CP v2

Tag: Portulaka

  • Cukrinis diabetas ir spaudimas: šis „piktžole“ vadinamas augalas stebina omega-3 ir poveikiu

    Cukrinis diabetas ir spaudimas: šis „piktžole“ vadinamas augalas stebina omega-3 ir poveikiu

    Kas yra portulaka?

    Daržinė portulaka yra sultingas vienmetis augalas, priskiriamas sukulentams, todėl gerai ištveria karštį ir trumpalaikę sausrą. Viduržemio jūros regione, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose ji seniai valgoma kaip daržovė, tačiau mūsų kraštuose dažnai laikoma piktžole.

    Maistui naudojami portulakos lapai ir jauni stiebai: juos galima valgyti žalius, dėti į salotas, sriubas ar daržovių patiekalus. Pastaraisiais metais augalas vis dažniau minimas mitybos ir tvaraus ūkininkavimo kontekste, nes gali augti prastesnėmis sąlygomis.

    Ką rodo tyrimai apie gliukozę?

    2024 metais paskelbtoje atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metaanalizėje vertintas portulakos papildų poveikis žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrėjai analizavo gliukozės nevalgius, kraujo riebalų ir uždegimo rodiklių pokyčius.

    Apibendrinti rezultatai siejo portulakos vartojimą su mažesne gliukozės koncentracija nevalgius, mažesniais bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir MTL cholesterolio rodikliais, taip pat mažesniu C reaktyviojo baltymo kiekiu. Kartu pastebėtas DTL cholesterolio padidėjimas, tačiau reikšmingo poveikio HbA1c ar insulino rodikliams visoje imtyje nenustatyta.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra įrodymas, jog portulaka gydo diabetą, o daugumoje darbų vertinti standartizuoti ekstraktai ar papildai. Klinikinių tyrimų trukmė ir metodikos skyrėsi, todėl praktinės išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ar gali padėti dėl kraujospūdžio?

    Naujesnė atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė portulakos vartojimą siejo su nedideliu sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu, vidutiniškai maždaug 3 mmHg. Diastolinio spaudimo pokyčiai bendroje analizėje nebuvo vienareikšmiai, nors dalyje pogrupių, pavyzdžiui, vyresniems nei 40 metų ar sergantiems diabetu, fiksuotos palankesnės tendencijos.

    Toks pokytis gali būti reikšmingas visuomenės sveikatos mastu, tačiau konkrečiam žmogui jis dažniausiai nėra pakankamas kaip gydymas. Portulaka neturėtų būti pristatoma kaip vaistų nuo hipertenzijos pakaitalas, ypač jei spaudimas padidėjęs nuolat.

    „Portulaka gali būti vertinga mitybos detalė, tačiau ji nėra stebuklinga priemonė ir neatstoja gydytojo paskirto gydymo“, – sako mitybos specialistai, vertindami klinikinių tyrimų apžvalgų kryptį.

    Kuo portulaka išsiskiria sudėtimi?

    Portulaka dažnai išskiriama kaip vienas įdomesnių augalinių alfa-linoleno rūgšties šaltinių, tai yra omega-3 riebalų rūgštis, kurios žmogaus organizmas pats nepasigamina. Publikacijose aprašomas gana aukštas ALA kiekis šviežioje masėje, todėl šis augalas patrauklus tiems, kas renkasi augalinę mitybą.

    Vis dėlto ALA nėra tas pats, kas ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA, dažniausiai siejamos su žuvimi. Organizmas ALA gali paversti į EPA ir DHA, bet šis procesas ribotas, todėl portulaka labiau laikytina papildomu, o ne lygiaverčiu jūrinių produktų pakaitalu.

    Laboratoriniai ir apžvalginiai darbai taip pat aprašo potencialų portulakos biologiškai aktyvių junginių ryšį su uždegimo procesais, įskaitant kai kurių uždegiminių mediatorių slopinimą. Tačiau laboratoriniai rezultatai nėra tas pats, kas aiškiai patvirtintas klinikinis poveikis žmonėms.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Ne visa portulaka, randama kieme ar pakelėje, yra tinkama maistui, nes augalai gali kaupti teršalus iš užteršto dirvožemio. Saugiausia rinktis portulaką iš patikimo šaltinio arba auginti savo, neužterštoje vietoje.

    Kitas svarbus aspektas yra oksalatų kiekis: kai kurios analizės rodo, kad šviežiuose lapuose jų gali būti nemažai. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę ar gydytojo nurodymą riboti oksalatus, portulaką verta vartoti saikingai ir pasitarti su specialistu.

    Apibendrinant, portulaka gali būti maistinga ir įdomi daržovė, kuri dietą papildo augaliniais omega-3 ir kitais bioaktyviais junginiais. Tyrimai rodo galimas palankias sąsajas su gliukozės nevalgius, lipidų profiliu ir sistoliniu kraujospūdžiu, tačiau tai nėra pagrindas ją vadinti vaistu.

  • Beveik nelaistote, o žydi visą vasarą: portulaka – vienas mažiausiai lepių balkonų augalų

    Beveik nelaistote, o žydi visą vasarą: portulaka – vienas mažiausiai lepių balkonų augalų

    Portulaka – ryškiai žydintis, karštį mėgstantis augalas, kuris vasarą puikiai jaučiasi net tada, kai laistyti prisimenama retai. Dėl gebėjimo kaupti drėgmę ji laikoma viena mažiausiai priežiūros reikalaujančių gėlių, tinkama tiek balkonams, tiek saulėtoms lysvėms.

    Šis augalas geriausiai žydi kaitrioje saulėje, o pavėsyje rezultatų paprastai būna mažiau. Šaltis portulakai kenkia, todėl mūsų klimato sąlygomis ji dažniausiai auginama kaip vienmetė: sodinama, kai stabiliai atšyla ir praeina šalnų rizika.

    Saulė lemia žydėjimo gausą

    Portulakai reikia kuo daugiau tiesioginės šviesos, nes būtent ji skatina gausų žiedų formavimąsi ir intensyvesnes spalvas. Jei augalas auginamas pusiau pavėsyje, jis gali augti, tačiau žiedų paprastai sukrauna gerokai mažiau.

    Karščio bangos portulakai dažniausiai nėra problema, tačiau vėsios naktys ir ilgesnis drėgnas periodas gali pristabdyti augimą. Dėl to balkonams ypač tinka pietinė ar vakarinė pusė, kur saulės būna daugiausia.

    Klaida, kuri kainuoja šaknis

    Didžiausias portulakos priešas – ne sausra, o perlaistymas ir užsistovintis vanduo. Jai reikia lengvo, puraus ir vandeniui laidaus substrato, kad šaknys negautų nuolatinės drėgmės ir nepradėtų pūti.

    Auginant vazone verta pasirūpinti drenažu ir rinktis žemę, į kurią įmaišoma smėlio maždaug 30 proc. Laistyti rekomenduojama tik tada, kai žemė vazone ar lysvėje visiškai pradžiūsta, o karščiausiomis dienomis geriau laistyti rečiau, bet gausiau.

    Sėja ir žydėjimo pratęsimas

    Portulaką paprasčiausia dauginti sėklomis, sėjant tiesiai į dirvą, kai jau šilta. Kad smulkios sėklos pasiskirstytų tolygiau, jas patogu sumaišyti su smėliu, o pasėjus užberti tik labai plonu žemės sluoksniu.

    Daigai paprastai pasirodo per 7–10 dienų, jei dirva laikoma vos drėgna, bet ne šlapia. Norint, kad žydėjimas tęstųsi ilgiau, pravartu reguliariai pašalinti peržydėjusius žiedus, kad augalas energiją skirtų naujiems pumpurams, o ne sėklų brandinimui.

    Vazonams ypač tinka svyrančios formos, pavyzdžiui, Portulaca umbraticola, kurios ūgliai gali siekti apie 40 centimetrų. Tokie augalai gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose, o saulėtame balkone gali žydėti iki pat sezono pabaigos.

  • Daržininkai ją ravėjo kaip piktžolę, o dabar ji keičia salotas: portulaka grįžta į virtuves

    Daržininkai ją ravėjo kaip piktžolę, o dabar ji keičia salotas: portulaka grįžta į virtuves

    Portulaka daržinė (Portulaca oleracea) ilgą laiką daugelyje daržų buvo laikoma piktžole, tačiau pastaraisiais metais ji vis dažniau prisimenama kaip valgomas, greitai augantis ir karščiui atsparus augalas. Dėl traškių, sultingų lapelių ir švelniai rūgštoko skonio portulaka neretai lyginama su salotomis ar rukola.

    Šis augalas natūraliai prisitaikęs prie sausesnių sąlygų, todėl aktualus ir Lietuvoje, kai vasaros vis dažniau pasitaiko su karščio bangomis ir ilgesniais sausrų periodais. Portulaka kaupia drėgmę mėsingose stiebo dalyse ir lapuose, tad trumpalaikį vandens trūkumą pakelia lengviau nei dauguma lapinių daržovių.

    Kaip sėti ir auginti?

    Portulaka geriausiai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, lengvesnėje dirvoje. Sėklas patogiausia berti tiesiai į dirvą pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai žemė jau sušilusi, nes vėsa ir užmirkimas jauniems daigams gali pakenkti.

    Sėkloms dygti reikalinga šviesa, todėl jas verta įterpti labai sekliai. Augalas greitai išsikeroja, todėl tarp eilučių naudinga palikti maždaug 20–25 centimetrų tarpą, kad vėliau būtų patogu skinti jaunus ūglius ir lapus.

    Kodėl vandens perteklius kenkia?

    Portulakai didesnė rizika yra ne sausra, o nuolat šlapia dirva. Laistyti dažniausiai reikia tik po sėjos, kol susiformuoja šaknys, ir per užsitęsusią sausrą, o įprastomis sąlygomis ji apsieina su minimalia priežiūra.

    Tręšimas taip pat neturėtų būti intensyvus: per daug derlingoje dirvoje portulaka gali auginti vandeningesnius, mažiau ryškaus skonio lapus. Pradžioje svarbu nureguliuoti piktžoles aplink daigus, tačiau vėliau pati portulaka dažnai sudaro tankų kilimą ir slopina konkurentus.

    Skonis ir panaudojimas virtuvėje

    Jauni portulakos lapeliai yra traškūs, šiek tiek rūgštoki, neretai apibūdinami kaip gaivūs. Dėl to ji tinka šaltoms salotoms, ypač derinant su pomidorais, agurkais, sūriu, alyvuogių aliejumi ar sėklomis.

    Portulaka tinka ir šiltiems patiekalams: ją galima trumpai apkepinti su česnaku, dėti į kiaušinių patiekalus, sriubas ar daržovių troškinius. Skynimas paprastai skatina atžėlimą, todėl tą pačią lysvę galima naudoti pakartotinai visą sezoną, pjaunant jaunus ūglius.

    Susidomėjimas portulaka siejamas ir su platesne tendencija rinktis atsparesnius, mažiau priežiūros reikalaujančius augalus. Kai dalis tradicinių lapinių daržovių karštyje greitai sužydi ir sukietėja, portulaka daugeliu atvejų išlieka stabili ir tinkama skinti, todėl ją vis dažniau atranda pradedantieji daržininkai.