkėjo Sūnūs, paskelbė planus surengti vyskupo konsekraciją be popiežiaus mandato.

    Skelbiama, kad ceremonija numatyta liepos 25 dieną Papa Stronsay saloje, priklausančioje Orknio salynui. Bendruomenė yra susijusi su tradicionalistiniu judėjimu: ji kilo kaip atšaka, turėjusi istorinių sąsajų su arkivyskupo Marcelio Lefebvre’o aplinka, tačiau 2008 metais buvo sugrąžinta į visišką bendrystę su Katalikų Bažnyčia.

    Pasak pranešimų, bendruomenės vadovas monsinjoras Pierre Roy patvirtino ketinantis konsekruoti kunigą Michaelą Mary be apaštalinio mandato, o Romos poziciją apibūdino itin radikaliai, teigdamas, kad Šventasis Sostas esą yra „priešų“ rankose. Kanonų teisėje tokia konsekracija laikoma vienu rimčiausių nepaklusnumo veiksmų, paprastai užtraukianti griežtas bažnytines sankcijas.

    Vietos Bažnyčios reakcija buvo greita. Aberdyno vyskupija išplatino įspėjimą tikintiesiems, akcentuodama, kad konsekracija be popiežiaus leidimo reikštų atvirą nepaklusnumą ir galėtų pastūmėti bendruomenę už kanoninės vienybės ribų.

    Pastarųjų metų kontekste ši istorija atsispiria į platesnę tendenciją: tradicijos ir modernizacijos įtampa katalikų pasaulyje dažnai persikelia iš teologinių debatų į praktinius sprendimus dėl liturgijos, autoriteto ir bausmių taikymo. Vatikanui tai tampa testu, kaip išlaikyti vienybę, kartu reaguojant į grupes, kurios kuria paralelines struktūras ir kvestionuoja popiežiaus įgaliojimus.

  • Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV liepos 4 dieną apsilankė Lampedūzoje – Italijos saloje, tapusioje vienu ryškiausių migracijos per Viduržemio jūrą simbolių. Tai pirmasis tokio masto pontifiko vizitas saloje nuo 2013 metų, kai ją kaip pirmąją apaštališką kelionę pasirinko popiežius Pranciškus.

    Pontifikas vizitą pradėjo Cala Pisana vietovėje esančiose vadinamosiose Bevardžių kapinėse, kur palaidoti jūroje žuvę migrantai. Ant dalies kapų stovi kryžiai, pagaminti iš sudužusių laivų medienos – tai tapo tyliu priminimu apie tragedijas jūros kelyje.

    Vėliau Leonas XIV nuvyko prie „Porta d’Europa“ monumento ir susitiko su migrantų šeima. Ten jam buvo perduotas vaiko laiškas, kuriame pasakojama apie atvykimą į Lampedūzą ir išgyvenimus, o kaip simbolinė dovana įteiktas futbolo kamuolys, turintis, pasak berniuko, pasiekti ir pradžiuginti kitą vaiką.

    Gestai, kurie kalba garsiau

    Vizito metu popiežius užsuko į Molo Favarolo prieplauką, kur dažnai išlaipinami išgelbėti žmonės, o jų laivai nutempiami į krantą. Čia jis atidengė ir palaimino atminimo lentą popiežiui Pranciškui, po kurios prieplauka vietos sprendimu pavadinta Molo Francesco.

    Pontifikas pasisveikino su į salą atgabentais migrantais ir aptarė situaciją priėmimo centre, kur, kaip skelbta, tuo metu buvo apgyvendinti 138 žmonės, tarp jų 51 nelydimas nepilnametis. Nurodyta, kad pastaruoju metu gelbėjimo operacijose iš jūros buvo ištraukti ir vaikai bei moterys.

    „Esu čia, kad pasakyčiau: Bažnyčia ir toliau eina kartu su jumis, palaiko ir drąsina“, – rašė popiežius Leonas XIV laiške Lampedūzos merui, pabrėždamas ryšį, kurį su sala buvo užmezgęs jo pirmtakas.

    Europa ir atsakomybė už migrantus

    Prieš šv. Mišias, kuriose, valdžios teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, popiežius pervažiavo Lampedūzos gatvėmis, sveikino susirinkusiuosius ir laimino vaikus. Savo kalboje jis pabrėžė, kad migracija nėra vien pakrančių regionų problema – tai visos Europos politinis ir moralinis išbandymas.

    Pasak pontifiko, mirtys jūroje yra ne tik atsitiktinių nelaimių pasekmė, bet ir sprendimų bei nesprendimų rezultatas. Jis kritikavo abejingumą, pabrėžė žmogaus orumo apsaugą ir ragino pereiti nuo vien krizių valdymo prie nuoseklių, ilgalaikių sprendimų, apimančių priėmimą, apsaugą ir integraciją.

    Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Lampedūzos paradoksą: sala priima ir poilsiautojus, ir žmones, bėgančius nuo karo, persekiojimo ar skurdo. Jo teigimu, Europa turi potencialą veikti nuosekliai, tačiau tam reikalinga politinė valia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas.

    Kalbėdamas apie migracijos priežastis, Leonas XIV minėjo veiksnius, kurie skatina žmones palikti gimtąsias šalis: skurdą, nestabilumą, smurtą, korupciją ir nusikalstamus tinklus, pasipelnius iš žmonių kančios. Jis ragino nepasiduoti baimei ir išankstinėms nuostatoms, o sprendimuose remtis solidarumu ir žmogaus teisių principais.

  • Papiežiaus skrydis netikėtai pasikeitė: vietoj A320 – karaliaus Falcon 900B

    Papiežiaus skrydis netikėtai pasikeitė: vietoj A320 – karaliaus Falcon 900B

    Popiežiaus Leono XIV grįžimas iš Tenerifės į Romą šį kartą klostėsi ne pagal įprastą planą. Prieš pat pakilimą techniniai nesklandumai privertė atsisakyti skrydžio „Iberia“ lėktuvu „Airbus A320“, kuriuo paprastai keliauja dalis palydos ir žurnalistų.

    Vatikano pranešimu, situacija buvo išspręsta greitai, tačiau neįprastai: popiežius į Romą išskrido kitu orlaiviu, priklausančiu Ispanijos karališkajai šeimai. Dėl to dalis kelionę lydinčių žurnalistų grįžo atskirai, kitu vėliau atsiųstu lėktuvu.

    Tokie pokyčiai paprastai sujaukia ir nusistovėjusią popiežiaus kelionių tvarką, nes grįžimo skrydžiai neretai tampa svarbiu komunikacijos momentu. Žiniasklaidos atstovams tai reiškė, kad vietoj suplanuoto skrydžio scenarijaus teko prisitaikyti prie paskutinės minutės sprendimų.

    Kas yra Falcon 900B

    Popiežių į Romą parskraidinęs „Dassault Falcon 900B“ yra trijų variklių verslo klasės reaktyvinis lėktuvas, sukurtas Prancūzijos gamintojo „Dassault Aviation“. Šis modelis rinkoje žinomas kaip patikimas ilgo nuotolio orlaivis, dažnai naudojamas valstybių institucijų, kariškių bei aukščiausių pareigūnų kelionėms.

    „Falcon 900B“ išsiskiria tuo, kad gali skristi dideliais atstumais be tarpinio nusileidimo, o trijų variklių konfigūracija laikoma papildomu saugumo ir atsargos sprendimu ilgesniuose maršrutuose. Salono išplanavimas paprastai pritaikytas keliolikai keleivių, todėl toks lėktuvas labiau primena mobilų darbo kabinetą nei įprastą keleivinį reisą.

    Kuo skiriasi nuo „Airbus A320“

    „Airbus A320“ – vienas labiausiai paplitusių keleivinių lėktuvų pasaulyje, suprojektuotas masinėms trumpų ir vidutinių nuotolių kelionėms. Priklausomai nuo konfigūracijos, jis paprastai gabena apie 150–180 keleivių ir sudaro daugelio oro linijų parkų pagrindą.

    Šį kartą būtent techninis incidentas lėmė, kad vietoj įprasto sprendimo buvo pasirinktas gerokai mažesnis, bet operatyvesnis karališkosios šeimos orlaivis. Toks sprendimas leido popiežiui greičiau pasiekti Romą, o likusi komandos dalis į Italiją grįžo vėliau, atskiru skrydžiu.

  • Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Barselonoje įvyko iškilminga Sagrada Familia bazilikos svarbiausio bokšto atidarymo ceremonija. Po daugiau nei šimtmečio statybų užbaigtas Jėzaus Kristaus bokštas, tapęs aukščiausiu šios šventyklos akcentu ir pakeitęs miesto panoramą.

    Ceremonijai vadovavo popiežius Leonas XIV, kuris bazilikoje aukojo šv. Mišias ir palaimino naująjį bokštą vainikuojantį apšviestą keraminį kryžių. Renginys sutapo su architekto Antonijaus Gaudžio mirties šimtmečio minėjimu, pabrėžiant jo kūrybos reikšmę šiuolaikinei Katalonijai ir visai Ispanijai.

    Į teritoriją aplink baziliką susirinko apie 120 000 žmonių, mieste dirbo sustiprintos saugumo pajėgos. Tarp svečių buvo Ispanijos karalius Pilypas VI, karalienė Letisija ir ministras pirmininkas Pedro Sánchez, todėl renginys turėjo ir aiškų valstybinio protokolo svorį.

    Bokštas, tapęs rekordiniu

    Jėzaus Kristaus bokštas iškyla iki 172,5 metro ir, užbaigus šį etapą, Sagrada Familia įvardijama kaip aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Bazilikos bokštų sistema sumanyta kaip simbolinis ansamblis: 12 bokštų skirta apaštalams, 4 evangelistams, vienas Mergelei Marijai, o centrinis, aukščiausias, dedikuotas Jėzui Kristui.

    Nors šis statybų etapas laikomas vienu didžiausių istorinių lūžių, darbai bazilikoje dar nėra visiškai pabaigti. Projekto vadovai nurodo, kad visiškas užbaigimas numatomas per artimiausią dešimtmetį, o terminus tradiciškai veikia finansavimas, techniniai sprendimai ir miesto planavimo derinimai.

    Šviesa, muzika ir miesto šventė

    Po Mišių popiežius išėjo į aikštę, kur palaimino bokšto viršūnę, o šventinę programą lydėjo vaikų choras. Bazilikos vitražai tapo centriniu šviesų scenografijos elementu, jų spalvos iš vidaus buvo matomos ir lauke, sukurdamos mozaikos įspūdį.

    Vakarą užbaigė dronų, šviesų ir fejerverkų pasirodymas, fejerverkai buvo leidžiami nuo bazilikos fasado. Homilijoje popiežius Sagrada Familia apibūdino kaip akmens, spalvos ir šviesos kūrinį, akcentuodamas jos simbolinę vienybės ir darnos žinią Ispanijai.

    Gaudžio idėjos gyvena toliau

    Sagrada Familia laikoma vienu ryškiausių pasaulio architektūros objektų, o jos vidaus erdvė dažnai apibūdinama kaip akmeninis miškas: masyvios kolonos primena medžių kamienus, o skliautai išsišakoja tarsi lajos. Šis sprendimas glaudžiai siejasi su Gaudžio deklaruotu principu, kad pagrindinė jo mokytoja buvo gamta.

    Šviesa bazilikoje yra ne mažiau svarbi už konstrukciją: rytinėje pusėje vyrauja melsvi ir žalsvi tonai, o vakarinėje, saulėlydžio metu, erdvę užlieja rausvos ir oranžinės spalvos. Dėl šių sprendimų Sagrada Familia išlieka ne tik religinis, bet ir kultūrinis traukos centras, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų.

  • Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Madride birželio 9 dieną įvyko netikėtas, bet pastarosiomis dienomis plačiai aptarinėtas susitikimas: popiežius Leonas XIV suteikė privačią audienciją Puerto Riko atlikėjui Bad Bunny. Apie pokalbį pranešė Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE, o pats susitikimas, anot žiniasklaidos, truko kelias minutes.

    Oficialių nuotraukų iškart nebuvo paskelbta, tačiau teigiama, kad renginį fiksavo keli dalyviai telefonais, o bent vienas kadras esą padarytas popiežiaus palydos. Vatikano komunikacijoje tokie epizodai dažnai pateikiami itin santūriai, ypač kai kalbama apie privačius pokalbius.

    Susitikimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pirmadienį Santiago Bernabéu stadione vyko vadinamasis tikėjimo festivalis, sutraukęs apie 70 000 žmonių, o popiežiaus vizitas Ispanijos sostinėje sukūrė aplinkybes, kurios kurį laiką maitino spėliones apie galimą jo ir pasaulinės reggaetono žvaigždės susitikimą.

    Tuo pat metu Bad Bunny Madride koncertavo kituose miesto masto renginiuose, todėl abu vieši asmenys kelias dienas buvo toje pačioje erdvėje. Tokie sutapimai popkultūros pasaulyje greitai virsta informaciniais lūkesčiais, o šį kartą jie, panašu, ir pasitvirtino.

    Kas slypi už simbolikos

    Susitikimas išsiskiria ne vien netikėtumu: jis tampa ženklu, kad Bažnyčia ieško dialogo su šiuolaikine populiariąja kultūra. Pastaraisiais metais religinės institucijos vis dažniau siekia kalbėti auditorijoms, kurios tradicinių kanalų nebeseka, o muzikos žvaigždžių įtaka visuomenės nuostatoms dažnai prilygsta politinių lyderių dėmesiui.

    Šiai istorijai papildomo konteksto suteikia ir paties Bad Bunny biografija. Žiniasklaidoje primenama, kad atlikėjas vaikystėje patarnavo bažnyčioje ir giedojo parapijos chore Puerto Rike, todėl jo susitikimas su popiežiumi interpretuojamas ne tik kaip viešųjų ryšių epizodas, bet ir kaip asmeniškesnis momentas.

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis skambėjo ir užuominos, kad staigmenų Madride gali būti. Madrido arkivyskupas José Cobo, kalbėdamas apie miesto vaidmenį popiežiaus vizito metu, akcentavo „tiltų“ idėją tarp skirtingų visuomenės grupių ir užsiminė, kad dalis susitikimų planuojami itin diskretiškai.

    Bendras fonas JAV politikoje

    Dar vienas sutapimas, kurį išryškino tarptautinė žiniasklaida, siejasi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastaruoju metu tiek popiežius, tiek Bad Bunny buvo įtraukti į viešus ginčus ar kritikos epizodus, susijusius su prezidento pasisakymais ir politinėmis temomis.

    Leonas XIV anksčiau viešai ragino laikytis taikos ir kritikavo kai kurias grėsmės retorikos formas, o į tai JAV prezidentas reagavo asmeniniais vertinimais. Tuo metu Bad Bunny taip pat ne kartą reiškė poziciją dėl migracijos politikos ir lotynų tapatybės, o tai JAV vidaus politikoje neretai tampa aštrių komentarų priežastimi.

    Nors nėra oficialiai paskelbta, ką tiksliai aptarė popiežius ir atlikėjas, pats jų susitikimo faktas jau tapo diskusijų objektu. Vieniems tai modernios komunikacijos pavyzdys, kitiems ženklas, kad institucijos vis aktyviau ieško ryšio su popkultūros lyderiais, galinčiais pasiekti milijonus sekėjų.

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ryškėja nesutarimai dėl Popiežiaus Leono XIV perspėjimų apie dirbtinį intelektą. Vatikano raginimas stiprinti DI priežiūrą išprovokavo skirtingas reakcijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

    Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas viešai menkino popiežiaus poziciją, teigdamas, kad pontifikas neturėtų „redaguoti technologijų“ darbotvarkės. Tuo metu viceprezidentas JD Vance’as tą patį signalą pavadino giliu ir svarbiu moraliniu orientyru DI eros pradžioje.

    Popiežiaus žinia apie DI rizikas

    Popiežius Leonas XIV neseniai paskelbė pirmąją encikliką, kurioje daug dėmesio skiriama DI plėtrai ir jos poveikiui žmogui. Dokumente akcentuojama, kad technologinė pažanga neturi aplenkti atsakomybės, o sprendimai turi išlikti žmogaus rankose.

    Pontifikas įspėjo, kad DI gali išstumti dalį darbuotojų, didinti nelygybę ir sukurti situacijų, kai mirtinų ginklų panaudojimo sprendimai priimami be pakankamos žmogaus kontrolės. Vatikano pozicija atliepia augantį tarptautinį susirūpinimą dėl autonominių sistemų ir generatyvinių modelių panaudojimo.

    Baltojoje rūmuose svarstymai dėl priežiūros

    Nesutarimai išryškėjo tuo metu, kai Baltieji rūmai svarsto, kiek griežtai reguliuoti sparčiai besivystančias DI technologijas. Administracija DI plėtrą sieja su ekonomikos konkurencingumu ir geopolitine įtaka, todėl priežiūros mechanizmai vertinami per inovacijų tempo prizmę.

    Pasak JAV pusės argumentų, papildomos taisyklės gali lėtinti technologijų diegimą ir silpninti konkurencinę poziciją prieš Kiniją. Tačiau kritikų nuomone, savanoriškos iniciatyvos ir rinkos savireguliacija gali būti nepakankamos, kai DI sistemų sprendimai ima daryti tiesioginę įtaką darbo rinkai ir nacionaliniam saugumui.

    Vatikano ir Trumpo įtampa plečiasi

    DI tema tapo dar vienu ginčų tašku platesniame Trumpo ir Vatikano santykių konflikte. Per pastaruosius mėnesius popiežius kritikavo kai kurias JAV politikos kryptis, o Trumpas savo ruožtu nevengė aštrių viešų pasisakymų apie pontifiką.

    „Manau, kad Bažnyčia privalo pasiūlyti moralinę lyderystę, kai technologijos ima formuoti kasdienį gyvenimą“, – sakė JD Vance’as.

    Politologų vertinimu, viešas konfliktas su popiežiumi gali turėti politinių pasekmių, nes katalikų rinkėjai JAV yra reikšminga elektorato dalis, ypač svyruojančiose apygardose. Kita vertus, konservatyvūs katalikai dažnai išlieka lojalūs respublikonams dėl vertybinių klausimų, todėl tiesioginis efektas gali būti nevienareikšmis.

    DI saugumo šalininkai tikina, kad popiežiaus argumentai suteikia papildomo svorio raginimams kurti aiškesnes taisykles dėl modelių testavimo, skaidrumo ir atsakomybės. Administracijai tai tampa ir politine, ir komunikacine dilema: kaip išlaikyti technologinę lyderystę, kartu neignoruojant visuomenės nerimo dėl darbo vietų, šeimų gerovės ir saugumo.

  • Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV paskelbė pirmą savo pontifikato encikliką „Magnifica Humanitas“, kurią skyrė dirbtiniam intelektui ir jo poveikiui visuomenei. Dokumente akcentuojama, kad DI plėtra nėra vien technologinis klausimas, nes ji paliečia demokratiją, saugumą, darbą ir žmogaus orumą.

    Enciklikoje išskiriamos kelios grėsmės: klaidinančio turinio ir klastočių plitimas, technologijų lenktynės bei galios koncentracija kelių didelių žaidėjų rankose. Pasak popiežiaus, tokia padėtis gali didinti priklausomybę, manipuliacijas ir socialinę atskirtį, ypač ten, kur visuomenės jau ir taip pažeidžiamos.

    „Atėjo laikas rimtai kalbėtis apie dirbtinį intelektą. Tai skubu“, – sakė teologė Anna Rowlands.

    Tekste daug dėmesio skiriama kariniam DI panaudojimui ir autonominių ginklų sistemų keliamai rizikai. Popiežius pabrėžia, kad sprendimų dėl gyvybės ir mirties perdavimas sistemoms, kurios gali veikti itin greitai ir sudėtingai, reikalauja griežčiausių etinių ribojimų ir aiškios žmogaus atsakomybės.

    Kitas ryškus akcentas – dezinformacija ir vadinamieji gilieji klastojimai, kurie vis dažniau naudojami viešajai nuomonei veikti. Enciklikoje pažymima, kad algoritmai, optimizuojantys dėmesį ir įsitraukimą, gali stiprinti visuomenės poliarizaciją, o pasitikėjimas institucijomis ir žiniasklaida tampa vis lengviau ardomas.

    Leonas XIV ragina valstybes stiprinti reguliavimą ir nepriklausomą priežiūrą, kad DI diegimas būtų skaidrus ir atskaitingas. Dokumente akcentuojama, kad technologijų pažanga turi tarnauti žmogui, o ne žmogus tapti sistemos priedėliu, ypač kai sprendimai daro įtaką įsidarbinimui, sveikatai, švietimui ar teisingumui.

    Enciklikos paskelbimo data pasirinkta simboliškai: ji pasirašyta gegužės 15 dieną, minint 135 metų sukaktį nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“, kuri anuomet buvo Bažnyčios atsakas į pramonės revoliucijos socialinius iššūkius. Šiuo gestu siekiama pabrėžti, kad DI era taip pat reikalauja aiškių moralinių orientyrų.

    Pristatymo kontekste nuskambėjo ir technologijų industrijos balsas: renginyje dalyvavo „Anthropic“ bendraįkūrėjas Chrisas Olahas, kalbėjęs apie būtinybę rimtai vertinti naujų sistemų sukeltus padarinius. Tai rodo, kad diskusija apie DI vis dažniau persikelia iš siauro technologų rato į platesnį politinį ir moralinį lauką.

    Stebėtojai pabrėžia, kad „Magnifica Humanitas“ gali tapti vienu svarbiausių vertybinių dokumentų, formuojančių globalią diskusiją apie DI, panašiai kaip ankstesniais metais enciklikos darė įtaką debatams apie socialinį teisingumą ar aplinkosaugą. Kol visame pasaulyje auga investicijos į galingesnius modelius, o darbo rinkoje daugėja nerimo dėl automatizavimo, popiežiaus žinia ragina atsisakyti vien lenktynių logikos ir grįžti prie žmogaus prioriteto.

  • Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV gegužės 23 dieną atvyko į Ačerą Kampanijos regione, kur vietos bendruomenė jį pasitiko kaip moralinę atramą ilgus metus trunkančios ekologinės ir sveikatos krizės akivaizdoje. Miesto aikštėje susirinko apie 15 000 žmonių, o susitikimuose daug dėmesio skirta šeimoms, netekusioms artimųjų.

    Ši teritorija plačiai žinoma kaip Terra dei Fuochi, lietuviškai dažnai vadinama Ugnies žeme, nes dešimtmečius čia fiksuotas neteisėtas atliekų išpylimas, užkasimas ir deginimas. Vietos gyventojai bei aplinkosaugos komitetai ne kartą siejo problemą su dirvožemio ir gruntinio vandens tarša bei padidėjusia onkologinių susirgimų rizika.

    Kas yra Ugnies žemė?

    Ugnies žemės pavadinimas apibūdina platų plotą tarp Neapolio ir Kazertos, kuriame ilgą laiką veikė neteisėtos atliekų tvarkymo schemos. Tai ne vien aplinkosaugos, bet ir teisėsaugos bei viešosios sveikatos klausimas, nes tokiose situacijose tarša gali paveikti maisto grandinę ir vandens išteklius.

    Vizito metu popiežius pirmiausia skyrė laiko žmonėms, kurie dėl ankštumo nepateko į katedrą, o vėliau susitiko su taršos aukų artimaisiais. Šie susitikimai tapo vienu pagrindinių dienos akcentų, pabrėžusiu, kad problema yra ne statistika, o konkrečių šeimų patirtys.

    Popiežiaus raginimas keisti kryptį

    Vėliau jis ragino iš naujo įvertinti dabartinius ekonominius ir socialinius modelius, daugiau dėmesio skiriant solidarumui ir pagarbiems santykiams su aplinka. Pasak jo, tikrasis „turtingumas“ neturėtų būti matuojamas vien materialiais rodikliais, kai tuo pat metu nyksta bendruomenių ryšiai ir prastėja gyvenamoji aplinka.

    „Katedroje susitikau su taršos aukų artimaisiais; šis pavadinimas padėjo suvokti nusikalstamos veiklos mastą ir abejingumą, kuris leido jai tęstis“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat akcentavo socialinės atskirties temą, sakydamas, kad marginalizacija kuria nesaugumą, o tikras kelias yra kovoti su atskirties priežastimis, o ne su pačiais atskirtais žmonėmis. Ši žinutė nuskambėjo kaip raginimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu spręsti ne tik taršos padarinius, bet ir socialines sąlygas, kurios leidžia problemoms įsišaknyti.

    Ką prašo daryti vietos valdžia?

    Paskutinėje vizito stotelėje Piazza Calipari aikštėje popiežių pasitiko 90 savivaldybių merai, pilietinių aplinkosaugos komitetų atstovai ir tūkstančiai gyventojų. Popiežius išreiškė viltį, kad regiono „ugnis“ gali būti paversta nauja dvasine ir socialine energija, skatinančia rūpestį, paguodą ir atsakomybę.

    Apie regiono išbandymus kalbėjo ir Ačeros vyskupas Antonio Di Donna, priminęs, kad teisėsauga ir toliau aptinka neteisėto atliekų išpylimo atvejų. Ačeros meras Tito d’Errico, kalbėdamas kitų merų vardu, pabrėžė gyventojų ryžtą susigrąžinti ateitį ir siekį, kad sprendimai būtų grindžiami teisingumu, tiesa ir realia priežiūra.