Mokslininkai pirmą kartą pateikė įrodymų, kad bestuburiai gali patirti vadinamąjį REM atšokimą, kai po sutrikdyto poilsio organizmas vėliau kompensuoja prarastą aktyvaus miego dalį. Toks reiškinys iki šiol buvo patikimai aprašomas daugiausia stuburiniams, o dabar jis užfiksuotas šokinėjančių vorų tyrimuose.
Tyrėjai stebėjo rūšį Portia fimbriata, garsėjančią išskirtiniais medžioklės įgūdžiais ir problemų sprendimu. Nakties metu vorai ilsėdavosi būdinga poza, į dirgiklius reaguodavo silpniau, o ramybės periodus reguliariai pertraukdavo trūkčiojančios galūnės, virpantys burnos aparatai ir judančios tinklainės.
Kas yra REM atšokimas?
REM fazė siejama su smegenų aktyvumu miego metu, nors kūnas išlieka atsipalaidavęs ir mažiau reaguoja į aplinką. Žmonėms ir kitiems stuburiniams žinoma, kad sumažinus REM miego dalį vėliau dažnai pasireiškia atšokimas, kai REM epizodų padaugėja, tarsi organizmas grąžintų susikaupusią skolą.
Šiame tyrime vorų miegas buvo sutrikdytas naktį, o kitą naktį jiems leista ilsėtis įprastai. Tuomet fiksuota, kad REM primenančio aktyvaus miego epizodų trukmė bendroje sumoje išaugo beveik 80 proc., daugiausia dėl dažnesnių, o ne ilgesnių epizodų.
Kodėl tai svarbu biologijai?
Toks kompensacijos mechanizmas laikomas svarbiu argumentu, kad stebimi epizodai nėra atsitiktinis judėjimas ar poilsio imitacija, o tikra miego būsena su reguliuojama struktūra. Tai sustiprina hipotezę, kad skirtingos miego stadijos, įskaitant REM primenančią fazę, gali turėti labai senas evoliucines šaknis.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad panašūs aktyvaus miego požymiai pastaraisiais metais aprašyti ir kitose evoliuciškai tolimose grupėse, pavyzdžiui, galvakojuose moliuskuose. Tai rodo, kad sudėtingesnis miegas gali būti labiau paplitęs gyvūnų karalystėje, nei manyta anksčiau.
Ar vorai sapnuoja?
Patys autoriai pabrėžia, kad tyrimas tiesiogiai neatsako, kokią funkciją atlieka REM primenanti fazė vorams, ir tuo labiau neįrodo sapnavimo. Vis dėlto keliama prielaida, kad aktyvus miegas gali būti susijęs su informacijos apdorojimu, mokymusi ir atminties konsolidacija, kaip tai siejama su REM miegu stuburiniams.
Ateities darbai galėtų patikrinti, kurie vorų nervų sistemos centrai suaktyvėja aktyvaus miego metu ir ar jų aktyvumo raštai primena būdravimo elgseną. Tokie tyrimai padėtų atsakyti, ar trūkčiojantys judesiai ir „sekiojanti“ tinklainė gali būti elgesio atkartojimas, kai organizmas viduje „peržaidžia“ dienos patirtis.
„Pamatyti, kad vorai aiškiai kompensuoja prarastą REM primenantį miegą, rodo, jog ši fazė turi svarbią biologinę funkciją, o ne yra atsitiktinis poilsio bruožas“, – sakė tyrėjai.
Tyrimo rezultatai papildo didėjantį mokslinį vaizdą, kad miegas nėra vien paprastas poilsis, o griežtai reguliuojama būsena net ir gyvūnams, kurių nervų sistemos sandara labai skiriasi nuo žinduolių. Tai taip pat skatina iš naujo vertinti, kiek dar „nematomo“ sudėtingo elgesio gali vykti mažų bestuburių gyvenime.