Būdama 68 metų mirė prancūzų muzikos ikona Catherine Ringer, grupės „Les Rita Mitsouko“ balsas ir viena ryškiausių šalies poproko scenos asmenybių. Žinią apie atlikėjos mirtį rugsėjo 14 dieną, pranešus apie kovą su vėžiu, lydėjo plati reakcijų banga kultūros ir politikos pasaulyje.
Ringer buvo žinoma dėl iš karto atpažįstamo balso, sceninės drąsos ir nenoro tilpti į vieną žanrą ar įvaizdį. Jos kūryba dešimtmečius balansavo tarp popmuzikos, roko, pankro energijos ir teatrališko pasakojimo, o dainų tekstuose susipynė ironija, aistra ir socialinė laikysena.
Užuojautą pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs, kad atlikėja buvo „neklasifikuojama, maištinga ir giliai prancūziška“. Prisimintas ir 2024 metų epizodas, kai Ringer ceremonijoje atliko Prancūzijos himną „La Marseillaise“, minint teisės į abortą įtvirtinimą Konstitucijoje.
Eliziejaus rūmai atskirame pareiškime priminė jos kelią nuo ankstyvųjų pasirodymų Paryžiaus scenose iki lūžio, įvykusio 1979 metais susipažinus su Fredu Chichinu. Kartu jie įkūrė duetą „Les Rita Mitsouko“, kuris plačiajai publikai sprogo 1984 metais, pasirodžius dainai „Marcia Baïla“.
Po Chichino mirties 2007 metais Ringer tęsė karjerą solo, periodiškai sugrįždama prie dueto repertuaro koncertuose ir specialiuose projektuose. Oficialiuose vertinimuose ji apibūdinama kaip atlikėja, sugebėjusi išlikti ir populiari, ir avangardiška, o jos palikimas laikomas išskirtiniu Prancūzijos muzikos istorijoje.
Reakcijos pasirodė ir visame politiniame spektre: priminta, kad Ringer buvo aktyvi visuomeninėje erdvėje, dažnai pasisakydavo už moterų teises ir kritikavo seksizmą. Kai kurie Prancūzijos politikai pabrėžė, kad ji išliko angažuota nepartiškai, labiau per veiksmus ir viešą laikyseną nei per priklausymą konkrečiai stovyklai.
Atsisveikinimas muzikos pasaulyje
Muzikantai ir atlikėjai socialiniuose tinkluose ją vadino scena tapusia laisvės metafora ir „vyresniąja seserimi“, kuri drąsino eksperimentuoti. Ringer vardas dažnai minimas kalbant apie 9 ir 10 dešimtmečių prancūzų poproko virsmus, kai alternatyvios idėjos vis dažniau skynėsi kelią į pagrindinę sceną.
Dainininkas Benjaminas Biolay, prisimindamas „The No Comprendo“ albumą, akcentavo jo įtaką visai kartai ir Ringer balso unikalumą. Kiti kolegos dalijosi nuotraukomis, trumpais atsisveikinimo įrašais ir asmeniniais prisiminimais apie susitikimus koncertuose ar užkulisiuose.
Užuojautos žodžiai atskriejo ir iš už Prancūzijos ribų. Amerikiečių grupė Sparks, su kuria „Les Rita Mitsouko“ buvo bendradarbiavę, Ringer pavadino vienetine kūrėja ir „tikra gamtos jėga“, pabrėždama, kad pažintis su ja buvo reta sėkmė.
Palikimas, kuris liks skambėti
Be muzikos bendruomenės, netektį komentavo aktoriai, televizijos veidai ir scenos žmonės, kuriems Ringer kūryba buvo jaunystės ir laisvės simbolis. Įrašai socialiniuose tinkluose atskleidė, kad jos dainos ir įvaizdis išliko aktualūs ir jaunesnei auditorijai, kuri „Les Rita Mitsouko“ atrado per įrašus, klipus ir festivalių kultūrą.
Ringer kūrybinis palikimas pirmiausia siejamas su ryškiausiais „Les Rita Mitsouko“ kūriniais ir albumais, kuriuose susiformavo dueto braižas: provokuojantis, žaismingas ir emocionaliai atviras. Šie įrašai ir šiandien laikomi vienu svarbiausių Prancūzijos poproko reiškinių, o Ringer balsas daugeliui liks atpažįstamas nuo pirmų sekundžių.