Finansų rinkų analitikai vis dažniau kalba apie galimą pasaulinę skolų krizę, o kartu ieško priemonių, kurios padėtų apsaugoti santaupas nuo sukrėtimų. Viena iš dažniausiai minimų saugesnių alternatyvų – fizinis auksas, kurį dalis ekspertų siūlo turėti kaip portfelio draudimą.
Lenkijos finansų rinkos komentatorius Piotras Kuczyńskis viešai teigė, kad 10–15 proc. laisvų lėšų verta laikyti fizinio aukso forma, o ne investuoti vien per išvestines priemones, tokias kaip aukso kontraktai. Pasak jo, krizei gilėjant gali išaugti ne tik paklausa, bet ir realus metalo trūkumas rinkoje.
„Krizės metu fizinio aukso gali tiesiog nebelikti, o kainos gali kilti labai staigiai“, – sakė P. Kuczyńskis.
Šios logikos pagrindas paprastas: išvestinės priemonės suteikia kainos ekspoziciją, tačiau ne visuomet garantuoja fizinio metalo prieinamumą. Jei sutrinka tiekimo grandinės, išauga logistikos kaštai ar brangieji metalai staiga iššluojami iš rinkos, realus auksas gali tapti sunkiai gaunamas net ir turint pinigų.
Kaip pavyzdį analitikas priminė COVID-19 pandemijos laikotarpį, kai fizinio aukso paklausa smarkiai šoktelėjo, o pristatymo terminai gerokai pailgėjo. Tokiose situacijose rinkoje dažnai susidaro skirtumas tarp popierinio aukso kainos ir realių luitų ar monetų kainos, nes pastarosios papildomai įkainoja trūkumą, gamybą ir logistiką.
Tuo pat metu aukso kainą trumpuoju laikotarpiu veikia ir makroekonominės sąlygos: stiprėjanti JAV dolerio vertė bei aukštos valstybės obligacijų pajamingumo normos paprastai mažina investuotojų apetitą auksui. Rinkos dalyviai taip pat stebi centrinių bankų palūkanų normų kryptį, nes griežtesnė pinigų politika didina alternatyviąsias aukso laikymo sąnaudas.
Analitikai pabrėžia, kad aukso paklausą palaiko ir užsitęsusios infliacijos rizika, kurią gali didinti brangstanti energija bei žaliavos. Jei infliacija išlieka aukšta, o ekonomikos augimas lėtėja, investuotojai neretai ieško turto, kuris istoriškai laikomas atspariu perkamąją galią mažinantiems šokams.
Vis dėlto ekspertai ragina atskirti dvi strategijas: spekuliavimą kaina ir rizikos mažinimą. Fizinio aukso turėjimas dažniausiai pristatomas kaip apsidraudimas, o ne garantuota grąža, nes jo kaina gali svyruoti, o pirkimo ir pardavimo skirtumai, saugojimas bei draudimas gali sumažinti investicijos efektyvumą.
Praktikoje investuotojams svarbu įvertinti, kokia aukso forma priimtiniausia: luitai ir monetos paprastai yra likvidžiausi, tačiau skiriasi antkainiai ir pardavimo sąlygos. Taip pat aktualu, kur auksas bus laikomas ir kaip užtikrinamas jo autentiškumas, nes krizių laikotarpiais išauga sukčiavimo rizika.
Rinkos stebėtojai sutaria dėl vieno: auksas nėra stebuklinga priemonė visoms problemoms spręsti, tačiau kaip ribota portfelio dalis jis gali atlikti draudimo funkciją. Dėl to 10–15 proc. dalis, apie kurią kalbama viešojoje erdvėje, dažniau vertinama kaip konservatyvus kompromisas tarp saugumo ir investicijų lankstumo.