Tag: Poprokas

  • Mirė „Les Rita Mitsouko“ dainininkė Catherine Ringer: Prancūziją užliejo menininkų ir politikų duoklės

    Mirė „Les Rita Mitsouko“ dainininkė Catherine Ringer: Prancūziją užliejo menininkų ir politikų duoklės

    Būdama 68 metų mirė prancūzų muzikos ikona Catherine Ringer, grupės „Les Rita Mitsouko“ balsas ir viena ryškiausių šalies poproko scenos asmenybių. Žinią apie atlikėjos mirtį rugsėjo 14 dieną, pranešus apie kovą su vėžiu, lydėjo plati reakcijų banga kultūros ir politikos pasaulyje.

    Ringer buvo žinoma dėl iš karto atpažįstamo balso, sceninės drąsos ir nenoro tilpti į vieną žanrą ar įvaizdį. Jos kūryba dešimtmečius balansavo tarp popmuzikos, roko, pankro energijos ir teatrališko pasakojimo, o dainų tekstuose susipynė ironija, aistra ir socialinė laikysena.

    Užuojautą pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs, kad atlikėja buvo „neklasifikuojama, maištinga ir giliai prancūziška“. Prisimintas ir 2024 metų epizodas, kai Ringer ceremonijoje atliko Prancūzijos himną „La Marseillaise“, minint teisės į abortą įtvirtinimą Konstitucijoje.

    Eliziejaus rūmai atskirame pareiškime priminė jos kelią nuo ankstyvųjų pasirodymų Paryžiaus scenose iki lūžio, įvykusio 1979 metais susipažinus su Fredu Chichinu. Kartu jie įkūrė duetą „Les Rita Mitsouko“, kuris plačiajai publikai sprogo 1984 metais, pasirodžius dainai „Marcia Baïla“.

    Po Chichino mirties 2007 metais Ringer tęsė karjerą solo, periodiškai sugrįždama prie dueto repertuaro koncertuose ir specialiuose projektuose. Oficialiuose vertinimuose ji apibūdinama kaip atlikėja, sugebėjusi išlikti ir populiari, ir avangardiška, o jos palikimas laikomas išskirtiniu Prancūzijos muzikos istorijoje.

    Reakcijos pasirodė ir visame politiniame spektre: priminta, kad Ringer buvo aktyvi visuomeninėje erdvėje, dažnai pasisakydavo už moterų teises ir kritikavo seksizmą. Kai kurie Prancūzijos politikai pabrėžė, kad ji išliko angažuota nepartiškai, labiau per veiksmus ir viešą laikyseną nei per priklausymą konkrečiai stovyklai.

    Atsisveikinimas muzikos pasaulyje

    Muzikantai ir atlikėjai socialiniuose tinkluose ją vadino scena tapusia laisvės metafora ir „vyresniąja seserimi“, kuri drąsino eksperimentuoti. Ringer vardas dažnai minimas kalbant apie 9 ir 10 dešimtmečių prancūzų poproko virsmus, kai alternatyvios idėjos vis dažniau skynėsi kelią į pagrindinę sceną.

    Dainininkas Benjaminas Biolay, prisimindamas „The No Comprendo“ albumą, akcentavo jo įtaką visai kartai ir Ringer balso unikalumą. Kiti kolegos dalijosi nuotraukomis, trumpais atsisveikinimo įrašais ir asmeniniais prisiminimais apie susitikimus koncertuose ar užkulisiuose.

    Užuojautos žodžiai atskriejo ir iš už Prancūzijos ribų. Amerikiečių grupė Sparks, su kuria „Les Rita Mitsouko“ buvo bendradarbiavę, Ringer pavadino vienetine kūrėja ir „tikra gamtos jėga“, pabrėždama, kad pažintis su ja buvo reta sėkmė.

    Palikimas, kuris liks skambėti

    Be muzikos bendruomenės, netektį komentavo aktoriai, televizijos veidai ir scenos žmonės, kuriems Ringer kūryba buvo jaunystės ir laisvės simbolis. Įrašai socialiniuose tinkluose atskleidė, kad jos dainos ir įvaizdis išliko aktualūs ir jaunesnei auditorijai, kuri „Les Rita Mitsouko“ atrado per įrašus, klipus ir festivalių kultūrą.

    Ringer kūrybinis palikimas pirmiausia siejamas su ryškiausiais „Les Rita Mitsouko“ kūriniais ir albumais, kuriuose susiformavo dueto braižas: provokuojantis, žaismingas ir emocionaliai atviras. Šie įrašai ir šiandien laikomi vienu svarbiausių Prancūzijos poproko reiškinių, o Ringer balsas daugeliui liks atpažįstamas nuo pirmų sekundžių.

  • 80-ųjų roko baladė Can’t Fight This Feeling: kaip „REO Speedwagon“ sukūrė hitą Nr. 1

    Amerikiečių grupės REO Speedwagon roko baladė Can’t Fight This Feeling, įrašyta 1984 metais, iki šiol laikoma vienu ryškiausių 80-ųjų poproko kūrinių. Daina tapo ilgiausiai grupės karjeros viršūnėje išsilaikiusiu singlu ir įtvirtino jų, kaip hitų kūrėjų, vardą.

    Kūrinys JAV iškilo į pirmąją vietą „Billboard Hot 100“ sąraše 1985 metų kovą ir lyderio poziciją išlaikė tris savaites. Tai buvo vienas sėkmingiausių grupės pasiekimų, pranokęs daugelį kitų to laikotarpio roko baladžių, kurios kovojo dėl radijo stočių dėmesio.

    Can’t Fight This Feeling išsiskyrė tuo, kad sujungė roko grupėms būdingą skambesį su popmuzikai artima, lengvai įsimenama melodija ir emociniu pasakojimu. 80-aisiais tokios baladės tapo radijo formato varikliu, o jautrus vokalas ir aiški struktūra padėjo dainai pasiekti labai plačią auditoriją.

    Ne mažiau svarbus buvo ir tekstas, paremtas asmenine patirtimi. Dainos žinutė apie jausmų slėpimą, vidinę kovą ir galiausiai ryžtą prisipažinti atitiko universalią romantinės popmuzikos formulę, kuri puikiai veikė tiek jaunai auditorijai, tiek vyresniems klausytojams.

    Grupės vokalistas Kevinas Croninas yra pasakojęs, kad prie teksto dirbo ilgai, o idėją maitino realūs įvykiai jo aplinkoje. Tai nebuvo greitai sukurtas studijinis numeris, o pamažu subrendęs pasakojimas, kurį teko šlifuoti, kol jis tapo pakankamai tikslus ir įtikinamas.

    „Mes buvome kompanija, kuri nuolat leisdavo laiką kartu, ir ji visada būdavo šalia. Ilgainiui tapome draugais, bet niekas nejudėjo į priekį. Kuo geriau ją pažinau, tuo labiau ji man patiko, bet negalėjau to pasakyti“, – sakė Kevinas Croninas.

    Tokios istorijos dažnai tampa sėkmės dalimi ne tik dėl romantikos, bet ir dėl atpažįstamumo. Kai daina turi aiškų emocinį stuburą, ji lengviau peržengia laikmečio ribas ir vėliau sugrįžta į radijo eterį, grojaraščius bei nostalgijos rinkinius.

    Can’t Fight This Feeling tapo vienu didžiausių REO Speedwagon singlų šalia Keep On Loving You, kuris anksčiau taip pat atvedė grupę į JAV topų viršūnes. Būtent šių dainų derinys ilgainiui suformavo grupės įvaizdį kaip emocingų, plačiai klausytojų masei suprantamų roko baladžių meistrų.

    Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, kūrinys išlieka gyvas ne tik dėl nostalgijos. Jį nuolat iš naujo atranda klausytojai per grojaraščius ir klasikinių hitų radijo formatus, o dainos istorija primena, kad kartais didžiausi hitai gimsta ne iš triukšmingų triukų, o iš kantriai sukauptos asmeninės patirties.