CP v2

Tag: Poplonas

  • Pamirškite brangias trąšas: pasėkite vikių poploną ir pavasarį dirva bus kaip kempinė

    Pamirškite brangias trąšas: pasėkite vikių poploną ir pavasarį dirva bus kaip kempinė

    Kas yra vengrinė vikė

    Vengrinė vikė, dar vadinama panonine vike, yra ankštinių šeimos vienmetis augalas, auginamas pašarui ir kaip žaliasis tręšimas. Sode ji dažniausiai vertinama dėl gebėjimo greitai suformuoti tankią augalų dangą ir apsaugoti dirvą nuo išdžiūvimo.

    Ankštiniai augalai gyvena simbiozėje su gumbelinėmis bakterijomis, todėl gali sukaupti dirvai naudingų azoto junginių. Dėl to vikių poplonas laikomas praktišku sprendimu, kai norisi mažinti mineralinių trąšų poreikį ir gerinti dirvos gyvybingumą.

    Kuo naudingas žiemojantis poplonas

    Paliktas per žiemą poplonas saugo dirvos paviršių nuo vėjo ir vandens erozijos, o taip pat mažina maisto medžiagų išplovimą. Tanki augalija slopina piktžoles, todėl pavasarį lysvės dažnai būna lengviau paruošiamos sėjai.

    Vikės šaknys gali augti gana giliai ir mechaniškai purenti dirvą, gerindamos oro bei vandens judėjimą. Pavasarį įterpta žalioji masė didina organinės medžiagos kiekį, o dirvos struktūra tampa puresnė ir geriau sulaikanti drėgmę.

    Kada ir kaip sėti

    Praktiškai vikes poplonui patogu sėti ankstyvą rudenį, kai nuimtas derlius ir dar išlieka šilumos bei drėgmės atsargų dygimui. Prieš sėją lysvę verta nuvalyti nuo augalinių likučių ir lengvai supurenti, tačiau giliai perversti dirvos dažniausiai nereikia.

    Sėklas galima barstyti tolygiai ir užberti kelių centimetrų dirvos sluoksniu, kad sudygusios neperdžiūtų. Vengrinė vikė paprastai pakenčia vėsesnius orus, tačiau prastai auga vietose, kur ilgai laikosi vanduo, todėl užmirkstančias lysves geriau rinktis kitam augalui.

    Vikę galima sėti ir mišiniuose, ypač su javais, kurie padeda suformuoti stabilesnį pasėlį ir geriau dengia dirvą. Mišiniai populiarėja ne tik ūkiuose, bet ir daržuose, nes dažnai leidžia suderinti greitą dangos formavimą ir didesnę biomasę.

    Ką daryti pavasarį

    Pavasarį poploną rekomenduojama nupjauti ir įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, kad žalioji masė pradėtų skaidytis. Daržovėms sėti ar sodinti paprastai paliekamas kelių savaičių tarpas, kad dirva spėtų „nusistovėti“.

    Svarbu laikytis sėjomainos ir ankštinių neauginti kasmet toje pačioje vietoje, nes taip didėja ligų ir kenkėjų rizika. Jei vikės auginamos kaip žaliasis tręšimas, geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami kaitaliojant jas su kitų šeimų daržovėmis ir tarpinių augalų mišiniais.

  • Ką sėti po agurkų ir svogūnų? Šios daržovės ir žalioji trąša dar spės iki rudens

    Ką sėti po agurkų ir svogūnų? Šios daržovės ir žalioji trąša dar spės iki rudens

    Nuėmus agurkus ir svogūnus darže dažnai lieka tuščių lysvių, o iki rudens šalnų dar būna pakankamai laiko antram derliui arba dirvos atgaivinimui. Vėlyvą vasarą pasėtos greitai augančios kultūros gali duoti šviežių lapų ar šakniavaisių, o sideraliniai augalai pagerina dirvos struktūrą.

    Renkantis, ką sėti po agurkų ir svogūnų, svarbiausia laikytis sėjomainos principo. Agurkai priklauso moliūginių šeimai, svogūnai – amarilinių, todėl geriausia rinktis augalus iš kitų botaninių grupių, kad būtų mažinama ligų ir kenkėjų kaupimosi rizika.

    Greitas derlius iki rudens

    Jei norisi dar šiemet nuimti derlių, viena patikimiausių išeičių yra ridikėliai. Jie gerai auga vėsesnėmis naktimis, o nuo sėjos iki derliaus dažnai pakanka kelių savaičių, todėl vėlyvą vasarą galima suspėti su keliais sėjos kartojimais.

    Dar vienas praktiškas pasirinkimas – špinatai ir avinžirniai, dar vadinami salotine lauke. Špinatai, pasėti iki rugpjūčio vidurio, paprastai spėja užauginti derliui tinkamų lapų, o avinžirniai pasižymi geru atsparumu vėsesniam orui ir gali išlikti lysvėje ilgiau.

    Labai greitai auga ir rukola, kurią dažnai galima skinti praėjus maždaug 3–4 savaitėms po sėjos. Vėsesnių naktų laikotarpiu ji paprastai būna mažiau linkusi į peraugimą ir kartumą, tačiau esant šalnų rizikai verta pridengti lengva daržo plėvele ar agroplėvele.

    Poplonas dirvai pagerinti

    Kai tikslas – ne papildomas derlius, o dirvos atstatymas po intensyvesnio sezono, tinka poplonas žaliajai trąšai. Tokie augalai greitai sudygsta, uždengia dirvą, slopina piktžoles ir šaknimis purena viršutinį sluoksnį.

    Dažniausiai tam pasirenkama facelija ir baltoji garstyčia: jos auga sparčiai, nėra reiklios dirvai ir padeda mažinti eroziją, nes nepalieka plikos žemės. Užaugusią masę rekomenduojama įterpti į dirvą dar prieš stipresnius šalčius, kad organika pradėtų irti ir pavasarį dirva būtų puresnė.

    Azotą kaupiantys ankštiniai, pavyzdžiui, vikiai ar pašariniai žirniai, taip pat gali praturtinti dirvą, tačiau vėlyvai sėjai jie ne visada patogiausi. Jei agurkai nuimami tik rugpjūtį, paprastai patikimiau rinktis greičiau augančius sideralinius augalus.

    Kaip paruošti lysvę vėlyvai sėjai?

    Pirmiausia verta kruopščiai pašalinti augalines liekanas ir piktžoles, nes jos gali tapti ligų židiniu ir atimti drėgmę iš naujų daigų. Dirvą geriau supurenti negiliai, neapverčiant sluoksnių, ypač jei ji lengva ir linkusi greitai išdžiūti.

    Jeigu po karščių žemė perdžiūvusi, pravartu ją palaistyti iš anksto, kad sėklos dygų tolygiau. Vėlyvą vasarą dažniau pasirenkamos fosforo ir kalio trąšos, kurios skatina šaknų formavimąsi, o azoto perteklius gali nepagrįstai skatinti vešlią lapiją ir bloginti pasirengimą vėsesniam laikui.

    Planuojant kitų metų daržą, naudinga užsirašyti, kas buvo pasėta po derliaus, kad pavasarį būtų lengviau išlaikyti sėjomainą. Tai ypač svarbu, jei tame pačiame plote dažnai auginamos tos pačios populiarios daržovės.

  • Po agurkų derliaus nepalikite lysvės tuščios: paprastas triukas atgaivins dirvą iki pavasario

    Po agurkų derliaus nepalikite lysvės tuščios: paprastas triukas atgaivins dirvą iki pavasario

    Kodėl po agurkų dirva nualinama

    Agurkai laikomi viena reikliausių daržovių: jie intensyviai naudoja maisto medžiagas ir vandenį, todėl sezono pabaigoje dirva dažnai lieka išsekusi. Jei lysvė paliekama „pailsėti“ be jokio papildymo, pavasarį joje dažniau pasireiškia silpnesnis augalų startas ir kuklesnis derlius.

    Dar viena problema – ligų sukėlėjai. Drėgnais metais agurkus neretai puola grybinės ligos, o jų sporos gali išlikti augalų liekanose ir viršutiniame dirvos sluoksnyje, todėl kitą sezoną rizika persiduoti naujiems augalams padidėja.

    Ką padaryti iškart po derliaus

    Pirmas žingsnis po paskutinių agurkų – kruopščiai pašalinti augalų liekanas, ypač jei matėsi ligų požymių. Likusius stiebus ir lapus geriau neįterpti į tą pačią lysvę, jeigu jie buvo pažeisti, nes taip galima išlaikyti infekcijos židinį.

    Tuomet dirvą verta sekliai supurenti, kad pagerėtų oro ir vandens pralaidumas. Jei sezonas buvo probleminis dėl ligų, verta rinktis švelnesnius biologinius sprendimus, pavyzdžiui, mikrobiologinius preparatus, skirtus dirvos gyvybingumui palaikyti.

    Žalioji trąša – paprasčiausias sprendimas

    Patikimiausias būdas neatidėlioti dirvos atgaivinimo – kuo greičiau po derliaus pasėti sideracinius augalus, vadinamąjį poploną. Jie per trumpą laiką užaugina žalios masės, saugo dirvą nuo išplovimo, o įterpti rudenį ar palikti iki pavasario padeda grąžinti organinę medžiagą.

    Po agurkų dažnai pasirenkamos greitai augančios kultūros, kurios taip pat prisideda prie dirvos sanitarinės būklės. Tam tinka baltoji garstyčia, facelija, aliejinis ridikas, taip pat ankštiniai, pavyzdžiui, lubinai, kurie padeda sukaupti daugiau azoto junginių ir pagerina dirvos struktūrą.

    Poploną svarbu pasėti dar vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kad jis spėtų suformuoti pakankamą masę. Vėliau augalai nupjaunami ir įterpiami į viršutinį dirvos sluoksnį arba paliekami kaip mulčias, atsižvelgiant į orus ir planuojamus darbus.

    Planuojant kitą sezoną, verta prisiminti sėjomainą: į tą pačią vietą nerekomenduojama iškart grąžinti nei agurkų, nei kitų moliūginių daržovių. Vietoje jų geriau rinktis kitų šeimų augalus, pavyzdžiui, česnakus, kopūstines daržoves ar ankštinius, kad dirva atsigautų, o ligų ir kenkėjų spaudimas sumažėtų.