CP v2

Tag: Poplonis

  • Ką sodinti po pomidorų? Šios daržovės ir žalieji trąšai greitai atgaivins dirvą

    Kodėl dirva po pomidorų nusilpsta?

    Pasibaigus pomidorų sezonui darže dažnai lieka nualintas dirvožemis. Pomidorai intensyviai naudoja maisto medžiagas, ypač kalį ir fosforą, todėl lysvė po jų neretai būna skurdesnė, o augalai kitais metais joje auga prasčiau.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad pomidorai priklauso bulvinių (solaninių) šeimai. Jei toje pačioje vietoje netrukus vėl sodinami artimi giminaičiai, dirvoje lengviau išlieka ligų sukėlėjai, o kenkėjai randa jiems palankią terpę.

    Ko vengti planuojant sėjomainą?

    Dažna klaida yra pomidorus sodinti toje pačioje lysvėje kasmet. Praktikoje rekomenduojama į tą pačią vietą pomidorus grąžinti ne dažniau kaip kas 3–4 metus, kad dirva spėtų atsistatyti ir sumažėtų ligų rizika.

    Po pomidorų nereikėtų sodinti kitų tos pačios šeimos augalų, tokių kaip bulvės, paprikos ar baklažanai. Tokia seka didina tikimybę, kad išlikę patogenai paveiks naują derlių, o problemos kartosis kelis sezonus.

    Ką sodinti po pomidorų, kad lysvė atsigautų?

    Geras pasirinkimas yra ankštiniai augalai, pavyzdžiui, žirniai ar pupelės. Jie padeda pagerinti dirvos būklę, o jų šaknų gumbeliai prisideda prie azoto atsargų dirvoje, todėl kitoms kultūroms sąlygos tampa palankesnės.

    Po pomidorų dažnai tinka ir lapinės daržovės, tokios kaip salotos, špinatai ar krapai, ypač jei norite greito poplonio. Šios kultūros paprastai nėra tokios reiklios dirvai kaip pomidorai, todėl gali augti ir mažiau maistingame dirvožemyje.

    Jei planuojate kitam sezonui, verta rinktis ir šakniavaisius, pavyzdžiui, morkas, petražoles ar salierus. Jų šaknys dažnai pasiekia gilesnius dirvos sluoksnius, todėl augalai gali pasinaudoti maisto medžiagomis, kurių pomidorai nebuvo išnaudoję.

    Kaip paruošti lysvę po derliaus?

    Pirmiausia nuo lysvės būtina surinkti augalų liekanas ir išravėti piktžoles. Palikti stiebai ir lapai gali tapti ligų židiniu, todėl švarus dirvos paviršius yra vienas svarbiausių prevencijos žingsnių.

    Dirvai atkurti tinka kompostas ar perpuvęs mėšlas, kurie gerina struktūrą ir papildo organinėmis medžiagomis. Taip pat verta įvertinti dirvos reakciją ir maisto medžiagų balansą, nes intensyviai augintos kultūros dažnai iškreipia pusiausvyrą.

    Žaliosios trąšos: natūralus būdas sustiprinti dirvą

    Po pomidorų vis dažniau pasirenkamos žaliosios trąšos, kurios auginamos ne derliui, o dirvai gerinti. Jos sukaupia biomasę, o įterptos į dirvą virsta humusu, gerina purumą, vandens sulaikymą ir mažina piktžolių konkurenciją.

    Praktikoje tam dažnai sėjami lubinai, grikiai ar facelijos. Tokie augalai gali padėti atgaivinti lysvę iki kito sezono, ypač kai siekiama mažinti cheminių priemonių poreikį ir didinti dirvos gyvybingumą.

  • Rudens poplonis darže: šios daržovės spės užaugti iki pirmųjų šalnų – nepraleiskite termino

    Rudens poplonis darže: šios daržovės spės užaugti iki pirmųjų šalnų – nepraleiskite termino

    Kas yra poplonis ir kodėl verta

    Poplonis – tai greitai augančių daržovių ar žalumynų auginimas toje pačioje lysvėje po pagrindinio derliaus nuėmimo. Jis ypač praverčia vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, kai iš daržo jau iškeliavo ankstyvos bulvės, svogūnai, česnakai ar dalis šakniavaisių.

    Palikta plika dirva greitai praranda struktūrą: lietus išplauna maisto medžiagas, saulė išdžiovina paviršių, o piktžolės užima laisvą vietą. Poploninės daržovės dirvą uždengia, sumažina piktžolių spaudimą ir savo šaknimis padeda išlaikyti purumą iki kito sezono.

    Dar viena nauda – sėjomaina. Augindami tą pačią daržovių grupę toje pačioje vietoje kasmet, padidinate dirvos ligų ir kenkėjų riziką, todėl poplonis gali tapti paprastu būdu išvengti monotoniško auginimo ir sumažinti nuostolius.

    Ką spėsite užsiauginti iki šalnų

    Renkantis poplonį svarbiausia įvertinti vegetacijos trukmę: kuo trumpesnis laikas nuo sėjos iki derliaus, tuo didesnė tikimybė suspėti iki pirmųjų stipresnių šalnų. Praktikoje tai reiškia, kad geriausiai tinka lapinės daržovės ir greitai bręstantys šakniavaisiai.

    Vienas greičiausių pasirinkimų – ridikėliai, kurių dalį veislių galima skinti maždaug po 4 savaičių. Jie pakelia lengvas šalnas, tačiau verta prisiminti sėjomainą: po kopūstinių augalų ridikėlių geriau nesėti, kad nesikauptų tos pačios grupės ligos ir kenkėjai.

    Greitai auga ir krapai, salotos bei endivijos – dažnai pakanka 4–6 savaičių, ypač jei salotos sodinamos daigais. Špinatai ir rukola paprastai subręsta per maždaug 5–7 savaites, todėl tinka tada, kai iki vėsesnių naktų dar turite pakankamai laiko.

    Jei ruduo šiltesnis, galima rinktis ir lėčiau augančius, bet atsparesnius variantus, pavyzdžiui, gūžines lapines daržoves ar panašius žalumynus, kurių pirmo derliaus kartais tenka laukti 8–10 savaičių. Tokie augalai dažnai leidžia skinti lapus palaipsniui, todėl derlius išsitęsia.

    Dirvos paruošimas ir dažniausios klaidos

    Po derliaus nuėmimo pirmiausia verta kruopščiai sutvarkyti lysvę: pašalinti augalų liekanas, išlyginti grumstus ir tik lengvai supurenti viršutinį sluoksnį. Gilaus perkasinėjimo prieš pat sėją dažnai nereikia, nes per daug sujudinta žemė greičiau netenka drėgmės, o smulkioms sėkloms svarbi tolygi drėgmė.

    Taip pat pravartu apžiūrėti dirvą dėl kenkėjų, ypač po buvusių pievų ar velėnos plotų, kur neretai aptinkama dirvoje gyvenančių lervų. Jei jų daug, papildomas perkasinėjimas ir mechaninis surinkimas gali sumažinti žalą naujai sėjai.

    Tręšimo klausimu dažna klaida – azoto perteklius. Poploniui paprastai nereikia azotinių trąšų, nes jos gali skatinti lapų augimą šaknų sąskaita ir pabloginti kai kurių daržovių kokybę, o dirvai pakanka nedidelio kiekio subrendusio komposto, įmaišyto į viršutinį sluoksnį.

    Sėjant svarbiausia užtikrinti pastovią drėgmę: palaistyti iškart po sėjos ir kelias dienas neleidžiant dirvai perdžiūti, jei nelyja. Rudens pabaigoje, atšalus naktims, jautresnes kultūras gali tekti trumpam pridengti, kad jos užbaigtų augimą be streso.