Tag: Popiežius Leonas XIV

  • Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežius Leonas XIV tęsia kelionę po Pietų Ameriką ir šeštadienį aukoja Mišias Santa Krus de Sukčabamboje šiaurės Peru, o jo sutraukiamos minios kelia papildomą rūpestį sveikatos institucijoms dėl tymų protrūkio regione.

    71 metų pontifikas į šią vietą atskrido sraigtasparniu iš Čiklajo oro bazės, o vakare planuoja grįžti į maldos susitikimą su katalikų bendruomene Šv. Toribijaus de Mogrovecho šventovėje, praneša „Euronews“.

    Popiežius penktadienį sugrįžo į Čiklajų – miestą, kuriame kadaise dirbo ir kurį vadina sau artimu. Čikagoje gimęs pontifikas anksčiau Peru buvo misionierius, vėliau – vyskupas, taip pat turi Peru pilietybę.

    Atviroje erdvėje aukotose Mišiose Čiklajuje dalyvavo apie 500 000 žmonių, o pats popiežius miniai sakė dėkojantis už palaikymą ir maldas, ypač – už jo sveikatą „išbandymų metu“, kuriuos, pasak jo, su Dievo pagalba pavyksta įveikti.

    Tymų atvejų šuolis Amerikoje

    Sveikatos institucijų dėmesį šiemet ypač prikaustė tymų plitimas: nuo sausio iki spalio pabaigos Amerikoje 17 šalių ir teritorijų užfiksuota 57 666 patvirtinti atvejai – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Taip pat pranešama apie mažiausiai 81 mirtį. Artėjant popiežiaus vizitams, Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO) tymų keliamą visuomenės sveikatos riziką masinių religinių susibūrimų kontekste įvertino kaip „labai didelę“.

    Didžiausias nerimas siejamas su nepakankamu skiepijimo lygiu kai kuriose šalyse – ypač Argentinoje ir Peru. PAHO imunizacijos vadovas Danielis Salasas Peraza atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos vaikai neina į mokyklą, o dalis jų atsiduria ligoninėse.

    Kodėl tymai tokie pavojingi

    Tymai – itin užkrečiama oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ir būti mirtina. Iš pradžių infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, vėliau išplinta po visą organizmą.

    Dažniausi simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir bėrimas. Nuo tymų yra veiksminga ir palyginti nebrangi vakcina.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad imunitetui užtikrinti vaikams reikia dviejų vakcinos dozių. Bendruomenėje ligos plitimui sustabdyti paprastai būtina, kad pilnai paskiepyta būtų bent 95 proc. gyventojų.

    PSO 2025 metų duomenimis, šią ribą Amerikoje pasiekė tik Urugvajus. Peru skiepijimo aprėptis siekė 90 proc. pirmai dozei ir 82 proc. antrai, o Argentinoje – atitinkamai 84 proc. ir 55 proc.

    Peru ir Argentina stiprina priemones

    Peru 2026 metais užregistruota beveik 3 000 tymų atvejų – tai ketvirtas pagal dydį skaičius Amerikoje po Gvatemalos, Meksikos ir JAV. Penkiuose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą – Limoje, Čiklajuje, Kachamarkoje, Kuske ir Pukalpoje – šiemet nustatyta 170 infekcijų.

    Ruošiantis vizitui, Peru institucijos sustiprino skiepijimo kampanijas, daugiausia dėmesio skirdamos teritorijoms, kuriose fiksuotas didesnis plitimas. Tarp priemonių minimas ir ankstesnis skiepijimas vaikams nuo šešių iki vienuolikos mėnesių bei kampanijos, skirtos žmonėms iki 29 metų.

    Skelbiama, kad iki rugsėjo pabaigos nuo balandį pradėtos intensyvesnės kampanijos jau buvo suleista 1,2 mln. dozių, o dar daugiau nei 2 mln. dozių buvo paruošta papildomam poreikiui.

    Argentinoje, kur buvo laukiama iki 4 mln. žmonių Buenos Airių provincijoje, spalio pabaigoje taip pat paskelbtas įspėjimas dėl su popiežiaus vizitu susijusių sveikatos rizikų. Specialistai nerimauja ir dėl valdžios sprendimų mažinti sveikatos išlaidas, kurie gali apsunkinti imunizacijos kampanijų planavimą bei stebėseną.

    Tuo metu Urugvajus visoje šalyje įvedė sustiprintos epidemiologinės stebėsenos laikotarpį, kuris turėtų tęstis iki lapkričio 29 dienos – dar kelias savaites po popiežiaus išvykimo. Gyventojai raginami užbaigti skiepų kursą, kad nauji užsikrėtimai būtų aptikti kuo greičiau.

  • Popiežius Leonas XIV po šaudynių Krokuvoje: užuojauta aukų artimiesiems ir apaštalinis palaiminimas

    Popiežius Leonas XIV sureagavo į šeštadienį Krokuvoje įvykusias šaudynes, per kurias žuvo šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti. Pontifikas specialiu laišku pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir išreiškė dvasinį solidarumą su visais, kuriuos palietė ši tragedija.

    Laiškas, laikantis Vatikano diplomatinės tvarkos, buvo perduotas per Šventojo Sosto valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną ir adresuotas Krokuvos metropolitui kardinolui Grzegorzui Rysiui. Žinia vėliau paskelbta Krokuvos arkivyskupijos interneto svetainėje.

    Popiežius laiške pabrėžė esąs giliai nuliūdintas dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. Kartu jis patikino apie maldą bei paguodos žodžiais kreipėsi į šeimas, netikėtai netekusias artimųjų ar šiuo metu išgyvenančias sužeistųjų gydymo nerimą.

    Šis Vatikano kreipimasis – ne tik formalus gestas: jame kalbama apie viltį, kurią krikščioniškoje tradicijoje sieja Prisikėlimo simbolis. Popiežiaus žinia skirta padrąsinti žmones, susidūrusius su beprasmiu smurtu viešoje erdvėje.

    Popiežiaus žinia: viltis ir raginimas siekti taikos

    Užuojautos laiške popiežius Leonas XIV akcentavo ne tik atjautą, bet ir kvietimą nepasiduoti nevilčiai bei neapykantai. Jo žinia pristatoma kaip dvasinė parama gedintiems ir visai bendruomenei, sukrėstai dėl išpuolio.

    Kreipimesi taip pat minimas Marijos globos motyvas, daugeliui Lenkijos tikinčiųjų turintis ypatingą reikšmę. Šiuo kontekstu popiežius ragino išlaikyti viltį net ir gedulo metu.

    Laiško pabaigoje pontifikas suteikė nuo atakos nukentėjusiems apaštalinį palaiminimą. Vatikano teigimu, tai ženklas, kuriuo siekiama išreikšti artumą žmonėms, patyrusiems tragedijos pasekmes.

    Ką žinoma apie išpuolį Krokuvos centre

    Šaudynės įvyko šeštadienio popietę Krokuvos Rynko aikštėje – vienoje judriausių ir turistų labiausiai lankomų vietų Lenkijoje. Įvykis sukėlė paniką, o teritorija buvo skubiai uždaryta.

    Tekste nurodoma, kad po 15 valandos į aikštę įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo užsimaskavęs 24 metų vyras ir ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius bei žmones lauko kavinėse. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir policijos pareigūnai, pirmieji bandę sustabdyti užpuoliką.

    Po tragedijos į įvykio vietą buvo sutelktos didelės tarnybų pajėgos, ilgai dirbo prokurorai ir kriminalistai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai bei įvykio aplinkybės tapo plačiai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje.

  • Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV penktadienį išvyko į Urugvajų ir taip pradėjo kelionę po Pietų Ameriką. Vėliau pontifikas planuoja aplankyti Argentiną ir Peru.

    Apie vizito pradžią skelbia „Euronews“. Pasak Vatikano, skrydis iš Romos Fiumičino oro uosto pakilo netrukus po 7 valandos ryto.

    Numatoma, kad popiežius Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje nusileis apie 16.30 val. vietos laiku. Šalyje jo laukia intensyvi trijų dienų programa.

    Kelionė rengiama praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 71 metų Leonui XIV buvo atlikta plaučių vėžio operacija. Vatikano komunikacijos vadovė Maria Montserrat Alvar teigė, kad pontifiko ištvermė esą labai gera, o gydytojai yra nusiteikę optimistiškai.

    Susitikimai Montevidėjuje ir vizitai regionuose

    Urugvajuje Leonas XIV turi susitikti su šalies prezidentu Yamandú Orsi. Taip pat suplanuota sveikinimo kalba vyriausybės pareigūnams ir diplomatams.

    Programoje numatyta ir pamaldų dalis – popiežius vadovaus vakarinei maldai (Vesperoms) Montevidėjaus metropolijos katedroje.

    Artimiausiomis dienomis taip pat planuojami vizitai į Paysandú ir Florida miestus. Be to, darbotvarkėje – apsilankymas rajone, kurį vargina gaujų smurtas.

    Kitos stotelės – Argentina ir Peru

    Iš Urugvajaus Leonas XIV turėtų vykti į Argentiną, kur numatyti vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Lujáne.

    Vėliau kelionė tęsis Peru. Ten popiežius planuoja apsilankyti Čiklajuje, Kuske ir Pukalpoje.

    Tekste pažymima, kad Peru popiežius anksčiau ne vienerius metus dirbo misionieriumi, o vėliau ėjo vyskupo pareigas.

  • Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bobas Dylanas trečiadienio popietę Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Audiencija Apaštalų rūmuose buvo trumpa – apsikeista pasisveikinimais ir keliomis mintimis.

    Apie susitikimą socialiniuose tinkluose pranešė kunigas Antonio Spadaro, į audienciją lydėjęs Dylaną kartu su „L’Osservatore Romano“ redaktoriumi Andrea Monda, skelbia „Euronews“.

    Per susitikimą popiežius Leonas XIV muzikantui padovanojo rožinį. Savo ruožtu B. Dylanas įteikė popiežiui savo autobiografijos „Chronicles – Volume 1“ egzempliorių.

    85-erių Nobelio literatūros premijos laureatas į Romą atvyko dėl koncertinio turo – ketvirtadienio vakarą jis turėtų pasirodyti „Palazzo dello Sport“ arenoje.

    Taikos tema – bendras vardiklis

    Susitikimas nėra visiškai atsitiktinis: praėjusių metų liepą popiežius Leonas XIV buvo pacitavęs B. Dylaną. Jis tai padarė įžangoje į Vatikano leidyklos „Libreria Editrice Vaticana“ išleistą knygą „Disarmata e disarmante. La pace è un dono“, kurią sudarė žurnalistas Alessandro Banfi.

    Popiežius tuomet pasirinko 1963 metais parašytos protesto dainos „Go Away You Bomb“ eilutes, sukurtas Šaltojo karo įtampos laikotarpiu. Šis kūrinys, kaip pažymima tekste, ilgą laiką buvo mažai žinomas – daina nebuvo įrašyta ar oficialiai išleista B. Dylano albumuose, o rankraštis aptiktas tik 2013 metais.

    Leonui XIV B. Dylano žodžiai tapo proga perspėti dėl ginklavimosi ir galimos naujos branduolinės eskalacijos rizikos.

    Dylanas prieš popiežių – ne pirmą kartą

    Tai ne pirmasis atvejis, kai B. Dylanas pasirodo popiežiaus akivaizdoje. 1997 metais jis dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Bolonijoje, kur koncertavo popiežiui Jonui Pauliui II ir, kaip teigiama, maždaug 300 000 jaunuolių miniai.

    Tuomet atlikęs tris dainas, tarp jų ir „Knockin’ on Heaven’s Door“, atlikėjas užlipo ant popiežiaus pakylos ir paspaudė ranką Karoliui Wojtylai. Savo kalboje jaunimui Jonas Paulius II net citavo dainą „Blowin’ in the Wind“, pasiūlydamas ir savo interpretaciją.

    Tikėjimo kelias Dylano kūryboje

    Dvasiniai motyvai B. Dylano biografijoje ir kūryboje minimi ne kartą. Jis užaugo žydų šeimoje, o septintojo dešimtmečio pabaigoje patyrė ryškų religinį lūžį, po kurio priartėjo prie krikščionybės.

    1979 metais jis išleido albumą „Slow Train Coming“, vėliau – „Saved“ ir „Shot of Love“: trijuose įrašuose krikščioniško tikėjimo ir gospelo kalba buvo ypač ryški. Vėlesniais metais atlikėjas grįžo prie įvairesnio repertuaro, tačiau religinių nuorodų visiškai neatsisakė.

    Tekste taip pat pažymima, kad per vieną iš vėlesnių interviu B. Dylanas teigė esąs religingas žmogus – skaitantis Šventąjį Raštą, medituojantis ir besimeldžiantis.

    Popiežius Leonas XIV ir muzika

    Popiežius Leonas XIV muziką yra ne kartą akcentavęs kaip svarbią dvasinio gyvenimo dalį. Per pirmuosius pontifikato metus jis viešumoje buvo girdimas giedantis „Regina Caeli“ ir lotyniškai atliekantis „Tėve mūsų“, taip pat – itin įsitraukiantis klausantis bendruomenių giesmių kelionių metu.

    2025 metų lapkritį Jubiliejaus chorams ir chorinėms grupėms renginyje jis apibūdino muziką kaip didžiųjų civilizacijų dovaną, galinčią išreikšti tai, ką žmogus nešiojasi širdyje. Cituodamas šv. Augustiną popiežius priminė frazę „Cantare amantis est“ – dainavimas būdingas mylinčiam.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.

  • Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV sekmadienį pirmą kartą po hospitalizacijos pasirodė viešai Vatikane ir, susirinkusiųjų plojimų lydimas, iš Apaštalų rūmų lango vedė „Viešpaties angelo“ maldą Šv. Petro aikštėje.

    Pontifikas tikintiesiems dėkojo už maldas ir palaikymą, o atskirai padėkojo Romos Gemelli poliklinikos gydytojams, slaugytojams bei visam personalui. Popiežius pabrėžė, kad buvimas ligoninėje sustiprino jo artumą sergantiems ir išgyvenantiems silpnumą.

    Popiežius iš ligoninės buvo išleistas šeštadienį po penkių dienų gydymo. Vatikanas pranešė, kad jam buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta apatinė dešiniojo plaučio skiltis, o priežastis buvo diagnozuota plaučių adenokarcinoma.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiomis dienomis už mane meldėsi. Jaučiau jūsų palaikymą, ačiū“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Pasak jo, prasidėjo jautrus sveikimo etapas, todėl artimiausiu metu veiklą jis atnaujins palaipsniui. Šis sprendimas atitinka įprastą praktiką po krūtinės ląstos operacijų, kai organizmui reikia laiko prisitaikyti prie pakitusios plaučių funkcijos.

    Sveikimo eiga ir kelionių planai

    Popiežių operavęs chirurgas profesorius Stefano Margaritora Vatikano žiniasklaidai teigė, kad išrašymo metu Leono XIV klinikinė būklė buvo patenkinama. Anot jo, plaučio atsistatymas po operacijos vyksta pagal įprastą laiką, o bendra paciento būklė vertinama kaip gera.

    Profesorius taip pat pažymėjo, kad navikas aptiktas atsitiktinai, atliekant kitus, su pilvo sritimi susijusius tyrimus, kuriuose matėsi ir apatinės plaučių dalys. Medikai atkreipia dėmesį, kad tokie atsitiktiniai radiniai medicinoje nėra reti ir neretai tampa ankstyvesnės diagnostikos priežastimi.

    Chirurgas sakė, kad popiežiaus ryžtas laikytis rekomendacijų ir aktyviai dalyvauti reabilitacijoje teigiamai veikė pooperacinį laikotarpį. Jo vertinimu, sveikimui gali prireikti kelių savaičių, tačiau tam tikslui parinktas režimas neturėtų ilgam sustabdyti popiežiaus darbotvarkės.

    Kalbėdamas apie artimiausius planus, profesorius teigė nematantis klinikinių priežasčių, dėl kurių numatyta apaštalinė kelionė į Lotynų Ameriką negalėtų įvykti. Kelionės pradžia planuojama lapkričio 6 dieną, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip popiežius jausis artėjant išvykai.

    Ką reiškia palaipsnis grįžimas?

    Vatikano vartojama formuluotė, kad pareigos bus atnaujinamos palaipsniui, paprastai reiškia, jog pirmiausia grįžtama prie trumpesnių susitikimų ir liturginių pareigų, o ilgos kelionės ar didelio krūvio renginiai vertinami atsargiau. Toks režimas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir leidžia objektyviai stebėti organizmo atsistatymą.

    Tuo pat metu popiežiaus viešas pasirodymas ir žinutė tikintiesiems signalizuoja siekį išlaikyti įprastą pastoracinį ritmą. Vatikane tai vertinama kaip svarbus ženklas, kad pontifikas, nepaisant diagnozės ir operacijos, ketina tęsti darbus, bet darys tai pagal medikų rekomendacijas.

  • Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Spalio 4 dieną Italija mini Šventojo Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-ąsias metines. Asyžiuje visą dieną vyksta religinės apeigos, kultūriniai renginiai ir valstybinio lygmens ceremonijos, sutraukusios piligrimus bei turistus iš įvairių šalių.

    Šiemet minėjimas išsiskiria ir politiniu dėmesiu: į Asyžių atvyksta Italijos prezidentas Sergio Mattarella, planuojamas jo kreipimasis į šalį. Organizatoriai skelbia, kad vien į pagrindines iškilmes mieste susirinko daugiau kaip 3 000 žmonių.

    Renginiai siejami su Pranciškoniškuoju jubiliejiniais metais, kuriuos paskelbė popiežius Leonas XIV. Jubiliejus, pasak rengėjų, skirtas ne tik religinei tradicijai, bet ir Pranciškaus idėjų aktualumui šiandien: taikos, dialogo ir socialinio jautrumo temoms.

    Diena Asyžiuje: nuo mišių iki prezidento

    Minėjimo programa prasidėjo dar naktį iškilmingu varpų skambėjimu. Ankstyvą rytą vyko vienuolių bendruomenei skirtos mišios ir maldos prie Šventojo Pranciškaus kapo – tai viena svarbiausių piligrimystės vietų regione.

    Pagrindinėmis dienos apeigomis laikomos iškilmingos mišios Asyžiaus bazilikoje, kuriose dalyvauja ir oficialios delegacijos. Po liturgijos numatyti institucijų atstovų pasisakymai, o vidurdienį aikštėje tiesiogiai transliuojama popiežiaus Viešpaties Angelo malda.

    Renginių organizatoriai pabrėžia, kad šių metų minėjimas sutelkė daugelį Italijos regionų ir savivaldybių. Taip siekiama pabrėžti, kad Šventasis Pranciškus laikomas ne vien Umbrijos, bet ir visos šalies dvasiniu simboliu.

    Parodos ir iniciatyvos jubiliejui

    Šalia religinių ceremonijų rengiamos ir kultūrinės iniciatyvos, skirtos Pranciškaus ikonografijai bei ankstyvajai pranciškonų tradicijai. Viena pagrindinių – paroda Šventasis Pranciškus Porciunkulėje, lankytojams atvira iki spalio 25 dienos.

    Paroda įrengta Porciunkulės muziejuje prie Santa Maria degli Angeli bazilikos, atnaujinus dalį istorinių erdvių ir pritaikius jas lankytojų srautams. Kuratoriai akcentuoja, kad ekspozicija leidžia nuosekliai pamatyti, kaip XIII amžiuje formavosi Pranciškaus atvaizdas ir jo kultas.

    Renginių ciklas, planuojama, tęsis visus jubiliejinius metus ir baigsis 2027 metais. Asyžius tikisi, kad sukaktis pritrauks ne tik tikinčiuosius, bet ir kultūros turistus, o Pranciškaus vardas dar kartą taps diskusijų apie taiką ir bendruomeniškumą atskaitos tašku.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.

  • Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Pirmasis susitikimas Paryžiuje

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiko su popiežiumi Leonu XIV, kuris į Prancūziją atvyko pirmojo vizito metu. Susitikimas Eliziejaus rūmuose tapo proga abiem pusėms aiškiai įvardyti, kas šiandien svarbiausia Europai ir pasauliui.

    Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta dviem temoms, kurios vis dažniau dominuoja tarptautinėje darbotvarkėje: klimatui ir dirbtiniam intelektui. Kartu aptartos ir geopolitinės krizės, ypač karas Ukrainoje bei įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Macronas savo pasisakyme susitikimą įrėmino kaip tęstinį Prancūzijos dialogą su Šventuoju Sostu, kartu pabrėždamas Respublikos principus. Ypatingą vietą jis skyrė sekuliarumui, jį apibūdindamas kaip laisvės sąžinei ir įsitikinimų raiškai garantą, o ne religijos stūmimą iš visuomenės.

    Tarptautinės politikos klausimais Prancūzijos vadovas akcentavo aktyvų multilateralizmą ir tarptautinės teisės laikymąsi. Jis siejo šią laikyseną su pastangomis ieškoti taikos sprendimų, pabrėždamas, kad konfliktuose turi būti ginama kiekvieno žmogaus gyvybė.

    „Kiekviena gyvybė verta tiek pat, todėl visi žmonės turi būti ginami“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Popiežiaus akcentai: orumas ir DI rizikos

    Popiežius Leonas XIV savo žinutę sutelkė į žmogaus orumą, kurį pristatė kaip kertinį kriterijų vertinant tiek technologijų pažangą, tiek politinius sprendimus. Jis atkreipė dėmesį į DI rizikas, susijusias su stebėsena, manipuliacijomis ir diskriminacija.

    Pasak popiežiaus, kuo daugiau galios žmonija įgyja keisti pasaulį, tuo didesnė atsakomybė tenka atskirti, kas iš tikrųjų tarnauja žmogui. Ši pozicija dera su augančiomis diskusijomis Europoje dėl DI reguliavimo, saugumo, autorių teisių ir atsakomybės už automatizuotų sistemų sprendimus.

    „Kuo didesnė mūsų galia keisti pasaulį, tuo didesnė turi būti ir mūsų įžvalga, kas iš tiesų tarnauja žmogaus orumui“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Popiežius Prancūzijai priskyrė ypatingą vaidmenį Europos saugumo ir taikos architektūroje. Jis ragino išlaikyti dialogą bei diplomatinį aktyvumą, taip pat kritikavo požiūrį, kad branduoliniai ginklai savaime yra patikima saugumo garantija.

    Sekuliarumas ir bioetika: skirtumai išlieka

    Kalbėdamas apie sekuliarumą, Leonas XIV teigė, kad jis neturėtų reikšti religinių įsitikinimų išstūmimo iš viešosios erdvės. Kartu jis priminė, kad tarp Vatikano ir Prancūzijos išlieka principinių nesutarimų bioetikos klausimais.

    Popiežius kritikavo Prancūzijoje neseniai priimtą kontroversiškai vertinamą įstatymą dėl pagalbos mirti ir pakartojo Bažnyčios poziciją, jog būtina saugoti kiekvieną žmogaus gyvybę. Jis taip pat pasisakė prieš surogaciją, šiuos klausimus siedamas su žmogaus orumo apsauga.

    Po susitikimo Eliziejaus rūmuose popiežius lankėsi UNESCO būstinėje, kur planuota kalbėti apie DI, jaunimą, taiką ir tarpreliginį dialogą. Vizito programoje numatytos pamaldos Paryžiuje, susitikimai su jaunimu, taip pat kelionės į Lurdą ir Mecą.

  • Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Vatikanas paskelbė kelionės datas

    Vatikanas pranešė, kad popiežius Leonas XIV lapkričio 6–17 dienomis lankysis Urugvajuje, Argentinoje ir Peru. Tai bus šeštoji jo tarptautinė kelionė nuo pontifikato pradžios ir sugrįžimas į regioną, su kuriuo pontifiką sieja ilgametė pastoracinė patirtis.

    Šventasis Sostas nurodė, kad vizitas prasidės Urugvajuje, po to popiežius vyks į Argentiną, o kelionę užbaigs Peru. Tokios kelionių sekos pasirinkimas akcentuoja Lotynų Amerikos svarbą jo pastoraciniams prioritetams.

    Peru – asmeninės biografijos dalis

    Leonui XIV, gimusiam JAV, Čikagoje, didelę gyvenimo dalį teko praleisti Peru, kur jis tarnavo kaip misionierius, o vėliau ėjo vyskupo pareigas Čiklajo mieste. Vatikanas pabrėžė, kad būtent ši šalis pontifikui yra itin reikšminga.

    Skelbiama, kad Peru etape numatyti sustojimai Limoje, Kuske, Pukalpoje ir Čiklajo mieste šalies šiaurėje. Popiežius taip pat turi Peru pilietybę, kurią gavo 2015 metais.

    Pirmasis vizitas po beveik 40 metų

    Apaštališkoji kelionė apims ir Urugvajų bei Argentiną, kur popiežiaus oficialaus vizito nebuvo beveik keturis dešimtmečius. Paskutinį kartą Argentinoje popiežius lankėsi 1987 metais, kai šalyje viešėjo Jonas Paulius II.

    Urugvajuje Jonas Paulius II lankėsi 1988 metais, o popiežius Pranciškus į Peru vyko 2018 metais. Tuo metu Pranciškus, nors buvo argentinietis, pontifikato laikotarpiu į savo gimtąją šalį oficialiam vizitui negrįžo.

    Kokie miestai įtraukti į maršrutą

    Vatikanas nurodė, kad Urugvajuje popiežius lankysis Montevidėjuje, Paisandu ir Floridoje, kur numatyti susitikimai su tikinčiaisiais bei vietos dvasininkija. Šis etapas truks nuo lapkričio 6 iki 8 dienos.

    Vėliau pontifikas vyks į Argentiną, kur planuojami vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Luchane iki lapkričio 11 dienos. Kelionės pabaigoje, nuo lapkričio 11 iki 17 dienos, jis lankysis Peru.

    „Sugrįžimas į Lotynų Ameriką yra pastoracinis gestas, rodantis artumą bendruomenėms, kuriose Bažnyčia susiduria ir su socialiniais, ir su dvasiniais iššūkiais“, – sakė Vatikano atstovas.

    Šio vizito darbotvarkėje paprastai tikimasi mišių didžiuosiuose miestuose, susitikimų su vietos Bažnyčios vadovais ir dialogo su visuomenės atstovais. Vatikanas paprastai detalesnę programą, saugumo ir logistikos sprendimus skelbia artėjant kelionei.